Tinkamos pramogos atgaivina
„Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei“ (1 KORINTIEČIAMS 10:31).
1, 2. Kodėl maloniai leisti laiką yra „Dievo dovana“ ir koks aiškus perspėjimas užrašytas Biblijoje?
MUMS patinka maloniai leisti laiką. Ir Jehova, mūsų laimingasis Dievas, nori mus matyti džiaugsmingus, todėl atveria visokiausių galimybių mėgautis gyvenimu (1 Timotiejui 1:11, NW; 6:17). Išmintingasis karalius Saliamonas rašė: „Suvokiau, kad žmogui nėra nieko geriau, kaip būti laimingam [...]. Iš tikrųjų, kai žmogus gali valgyti, gerti ir savo užsiėmime rasti pasitenkinimo, tai Dievo dovana“ (Mokytojo 3:12, 13).
2 Kokia atgaiva, kai retsykiais atsitrauki nuo darbų atsikvėpti ir apžvelgti, ką nuveikęs, ypač jei esi brangių artimųjų arba draugų būrelyje! Tokia palaiminga būsena — tikra „Dievo dovana“. Tačiau iš Kūrėjo gaudami tiek daug gera, neturėtume pasinerti į nežabotas linksmybes. Biblija smerkia girtuoklystę, apsirijimą, amoralumą ir perspėja, jog darantieji šitas blogybes „nepaveldės Dievo karalystės“ (1 Korintiečiams 6:9, 10; Patarlių 23:20, 21; 1 Petro 4:1-4).
3. Kas padės likti dvasiškai budriems ir nepamiršti, jog didžioji Jehovos diena jau arti?
3 Šiomis kritiškomis paskutinėmis dienomis krikščionys kaip niekad anksčiau turi būti apdairūs, kad neperimtų blogų pasaulio įpročių (Jono 17:15, 16). Juk šios kartos žmonės, kaip išpranašauta, „labiau linkę į malonumus negu į Dievą“. Jiems nerūpi, jog visi požymiai rodo „didelį suspaudimą“ esant čia pat (2 Timotiejui 3:4, 5; Mato 24:21, 37-39). Savo sekėjus Jėzus perspėjo: „Saugokitės, kad jūsų širdis nebūtų apsunkusi nuo svaigalų, girtybės ir kasdienių rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai“ (Luko 21:34, 35). Mes, Dievo tarnai, pasiryžę klausyti šių žodžių. Priešingai nei bedieviškas pasaulis, esame dvasiškai budrūs ir nepamirštame, kad didžioji Jehovos diena jau arti (Sofonijo 3:8; Luko 21:36).
4. a) Kodėl nelengva tinkamai pasirinkti, kaip leisti laisvalaikį? b) Kokį Efeziečiams 5:15, 16 užrašytą patarimą turime taikyti?
4 Dėl Šėtono įtakos patogu ir lengva sekti šiuo sugedusiu pasauliu, o atsispirti galima tik didelėmis pastangomis. Pagundų apstu, ypač renkantis, kaip leisti laisvalaikį. Pasaulis daugiausia siūlo tenkinti „kūno geidulius“ (1 Petro 2:11). Žalingos pramogos peršamos mums visur, net namuose per spaudinius, TV laidas, internetą, vaizdajuostes. Todėl ne veltui Dievo Žodis krikščionims pataria: „Rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės, kad nebūtumėte tartum neišmanėliai, bet kaip išmintingi, gerai naudojantys laiką, nes dienos yra piktos“ (Efeziečiams 5:15, 16). Klausykime šio paraginimo! Tada žalingos pramogos nesuvilios, nepasiglemš mūsų, nesuardys santykių su Jehova ir nenuves į pražūtį (Jokūbo 1:14, 15).
5. Kada jaučiame didžiausią atgaivą?
5 Krikščionys pertekę darbų, todėl kartais nori atsipūsti. Juk ir Mokytojo 3:4 rašoma, kad būna „laikas juoktis“, „laikas šokti“. Biblijoje nekalbama, kad pramogos yra vien laiko švaistymas. Bet jos turėtų padėti atgauti jėgas ir nesilpninti mūsų dvasingumo, nekliudyti teokratinei veiklai. Brandūs krikščionys iš patirties žino, jog laimingesnis būsi aukodamasis ir darydamas gera. Jie pirmučiausia stengiasi vykdyti Jehovos valią ir imdami ant pečių švelnų Jėzaus jungą randa „savo sieloms atgaivą“ (Mato 11:29, 30; Apaštalų darbų 20:35).
Pasirink tinkamas pramogas
6, 7. Kas padeda apsispręsti, ar pramoga tinkama ar ne?
6 Iš kur žinoti, ar pramoga tinkama? Pavyzdžiui, vaikams pramogas padeda atsirinkti tėvai. Patarimo galima kreiptis į vyresniuosius. Bet iš tikrųjų nebūtina, kad kiti mums pasakytų, ar krikščioniui priimtina ta knyga, daina, anas filmas, žaidimas arba šokis. Paulius paaiškino, jog „subrendę [...] pratybomis išlavino savo pojūčius ir sugeba atskirti gera nuo bloga“ (Hebrajams 5:14; 1 Korintiečiams 14:20). Geriausia vadovautis Biblijoje išdėstytais principais. Taigi Dievo Žodis ir tavo sąžinė, jeigu jų klausysi, padės apsispręsti (1 Timotiejui 1:19).
7 Pasak Jėzaus, „medis pažįstamas iš vaisių“ (Mato 12:33). Nesirink pramogų, kurios masina sugedusiais vaisiais — smurtu, amoralumu, spiritizmu. Netinka ir tokios, kurios pavojingos gyvybei arba sveikatai, sukelia finansinių sunkumų, nusivylimą arba priverčia kitus suklupti. Juk užgaudami bendratikio sąžinę nusidėtume. Apaštalas Paulius pabrėžė: „Šitaip nusikalsdami broliams ir sužeisdami jų silpnas sąžines, jūs nusikalstate Kristui. Tad jei valgis piktina mano brolį, aš nevalgysiu mėsos per amžius, kad tik nepapiktinčiau brolio“ (1 Korintiečiams 8:12, 13).
8. Kokie pavojai tyko žaidžiant elektroninius žaidimus ir žiūrint filmus?
8 Dabar parduotuvės užverstos elektroniniais žaidimais ir vaizdo įrašais. Kai kurie tinka maloniam atokvėpiui, bet vis daugiau siūloma to, ką Biblija smerkia. Juk nepavadinsi nekalta pramoga žaidimų, kuriuose inscenizuojamas luošinimas, žudynės, šlykštus amoralumas. Jehova nekenčia tų, kas „mėgsta smurtą“ (Psalmyno 11:5; Patarlių 3:31; Kolosiečiams 3:5, 6). Jeigu žaidimas kursto godumą, agresiją, sekina emociškai, vagia brangų laiką, pripažink, kad jis dvasiškai žalingas, ir tuoj pat jo atsisakyk (Mato 18:8, 9).
Sveikas pramogavimas
9, 10. Kokias pramogas renkasi įžvalgūs krikščionys?
9 Neretai krikščionys susimąsto: „Koks yra sveikas pramogavimas? Juk tiek daug pasaulio siūlomų linksmybių nesiderina su Biblijos normomis.“ Tinkamai atsikvėpti galimybių tikrai nestinga, tik reikia viską gerai apgalvoti ir suplanuoti. Didžiausia atsakomybė, aišku, tenka tėvams. Daug kam smagu leisti laisvalaikį su šeima arba su bendratikiais. Malonu ir džiugu niekur neskubant draugėje pasivaišinti ir pasišnekučiuoti apie dienos įvykius, pasidalyti mintimis iš Biblijos. Galima organizuoti iškylas, tinkamus žaidimus, turistinius žygius, stovyklauti. Tokios pramogos naudingos, ugdo, atgaivina.
10 Vienas vyresnysis ir jo žmona, užauginę tris savo atžalas, pasakoja: „Vaikai nuo pat mažumės galėdavo siūlyti, kur norėtų atostogauti. Kartais leisdavome jiems pasiimti ką nors į kompaniją, tuomet kelionė būdavo dar smagesnė. Netrūkdavo vaikams džiaugsmo ir kitomis įsimintinomis akimirkomis. Pasikviesdavome kokią nors šeimą arba draugų iš bendruomenės, gamtoje gamindavome valgį, žaisdavome. Keliaudami po kalnus automobiliu arba pėsčiomis nepraleisdavome progų pasisemti žinių apie Jehovos kūriniją.
11, 12. a) Apie ką turite pagalvoti ketindami retsykiais pramogauti? b) Kokie sambūriai daugeliui įsimintini?
11 Ar tu ir tavo šeimyniškiai galite praplėsti širdis? Kai ruošiatės pramogauti, pasikvieskite svečių, pavyzdžiui, tuos, kam labai reikia pastiprinimo, — gal našlaujantį bendratikį, viengungį arba motiną, kuri viena augina vaikus (Luko 14:12-14). Derėtų nepamiršti ir bendruomenės naujokų, tik apdairiai numatykite, kad niekas nedarytų kitiems blogos įtakos (2 Timotiejui 2:20, 21). Jeigu ligotiems bendratikiams sunku pajudėti iš namų, kodėl gi su vaišėmis nesusiėjus pas juos pačius? (Hebrajams 13:1, 2)
12 Daugelis ilgai prisimena sambūrius, kuriuose susirinkusieji pasitenkina lengvais užkandžiais ir pasipasakoja, kaip tapo krikščionimis arba kas padėjo likti ištikimiems Dievui. Naudinga užvesti kokią nors temą iš Biblijos ir įtraukti į pokalbį visus, net vaikus. Šitaip vienas kitą padrąsinsime ir niekas nepasijus nesmagiai ar esąs menkesnis.
13. Kokį pavyzdį paliko Jėzus ir Paulius rodydami svetingumą arba juo naudodamiesi?
13 Dievo Sūnus paliko puikų pavyzdį, kaip rodyti svetingumą arba juo naudotis. Jis niekad nepraleisdavo progos pasidalyti dvasinėmis mintimis (Luko 5:27-39; 10:42; 19:1-10; 24:28-32). Taip darė ir Jėzaus mokiniai (Apaštalų darbų 2:46, 47). Apaštalas Paulius rašė: „Trokštu jus pamatyti, kad galėčiau perduoti šiek tiek dvasinių dovanų jums sustiprinti, tai yra drauge pasiguosti bendru jūsų ir mano tikėjimu“ (Romiečiams 1:11, 12). Todėl ir mes būkime nusiteikę savo sambūriuose vienas kitą pastiprinti (Romiečiams 12:13; 15:1, 2).
Kada reikia būti apdairiems
14. Kodėl nepatartina rengti didelių sambūrių?
14 Nepatartina rengti didelių sambūrių, nes juose palaikyti tvarką gan sunku. Kelios šeimos gali laisvu nuo teokratinės veiklos laiku susiruošti paiškylauti arba pažaisti žaidimą, kuris nekursto troškimo pirmauti. Gerą atmosferą padeda kurti draugėje esantys vyresnieji, tarnybiniai padėjėjai arba kiti dvasiškai brandūs krikščionys. Tada susibūrimas dar labiau atgaivina.
15. Kodėl sambūrio organizatorius yra atsakingas už tvarką?
15 Jeigu organizuoji sambūrį, turi žiūrėti ir tvarkos. Aišku, stengiesi būti svetingas šeimininkas. Tad ar nesikrimstum, jei dėl tavo neapdairumo atsitiktų toks dalykas, kuris ką nors labai suglumintų? Atsimink, koks principas užrašytas Pakartoto Įstatymo 22:8. Izraelitas, pasistatęs namą, turėdavo aplink plokščią stogą, ant kurio neretai būdavo vaišinami svečiai, įtaisyti užtvarą. Kam? „Idant neužsitrauktumei kraujo kaltės ant savo namų, jei kas nuo jo žemėn nupultų.“ Todėl ir tu privalai — aišku, ne kraštutiniais apribojimais — pasirūpinti savo svečių saugumu bei dvasine gerove.
16. Ką reikia turėti omenyje, jeigu vakarėlyje bus svaigiųjų gėrimų?
16 Itin gerai viską apgalvok, jei vakarėlyje ketini patiekti svaigiųjų gėrimų. Daugelis krikščionių jų siūlo tik tada, jeigu patys gali matyti, ką ir kiek svečiai geria. Nesudaryk tokių sąlygų, kad kas nors pasipiktintų dėl gėrimų arba susigundytų jų padauginti (Efeziečiams 5:18, 19). Kai kas iš svečių dėl vienokių arba kitokių priežasčių galbūt svaigalų visai atsisakys. Daugelyje šalių alkoholį leidžiama vartoti tik nuo tam tikro amžiaus ir krikščionys turi paisyti valdžios apribojimų, net jeigu jie ir atrodo pernelyg griežti (Romiečiams 13:5).
17. a) Kodėl vakarėlio šeimininkas turi būti išrankus ir žinoti, kokią muziką parinkti? b) Kaip laikytis padorumo, kai susiburiate pašokti?
17 Šeimininko pareiga pasirūpinti, kad muzika, šokiai bei kitos pramogos būtų tokios, kaip dera krikščionims. Muzikiniai skoniai skiriasi ir pasirinkimas platus. Tačiau šiandien daugelyje muzikos kūrinių propaguojamas maištavimas, amoralumas, smurtas. Reikia būti išrankiems. Tai nereiškia, jog turite klausytis vien ramių melodijų, bet netinka ir jaudulinga, vulgari, labai tranki muzika. Kokie įrašai skambės, nepalik spręsti tam, kas dar nesuvokia, jog muzikos negalima leisti per daug garsiai. Taip pat ir šokiai, kai nepadoriai kraipomi klubai ir judinama krūtinė, tikrai ne krikščionims (1 Timotiejui 2:8-10).
18. Kaip tėvai gali apsaugoti vaikus prižiūrėdami, kas vyksta jų sambūriuose?
18 Krikščionys turi žinoti, kas rengiama vakarėlyje, į kurį pakviesti jų vaikai. Dar geriau būtų eiti drauge. Deja, kai kurie tėvai išleido savo atžalas į neprižiūrimus sambūrius ir ten ne vienas jų pasielgė netinkamai, net amoraliai (Efeziečiams 6:1-4). Juk ir pilnamečiams arba beveik pasiekusiems tokį amžių jaunuoliams, kuriais galima pasitikėti, dar reikia padėti bėgti nuo jaunystės geidulių (2 Timotiejui 2:22, Brb).
19. Ką turime pripažinti, kad ieškotume visų pirma to, kas svarbiausia?
19 Geroje draugijoje retsykiais papramogaudami, jaučiame atgaivą ir pasisemiame dar daugiau džiaugsmo. Jehova nedraudžia šių malonumų, bet, aišku, turime pripažinti, kad jie nepadeda krautis jokio dvasinio lobio danguje (Mato 6:19-21). Jėzus savo mokiniams davė suprasti, jog itin svarbu ‘pirmiausia ieškoti Dievo karalystės ir jo teisumo’, o ne rūpintis, ką gersime arba kuo vilkėsime, — juk viso šito „vaikosi pagonys“ (Mato 6:31-34).
20. Kokių malonių dalykų iš Didžiojo Davėjo gali tikėtis ištikimi jo tarnai?
20 Tad ar valgome, ar geriame, ar šiaip ką veikiame, visa darykime „Dievo garbei“ dėkodami Didžiajam Davėjui už tuos gerus dalykus, kuriais galime saikingai pasimėgauti (1 Korintiečiams 10:31). Jau greitai Jehova atkurs rojų. Jame niekada netrūks progų naudotis visokeriopu Dievo dosnumu malonioje draugijoje, nes visi žmonės laikysis teisingų Dievo reikalavimų (Psalmyno 145:16; Izaijo 25:6; 2 Korintiečiams 7:1).
Ar atsimeni?
• Kodėl šiandien krikščionims nelengva tinkamai pasirinkti, kaip leisti laisvalaikį?
• Kokių yra krikščionių šeimoms priimtinų pramogų?
• Dėl ko reikėtų būti apdairiems, jeigu norime gražiai papramogauti?
[Iliustracija 18 puslapyje]
Pasirink tokias pramogas, kurios duoda gerų vaisių
[Iliustracijos 19 puslapyje]
Kokios pramogos krikščioniui netinka?