Tesustiprėja jūsų rankos

„Tesustiprėja jūsų rankos, kurie girdite šiomis dienomis žodžius pranašų“ (ZACHARIJO 8:9, Brb).

1, 2. Kodėl verta pasigilinti į Agėjo ir Zacharijo knygas?

NORS Agėjo ir Zacharijo pranašystės buvo užrašytos prieš daugiau kaip 2500 metų, jos, be abejo, aktualios ir mums. Jų vertė ne vien istorinė. Šios knygos — dalis „viso, kas kitados parašyta, mums pamokyti“ (Romiečiams 15:4). Nemažai abiejų pranašų žodžių skatina atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta nuo 1914 metų, kai danguje buvo įkurta Karalystė.

² Apaštalas Paulius rašė, ko galime pasisemti iš senais laikais Dievo tarnų sukauptos patirties: „Visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdys, ir buvo užrašyta įspėti mums, kurie gyvename amžių pabaigoje“ (1 Korintiečiams 10:11). Tad, ko gero, tau rūpi, kuo naudingos Agėjo ir Zacharijo knygos šiandien.

 3. Į ką sutelkė dėmesį Agėjas ir Zacharijas?

³ Pirmame straipsnyje kalbėjome, kad Agėjas ir Zacharijas pranašavo tuo laiku, kai žydai iš Babilono nelaisvės sugrįžo į savo šalį, duotą jiems paties Dievo. Abu pranašai sutelkė dėmesį į tai, jog būtina atstatyti šventyklą. Jos pamatus žydai padėjo 536 m. p. m. e. Nors kai kurių pagyvenusiųjų mintys dar sukosi apie senąją šventyklą, daugelis „šaukė iš džiaugsmo“. O mūsų laikais būta dar svarbesnio įvykio. Kokio? (Ezros 3:3-13)

 4. Kas įvyko netrukus po Pirmojo pasaulinio karo?

⁴ Netrukus po Pirmojo pasaulinio karo pateptieji Jehovos tarnai buvo išvaduoti iš didžiosios Babelės nelaisvės. Tai aiškiai bylojo, kad Dievas juos remia. Vienu metu atrodė, jog religiniai pasaulio vadovai ir jų politiniai bendrai jau sustabdė Biblijos tyrinėtojų skelbimo ir mokinių ruošimo veiklą (Ezros 4:8, 13, 21-24). Bet Jehova Dievas pašalino visa, kas kliudė šiam darbui. Todėl Karalystės veikla ištisus dešimtmečius nuo 1919-ųjų klesti ir niekas negali sutrukdyti ją plėsti.

5, 6. Apie kokį didingą dalyką pranašaujama Zacharijo 4:7?

⁵ Galime neabejoti, kad šiais laikais Jehova ir toliau rems savo klusnių tarnų skelbimo bei mokymo darbą. Zacharijo 4:7 rašoma: „Jis padės baigiamąjį akmenį į vietą, lydimas šauksmų: ‘Malonė! Malonė jam!’“ Apie kokį didingą dalyką, išsipildantį mūsų dienomis, čia kalbama?

⁶ Zacharijo 4:7 žodžiai išsipildys, kai Visavaldžio Viešpaties dvasinės šventyklos žemiškuosiuose kiemuose bus užbaigta jo teisingo garbinimo „statyba“. Dvasinė šventykla yra Jehovos sutvarkymas, leidžiantis tiems, kurie pripažįsta Jėzaus auką, artintis prie Dievo ir jį garbinti. Didžioji dvasinė šventykla jau veikia nuo pirmojo mūsų eros amžiaus. Bet žemiškuosiuose jos kiemuose teisingo garbinimo „statyba“ dar turės būti užbaigta. Dabar čia tarnauja milijonai garbintojų. Jie drauge su prikeltaisiais taps tobuli per Jėzaus Kristaus valdymo Tūkstantmetį. To laikotarpio pabaigoje, kai žemėje nebeliks jokio blogio, joje bus leista gyventi vien tikriesiems Dievo garbintojams.

 7. Kokios Jėzaus pareigos teisingo garbinimo „statyboje“ ir kodėl mus tai padrąsina?

⁷ Šventyklos statybą iki pat jos pabaigos 515 m. p. m. e. prižiūrėjo valdytojas Zerubabelis ir vyriausiasis kunigas Jozuė. Tokios yra ir Jėzaus pareigos — jis atsakingas, kad būtų užbaigta teisingo garbinimo „statyba“. Apie tai pranašaujama Zacharijo 6:12, 13 (Brb): „Štai vyras, kurio vardas Atžala. Jis išaugs iš savo vietos ir pastatys Viešpaties šventyklą. Jis garbingai sėdės soste ir valdys kraštą. Bus ir kunigas savo soste.“ Ar kas nors gali sutrukdyti Karalystės veiklą dvasinėje šventykloje, jeigu ją iš dangaus prižiūri Jėzus — karališkosios Dovydo linijos atžala? Tikrai ne! Argi tai neskatina mūsų dar uoliau tarnauti Dievui ir nesiduoti kasdienių rūpesčių atitraukiamiems nuo šio darbo?

Kas svarbiausia

 8. Kodėl darbas dvasinėje šventykloje mums turi būti svarbiausias?

⁸ Jehova palaikys ir laimins, jeigu darbas dvasinėje šventykloje mums bus svarbiausias. Negalvokime kaip anų laikų žydai, jog „dar neatėjo metas“, bet atminkime, kad gyvename „paskutinėmis dienomis“ (Agėjo 1:2; 2 Timotiejui 3:1). Jėzus išpranašavo, kad jo ištikimi sekėjai skelbs gerąją naujieną apie Karalystę ir ruoš mokinius. Todėl niekada neapleiskime šio brangaus darbo. Skelbimo ir mokymo veikla priešiškų pasaulio jėgų buvo trumpam sustabdyta, bet 1919 metais atnaujinta ir tęsiama toliau. Ji tikrai bus atlikta iki galo!

9, 10. Ką turime daryti, kad Jehova laimintų?

⁹ Kuo uoliau darbuosimės — visi kartu ir kiekvienas asmeniškai, — tuo labiau Jehova mus laimins. Prisiminkim jo pažadą, kuris ir mus gali sustiprinti. Kai žydai visa širdimi ėmė garbinti Jehovą ir vėl pradėjo triūsti prie šventyklos pamatų, jis pasakė: „Nuo šiandien jus laiminsiu!“ (Agėjo 2:19). Nuo tada Dievo malonės nebestigo. Pagalvok, kiek gero Dievas pažadėjo: „Pasėliai klestės, vynmedis neš vaisių, laukai duos derlių ir dangus — rasą. Visa tai Aš duosiu šitos tautos likučiui“ (Zacharijo 8:9-13, Brb).

¹⁰ Kaip anų laikų žydams Jehova nešykštėjo dvasinių ir materialinių dovanų, taip ir mumis rūpinsis, jeigu stropiai, džiugiai darysime, kas jo paskirta. Dievas laimins tarpusavio santarve, dvasine pažanga, garantuos saugumą, klestėjimą. Jo malonė lydės mus, aišku, tik tuomet, jei dvasinėje šventykloje tarnausime, kaip jam patinka.

11. Kaip galime save ištirti?

¹¹ Dabar pats metas apsvarstyti savo kelius (Agėjo 1:5, 7). Turėtume stabtelėti ir pagalvoti, kam teikiame pirmenybę. Jehova mus šiandien laimina tiek, kiek šloviname jo vardą ir kiek triūsiame dvasinėje šventykloje. Susimąstyk: ar nepasikeitė tavo požiūris į vertybes? Ar tarnaudamas Jehovai degi uolumu, ar brangini jo tiesą ir darbą kaip kitados, po krikšto? Gal siekdamas patogaus gyvenimo nebeskiri tiek dėmesio Jehovai ir jo Karalystei? Gal trukdo tarnauti žmonių baimė — ką kiti pamanys? (Apreiškimo 2:2-4)

12. Kaip Agėjo 1:6, 9 apibūdinama žydų padėtis?

¹² Juk nenorime nustoti šlovinti Aukščiausiojo vardą ir netekti gausybės Dievo dovanų. Antai sugrįžę į tėvynę žydai iš pradžių mielai ėmėsi atstatyti šventyklą, bet vėliau, pasak Agėjo 1:9, ‘skubinosi kiekvienas į savo namus’. Jiems terūpėjo savi kasdieniai reikalai. Deja, ‘mažai pjovė’: trūko gero maisto, gėrimo, šilto drabužio (Agėjo 1:6, Brb). Jehova nebelaimino tautos. Ko mes iš to pasimokome?

13, 14. Ko galime pasimokyti iš to, kas pasakyta Agėjo 1:6, 9, ir kodėl tai svarbu?

¹³ Turbūt sutiksi: jeigu norime visada būti Dievo laiminami, turime priešintis pagundai atidėti jo garbinimą į šalį ir pirmučiausia rūpintis savimi. O pagundų esama visokių — tai ir pinigų vilionė, planai greitai praturtėti, ambicingas, daug laiko atimantis didesnio išsilavinimo siekis trokštant padaryti karjerą, siūlymai užsiimti saviugda.

¹⁴ Nors tokie dalykai savaime nėra blogi, ar nemanai, kad, palyginus su amžinojo gyvenimo siekiu, jie tėra „negyvi darbai“? (Hebrajams 9:14, Jr, išnaša) Kodėl? Tie darbai, vertinant dvasiniu požiūriu, yra negyvi, tušti, bevaisiai. Žmogaus, kuris pasineria į juos, laukia dvasinė mirtis. Apaštalų laikais taip atsitiko kai kuriems pateptiesiems krikščionims (Filipiečiams 3:17-19). Kai kas tai patyrė ir mūsų dienomis. Galbūt pats matei, kaip kas nors palaipsniui atitolo nuo krikščioniškos veiklos ir bendruomenės ir dabar nebelinkęs tarnauti Dievui. Mes, be abejo, tikimės, kad šie asmenys dar sugrįš pas Jehovą, bet aišku viena — perėjus prie „negyvų darbų“ prarandama Jehovos malonė ir palaima. Kokios liūdnos būtų pasekmės: nebeliktų Dievo dvasios teikiamo džiaugsmo ir ramybės, nutrūktų šilti santykiai su krikščionių brolija (Galatams 1:6; 5:7, 13, 22-24).

15. Kaip žodžiai iš Agėjo 2:14 parodo, koks svarbus yra Dievo garbinimas?

¹⁵ Koks svarbus yra Dievo garbinimas, rodo žodžiai iš Agėjo 2:14. Čia sakoma, kaip Jehova žiūrėjo į žydus, kurie, metę statyti jo garbinimo namus, gražino savuosius arba vien apie tai tegalvojo. „Tokia ir ši tauta, tokia ir ši gentis mano akivaizdoje, — tai Viešpaties žodis, — toks kiekvienas jų rankų darbas; net tai, ką jie aukoja, yra nešvaru.“ Nors uolumą praradę žydai ir atnašavo ant laikino aukuro Jeruzalėje aukas, jos buvo nemielos Jehovai, nes tauta apleido teisingą garbinimą (Ezros 3:3).

Dievas pažada remti

16. Kas Zacharijo regėjimuose buvo garantuota žydams?

¹⁶ Aštuoniuose Zacharijo regėjimuose Jehova patikino pranašą, kad rems dievobaimingus žydus šventyklos statyboje. Pirmajame regėjime garantuojama, kad šventykla bus atstatyta, o Jeruzalė ir Judas klestės, jei tik žydai klusniai dirbs pavestą darbą (Zacharijo 1:8-17). Antrajame regėjime pranašaujamas visų valdžių, stojusių prieš teisingą garbinimą, galas (Zacharijo 1:18-21). Kituose regėjimuose laiduojama, kad Dievas saugos šventyklos statytojus, kad į užbaigtus Jehovos garbinimo namus plauks žmonės iš daugelio tautų, vyraus taika ir saugumas, didžiulės tarsi kalnai kliūtys bus pašalintos, neliks nedorėlių, Aukščiausiojo tarnus globos ir gins angelai (Zacharijo 2:9, 15 [2:5, 11, Brb]; 3:10; 4:7; 5:6-11; 6:1-8). Taigi dabar supranti, kodėl taip patikinti Dievo parama žydai pakeitė gyvenseną ir atsidėjo darbui, kuriam Jehova juos išlaisvino iš Babilono.

17. Žinodami, kas ateityje triumfuos, apie ką turėtume pasvarstyti?

¹⁷ Todėl ir mes žinodami tvirtą pažadą, kad teisingas garbinimas triumfuos, turime būti veiklūs ir sutelkti didžiausią dėmesį į Jehovos šlovinimą. Verta pasvarstyti: ar būdamas įsitikinęs, kad dabar pats metas skelbti gerąją naujieną apie Karalystę, parodau tai savo siekiais ir gyvensena? Ar pakankamai laiko skiriu studijuoti ir apmąstyti pranašišką Dievo Žodį, ar aptarinėju jį su bendratikiais ir kitais žmonėmis?

18. Ko, pasak Zacharijo 14 skyriaus, reikia laukti?

¹⁸ Apie didžiosios Babelės žūtį ir paskui vyksiančią Armagedono kovą Zacharijas užsiminė tokiais žodžiais: „Bus viena ištisa diena, žinoma Viešpačiui, ne diena ir ne naktis, nes ir vakare bus šviesu.“ Ta diena Jehovos priešams žemėje bus tamsi ir šalta. O ištikimi Dievo garbintojai džiaugsis jo neišsenkama malone ir neblėstančia šviesa. Zacharijas taip pat kalbėjo, jog naujajame pasaulyje visa kūrinija skelbs Jehovos šventumą. Vienintelė religija žemėje bus teisingas Dievo garbinimas jo didžiojoje dvasinėje šventykloje (Zacharijo 14:7, 16-19). Koks puikus pažadas! Mūsų akyse išsipildys pranašystės, bus apginta Jehovos teisė visa valdyti. Kokia ypatinga bus ana Jehovos diena!

Bus laiminami per amžius

19, 20. Kodėl tave padrąsina žodžiai iš Zacharijo 14:8, 9?

¹⁹ Po šių nepaprastų įvykių Šėtonas ir jo demonai bus įmesti į bedugnę, nebeveiklūs (Apreiškimo 20:1-3, 7). Per Kristaus valdymo Tūkstantmetį žmonija bus dosniai laiminama. Zacharijo 14:8, 9 rašoma: „Tą dieną gyvieji vandenys ims tekėti iš Jeruzalės: pusė jų — į Rytų jūrą, pusė — į Vakarų jūrą. Taip bus ir vasarą, ir žiemą. Viešpats bus Karalius visoje žemėje, tą dieną bus vienas Viešpats ir vienas jo vardas.“

²⁰ „Gyvieji vandenys“, arba „gyvybės vandens upė“, vaizduojantys Jehovos dovanas gyvybei palaikyti, nenutrūkstamu srautu liesis nuo Mesijiškosios Karalystės sosto (Apreiškimo 22:1, 2). Armagedoną pergyvenusi milžiniška Jehovos garbintojų minia bus išlaisvinta iš mirties pasmerkimo, kurį užtraukė Adomo nuodėmė. Net mirusiųjų laukia džiaugsmas — jie bus prikelti. Taigi prasidės nauja Jehovos valdymo žemėje era. Žmonija pripažins jį esant visatos Valdovą, vienintelį vertą šlovinti.

21. Kokia turi būti mūsų nuostata?

²¹ Agėjo ir Zacharijo pranašystės ir jų išsipildymas įkvepia mus tęsti Jehovos paskirtą darbą jo dvasinės šventyklos žemiškuosiuose kiemuose. Laukdami to meto, kol teisingo garbinimo „statyba“ bus užbaigta, Karalystės reikalams skirkime didžiausią dėmesį. Zacharijo 8:9 (Brb) esame raginami: „Tesustiprėja jūsų rankos, kurie girdite šiomis dienomis žodžius pranašų.“

Ar atsimeni?

• Dėl kokių istorinių tapatumų Agėjo ir Zacharijo pranašystės aktualios šiandien?

• Remdamiesi Agėjo ir Zacharijo žodžiais, kam turėtume skirti pirmenybę?

• Kaip Agėjo ir Zacharijo pranašysčių aptarimas sustiprina mūsų ateities viltį?

[Iliustracija 26 puslapyje]

Agėjas ir Zacharijas skatino žydus darbuotis iš visos širdies, kad šie būtų laiminami

[Iliustracijos 27 puslapyje]

Ar tu ‘skubiniesi į savo namus’?

[Iliustracija 28 puslapyje]

Jehova pažadėjo laiminti ir savo žodį tesėjo