Ar tu tikrai tiki prikėlimu?
„Bus [...] prisikėlimas iš numirusių“ (APAŠTALŲ DARBŲ 24:15).
1. Kodėl mirtis atrodo neišvengiama?
„ŠIAME pasaulyje nieko nėra tikra, išskyrus mirtį ir mokesčius.“ Šitie 1789 metais užrašyti Jungtinių Valstijų politiko Bendžamino Franklino žodžiai kai kam atrodo labai išmintingi. Tačiau daug nesąžiningų žmonių vengia mokėti mokesčius. O mirtis tikrai atrodo neišvengiama — juk galiausiai visi užmerkia akis. Bendras žmonijos kapas — šeolas — nepasotinamas ir nuolat glemžia mūsų brangius artimuosius (Patarlių 27:20). Tačiau kai kas mus labai paguodžia.
2, 3. a) Kodėl mirtis, skirtingai nei daugelis mano, nėra neišvengiama? b) Ką aptarsime šiame straipsnyje?
2 Jehovos Žodis aiškiai byloja, kad bus prikėlimas — mirusieji vėl gyvens. Tai ne vien svajonė; nėra pasaulyje jėgos, kuri Jehovai sukliudytų šią viltį paversti tikrove. O kad dalies žmonių mirtis net nepalies, daugelis neįsivaizduoja. Kaip tai bus įmanoma? Per artėjantį „didį sielvartą“ nesuskaičiuojama „milžiniška minia“ liks gyva (Apreiškimo 7:9, 10, 14). Tie žmonės turės galimybę toliau gyventi amžinai, taigi mirties jie nepatirs. Galiausiai „bus sunaikinta mirtis“ (1 Korintiečiams 15:26).
3 Turime taip tvirtai tikėti prikėlimu, kaip apaštalas Paulius, pasakęs: „Bus teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimas iš numirusių“ (Apaštalų darbų 24:15). Kalbėdami apie prikėlimą, aptarkime tris klausimus. Pirma, kodėl ši viltis tokia tikra? Antra, kaip ji paguodžia tave patį? Trečia, kokį poveikį tau ši viltis turi jau dabar?
Prikėlimas — tikrenybė
4. Kodėl prikėlimas būtinas, kad Jehova įgyvendintų savo tikslus?
4 Prikėlimo tikrumu galime neabejoti dėl kelių priežasčių. Pirmiausia jis būtinas, kad Jehova įgyvendintų savo tikslą. Nepamiršk, jog Šėtonas pastūmėjo žmones į nuodėmę, o ji neišvengiamai veda į mirtį. Todėl Jėzus apie Šėtoną ir pasakė: „Jis nuo pat pradžios buvo galvažudys“ (Jono 8:44). Bet Jehova pažadėjo, kad iš jo „moters“, tai yra iš žmonai prilygintos dangiškosios organizacijos, kils „sėkla“, kuri „senajai gyvatei“ sutrins galvą — sunaikins Šėtoną (Pradžios 3:1-6, 15, Brb; Apreiškimo 12:9, 10; 20:10). Jehovai palaipsniui atskleidžiant, kas bus padaryta per Mesijiškąją Sėklą, tapo aišku, kad ji ne tik pašalins Šėtoną. Dievo Žodyje sakoma: „Todėl ir pasirodė Dievo Sūnus, kad velnio darbus sugriautų“ (1 Jono 3:8). Mirtis, kurią užtraukė iš Adomo paveldėta nuodėmė, yra baisiausias Šėtono darbas ir jis Jehovos valia per Jėzų Kristų bus sužlugdytas, arba sugriautas. Štai kodėl Jėzaus išperkamoji auka ir prikėlimas tokie nepaprastai svarbūs (Apaštalų darbų 2:22-24; Romiečiams 6:23).
5. Kodėl galima sakyti, kad prikeldamas žmones Jehova pašlovins savo vardą?
5 Jehova yra pasiryžęs pašlovinti savo šventą vardą. Šėtonas juodina Dievo vardą ir skleidžia melą. Jis pamelavo Adomui ir Ievai, kad jie ‘tikrai nemirs’, jeigu ir paragaus uždrausto vaisiaus (Pradžios 2:16, 17; 3:4). Nuo tada Velnias palaiko tokias melagystes kaip klaidingas mokymas apie nemirtingą sielą. Tačiau prikeldamas žmones Jehova visa tai demaskuos ir neginčijamai įrodys esąs vienintelis gyvybės Davėjas ir Atkūrėjas.
6, 7. Ko Jehova trokšta ir iš kur tai žinome?
6 Jehova trokšta prikelti žmones. Apie tai aiškiai kalbama Biblijoje. Štai įkvėpti ištikimojo Jobo žodžiai: „Kai žmogus numiršta, ar bus jis vėl gyvas? Per visas savo sunkios tarnybos [„baudžiavos“, Jr] dienas laukčiau, kol ateis kas manęs paleisti. Tu pašauktumei, o aš tau atsakyčiau, ir tu ilgėtumeisi savo rankų kūrinio“ (Jobo 14:14, 15). Pasigilinkime, ką šie žodžiai reiškia.
7 Jobas suprato, jog mirus nebūties laikas slinks lyg kokia „baudžiava“, kol ateis išlaisvinimas. Kodėl jis neabejojo, kad išauš tokia diena? Kadangi žinojo Jehovos jausmus — jis ‘ilgisi’ savo ištikimo tarno. Dievas tikrai trokšta, kad visi teisieji vėl gyventų. Jehova ir kitiems suteiks galimybę džiaugtis amžinuoju gyvenimu žemės rojuje (Luko 23:43; Jono 5:28, 29). Jeigu tokia yra Dievo valia, kas galėtų jam sukliudyti?
8. Kaip Jehova laidavo ateities viltį?
8 Mūsų ateities viltį laiduoja Jėzaus prikėlimas. Kalbėdamas Atėnuose, Paulius patikino: „[Dievas] nustatė dieną, kai jis teisingai teis pasaulį per Vyrą, kurį jis paskyrė. Jis tai garantavo visiems, prikeldamas jį iš numirusių“ (Apaštalų darbų 17:31, Jr). Išgirdę apie prikėlimą, kai kurie apaštalo klausytojai pasišaipė. Bet keletas įtikėjo. Gal jų dėmesį kaip tik ir prikaustė žinia, kad prikėlimas laiduojamas. Jėzaus prikėlimas buvo didžiausias Jehovos stebuklas. Jis grąžino savo Sūnui gyvybę ir prikėlė jau kaip galingą dvasinę esybę (1 Petro 3:18). Jėzus tapo net pranašesnis nei savo ikižmogiškojo gyvenimo laikais. Jis, nemirtingas ir galia pirmas po Jehovos, dabar yra pasiruošęs atlikti didingiausias savo Tėvo užduotis. Jehova būtent Jėzui paskyrė prikelti mirusiuosius — kai kuriuos gyventi danguje, o kitus žemėje. Apie save Dievo Sūnus pasakė: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas“ (Jono 5:25; 11:25). Jį prikeldamas Jehova laidavo tokią viltį visiems savo ištikimiems tarnams.
9. Kaip Biblijoje užrašyti pasakojimai apie prikėlimus rodo, jog jie tikrenybė?
9 Prikėlimus matė liudininkai ir tie stebuklai užrašyti Dievo Žodyje. Biblijoje smulkiai pasakojama apie aštuonis žmones, prikeltus gyventi žemėje. Tie stebuklai buvo padaryti ne slapčia, o viešai, dažniausiai prie liudininkų. Štai Jėzus prikėlė kape jau keturias dienas išgulėjusį Lozorių matant artimųjų, draugų ir kaimynų miniai. Tai buvo toks įtikinantis įrodymas, kad Jėzus yra Dievo siųstas, jog net religiniai priešininkai nemėgino paneigti stebuklo. Nematydami kitos išeities, jie susimokė nužudyti ir Jėzų, ir Lozorių (Jono 11:17-44, 53; 12:9-11). Taigi galime nėmaž neabejoti prikėlimu. Dievas panorėjo, kad pasakojimai apie prikėlimus būtų užrašyti ir mus guostų, stiprintų tikėjimą.
Guoskimės prikėlimo viltimi
10. Kaip galime semtis paguodos iš Biblijoje užrašytų pasakojimų apie prikėlimą?
10 Gresiant mirčiai, kas netrokštų paguodos? Viena, iš kur galima jos semtis, — Biblijos pasakojimai apie prikėlimą. Skaitydamas ir įsivaizduodamas, kaip visa vyko, tvirčiau tikėsi prikėlimu (Romiečiams 15:4). Tie pasakojimai, kas atsitiko kadaise gyvenusiems tokiems kaip ir mes žmonėms, — ne legendos, o realūs įvykiai, kurių laikas ir vieta nurodyti. Trumpai sutelkime dėmesį į patį pirmąjį Biblijoje užrašytą pasakojimą apie prikėlimą.
11, 12. a) Kokia nelaimė ištinka našlę iš Sareptos ir ką iš pradžių ji sako? b) Papasakok, ką padaryti dėl našlės Jehova įgalina pranašą Eliją.
11 Įsivaizduok, kaip viskas buvo. Jau keletą savaičių pranašas Elijas glaudžiasi viršutiniame kambaryje pas našlę iš Sareptos. Liūdni laikai. Kraštą vargina sausra, siaučia badas. Žmonės krenta kaip lapai. Jehova per Eliją jau padarė stebuklą nuolankiai našlei už jos tikėjimą. Kai moteris su sūnumi beturėjo maisto tik vienam kartui, buvo aprūpinta neišsenkančiomis miltų ir aliejaus atsargomis. Bet į namus atsėlina nelaimė — netikėtai suserga vaikas ir greit visai nustoja kvėpuoti. Koks sielvartas! Našlei ir taip nelengva be vyro, o dar vienintelio vaikelio netektis. Iš nevilties moteris net apkaltina Eliją ir jo Dievą Jehovą. Ką daro pranašas?
12 Elijas nebara našlės už primestą kaltinimą. Jis tiesiog taria: „Duok man savo sūnų.“ Paskui užsineša mirusįjį į savo kambarį ir vis meldžia Dievą, kad berniuko gyvybė vėl įsižiebtų. Jehova taip ir padaro. Tik pagalvok, kokiu džiaugsmu nušvinta Elijas, kai mažasis įkvepia oro, atmerkia akis ir jose sužimba gyvenimo šviesa. Pranašas nuneša vaiką žemyn motinai ir sako: „Žiūrėk, tavo sūnus gyvas.“ Kokia ji laiminga! „Dabar aš tikrai žinau, kad esi Dievo vyras, — atsakė moteris Elijui, — ir kad Viešpaties žodis sklinda iš tavo lūpų“ (1 Karalių 17:8-24). Našlės tikėjimas Jehova ir jo tarnų žodžiais sustiprėja kaip niekad.
13. Kodėl pasakojimas apie tai, kaip Elijas prikėlė našlės sūnų, mus paguodžia?
13 Apmąstydami šį stebuklą, tikrai semiamės daug paguodos. Matome, kad Jehovai nesunku įveikti mūsų priešą — mirtį. Įsivaizduok: tokiu kaip našlės džiaugsmu nušvis tūkstančiai žmonių tą dieną, kai prasidės prikėlimas. Danguje irgi bus didžiulis džiūgavimas — Jehova gėrėsis, kai jo nurodymu Kristus visoje žemėje ims kelti mirusiuosius (Jono 5:28, 29). Gal ir tu netekai artimojo? Kaip gera žinoti, kad Jehova gali grąžinti gyvybę ir tai padarys!
Ką tau reiškia prikėlimo viltis?
14. Kokią įtaką tau turi prikėlimo viltis?
14 Kokią įtaką tau turi prikėlimo viltis? Ji gali įkvėpti stiprybės, kai užklumpa sunkumai, esi persekiojamas, tyko pavojus. Šėtonas nori, kad bijodamas mirties savo ištikimybę Dievui iškeistum į tuščiai žadamą saugumą. Nepamiršk, ką Jehovai pasakė Šėtonas: „Visa, ką žmogus turi, jis atiduos už savo gyvybę“ (Jobo 2:4). Taip jis apšmeižė visus mus, taigi ir tave. Ar tikrai nebetarnautum Dievui pavojingomis aplinkybėmis? Puoselėdamas prikėlimo viltį, nepritrūksi ryžto toliau vykdyti savo dangiškojo Tėvo valią.
15. Kaip Jėzaus žodžiai, užrašyti Mato 10:28, gali mus sustiprinti tykant pavojui?
15 Jėzus kalbėjo: „Nebijokite tų, kurie užmuša kūną, bet sielos negali užmušti. Verčiau bijokite to, kuris gali ir sielą, ir kūną pražudyti gehenoje“ (Mato 10:28, Jr, išnaša). Tad nedrebėkime prieš Šėtoną ir jo žemiškuosius sėbrus. Kai kurie jų, aišku, gali mums pakenkti, netgi nužudyti. Tačiau jų padarytos blogybės, kad ir pačios didžiausios, laikinos. Jehova pajėgus jas atitaisyti, net prikelti savo ištikimus tarnus. Vien Jehovos bijokime ir didžiai jį gerbkime. Tik jis turi galią atimti gyvybę amžiams — sunaikinti ir sielą, ir kūną gehenoje. Laimei, ne to Jehova tau linki (2 Petro 3:9). Prikėlimo viltis mums, Dievo tarnams, visada įkvepia saugumo jausmą. Jei tik esame ištikimi Dievui, galime viltis būsimu amžinuoju gyvenimu ir čia Šėtonas bei jo parankiniai bejėgiai ką nors padaryti (Psalmyno 118:6; Hebrajams 13:6).
16. Kaip nuo prikėlimo vilties priklauso, kam skiriame pirmąją vietą?
16 Jeigu prikėlimo viltis gyva, ji gali keisti mūsų požiūrį į gyvenimą. Suvokiame, kad „ar gyvename, ar mirštame, esame Viešpaties“ (Romiečiams 14:7, 8). Rinkdamiesi, kam skirti pirmąją vietą, klausome Pauliaus patarimo: „Nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą, kad galėtumėte suvokti Dievo valią — kas gera, tinkama ir tobula“ (Romiečiams 12:2). Gausybė žmonių it paklaikę puola tenkinti kiekvieną savo troškimą, ambiciją ar užgaidą. Jų požiūriu, gyvenimas pernelyg trumpas, todėl reikia skubėti sotintis malonumais. Jei tokie žmonės ir turi savą tikėjimą, jis niekaip nesiderina su ‘tobula Dievo valia’.
17, 18. a) Kas Jehovos Žodyje sakoma apie trumpą gyvenimo mirksnį, tačiau ką Dievas mums numatė? b) Kodėl verta kasdien girti Jehovą?
17 Tiesa, kad gyvenimas trumpas. Metai — septyniasdešimt arba aštuoniasdešimt — „greitai prabėga, ir mes išskubame“ (Psalmyno 90:10). Žmonės ateina ir pranyksta tartum žolė, lyg šešėlis, lyg dvelktelėjimas (Psalmyno 103:15; 144:3, 4). Bet Dievo nebuvo sumanyta, kad praėjus vos dviem trims dešimtmečiams, kol augome, sėmėmės išminties bei patirties, paskui keletą dešimtmečių sentume sekinami ligų ir galop mirtume. Jehova davė žmogui troškimą gyventi amžinai. „Jis įdiegė amžinybę į jų širdį“, — sakoma Biblijoje (Mokytojo 3:11). Argi Dievas toks žiaurus — įdiegtų norą, bet neleistų jo tenkinti? Jokiu būdu! Juk „Dievas yra meilė“ (1 Jono 4:8). Jis prikels mirusiuosius ir taip suteiks jiems galimybę gyventi amžinai.
18 Prikėlimo viltis mums laiduoja saugią ateitį. Todėl nepuolame karštligiškai realizuoti visus savo gabumus. Taip pat ‘nemėginame viską išgauti’ iš šio nykstančio pasaulio (1 Korintiečiams 7:29-31, Vl; 1 Jono 2:17). Skirtingai nei tie, kurie neturi tikros vilties, mes džiaugiamės šia nuostabia dovana ir žinome, kad jei liksime ištikimi Jehovai Dievui, visą amžinybę galėsime jį šlovinti ir gėrėtis gyvenimu. Tad kasdien girkime Jehovą kaip tik galime. Jo dėka prikėlimo viltis virs tikrove!
Kaip atsakytum?
• Ką dera manyti apie prikėlimą?
• Kodėl prikėlimo viltis mums yra tikra?
• Kaip mus gali guosti prikėlimo viltis?
• Kokią įtaką gali mums turėti prikėlimo viltis?
[Iliustracija 28 puslapyje]
Jobas žinojo, kad Jehova trokšta prikelti teisiuosius
[Iliustracija 29 puslapyje]
„Žiūrėk, tavo sūnus gyvas“