Ar reikėtų išmokti hebrajų ir graikų kalbas?

BEVEIK visa Biblija buvo parašyta dviem kalbomis — hebrajų ir graikų.a Tiems, kas ją rašė, vadovavo Dievo šventoji dvasia (2 Samuelio 23:2). Todėl galima sakyti, kad Biblijos žinia yra „Dievo įkvėpta“ (2 Timotiejui 3:16, 17).

Vis dėlto šiandien dauguma Bibliją skaitančių žmonių nei hebrajų, nei graikų kalbos nemoka, todėl naudojasi vertimais į jiems suprantamą kalbą, — tikriausiai jūs irgi. Tačiau Biblijos vertėjų darbas nėra Dievo įkvėptas, todėl galbūt kyla klausimas, ar skaitant šitos knygos vertimą galima perprasti joje užrašytą žinią. O gal reikėtų išmokti hebrajų ir graikų kalbas?

Ką svarbu žinoti

Prieš atsakydami į šį klausimą, atkreipsime dėmesį į keletą veiksnių. Pirma, net jei žmogus gerai išmanytų senovines hebrajų ir graikų kalbas, dėl to savaime neįgytų daugiau sugebėjimo suprasti Biblijos žinią. Kartą Jėzus žydams pasakė: „Jūs tyrinėjate Raštus, nes manote juose rasią amžinąjį gyvenimą. Tie Raštai ir liudija apie mane, bet jūs nenorite ateiti pas mane, kad turėtumėte gyvenimą“ (Jono 5:39, 40). Kas buvo ne taip? Ar tie žmonės prastai mokėjo hebrajiškai? Ne, kalbą jie suprato puikiai. Jėzus paaiškino priežastį: „Aš matau, kad jūs neturite savyje Dievo meilės“ (Jono 5:42).

Panašiai sakė ir apaštalas Paulius graikiškai kalbantiems krikščionims, gyvenantiems Korinte: „Žydai reikalauja stebuklų, graikai ieško išminties, o mes skelbiame Kristų nukryžiuotąjį, kuris žydams yra papiktinimas, pagonims — kvailystė“ (1 Korintiečiams 1:22, 23). Taigi akivaizdu: norint suprasti Biblijos žinią, mokėti hebrajų ar graikų kalbą nebuvo svarbiausia.

Antra, nors šiandien nemažai žmonių šneka hebrajiškai ar graikiškai, šios kalbos labai skiriasi nuo tų, kuriomis kadaise buvo parašyta Biblija. Net graikiškai kalbantieji ne visai supranta biblinę graikų kalbą. Taip yra todėl, kad atsirado nemažai naujų žodžių, kai kurios senesnės sąvokos pakeistos naujomis, o daugelis iki šiol vartojamų įgavo kitą prasmę. Pavyzdžiui, žodis, Apaštalų darbų 7:20 (Jr) ir Hebrajams 11:23 (Jr) išverstas „gražus“, šiuolaikinėje graikų kalboje reiškia „juokingas“. Bėgant metams gerokai pasikeitė ir gramatika bei pati kalbos sistema.

Jeigu ir išmoktumėte šiuolaikinę hebrajų ir graikų kalbą, tai nebūtinai padėtų geriau suprasti Bibliją. Reikėtų remtis žodynais ir įvairiais kalbos vadovėliais, kad sužinotumėte, kokia buvo kalba tuomet, kai buvo rašomos Biblijos knygos.

Trečia, mokytis svetimos kalbos nėra lengva. Iš pradžių galbūt be vargo galima išmokti vieną ar kitą frazę, tačiau norint perprasti įvairius reikšmių atspalvius tą kalbą reikia studijuoti metų metais. Be to, verta įsidėmėti seną posakį: „Šiek tiek žinoti pavojinga.“ Kas tuo norima pasakyti?

Ką reiškia šitas žodis?

Ar kada nors žmogus, besimokantis jūsų kalbos, yra jūsų paklausęs, ką reiškia vienas ar kitas žodis? Jei taip, žinote, kad atsakyti į tokį klausimą ne visada lengva. Kodėl gi? Todėl, kad kartais žodis gali reikšti kelis dalykus. Tikriausiai tuomet paprašėte to žmogaus pateikti pavyzdį — visą sakinį, nes be konteksto gali būti sunku suprasti, kuria prasme žodis pavartotas. Pavyzdžiui, jūsų paklausė, ką reiškia žodis „širdis“. Šis žodis įvairiuose tekstuose gali reikšti skirtingus dalykus, kaip antai: kraujo varomąjį organą, kortų rūšį arba malonų kreipinį į artimą žmogų. Kitu atveju jis gali nurodyti svarbiausią, centrinę ko nors dalį. Galima netgi sirgti širdimi! Tačiau jei sakytumėte, kad širdis kraujais plūsta, perkeltine prasme tai reikštų, kad jums skaudu ar liūdna. Taigi, kuri iš šių vieno žodžio reikšmių jums atrodo tikroji?

Žodyne galbūt surasite visas reikšmes, kuriomis žodis vartojamas. Kai kuriuose jų reikšmės išdėstytos pagal dažnumą vartosenoje. Tačiau tik kontekstas padės suprasti tikslią žodžio reikšmę. Štai pavyzdys: įsivaizduokite, kad norite išsiaiškinti, kas sukelia jums tam tikrus negalavimus, tačiau apie mediciną nusimanote nedaug. Galite pasinaudoti kokiu medicinos žinynu. Paskaitęs sužinosite, kad 90 procentų atvejų jūsų simptomai reikštų vienokį sutrikimą, tačiau 10 procentų — visai kitokį. Kad galėtumėte tiksliai nustatyti negalavimų priežastį, reikia turėti kur kas daugiau žinių. Panašiai ir su kalba. Net jei žinote, kad 90 procentų visų atvejų žodis reiškia vieną dalyką, menka bus nauda, jei skaitote tekstą, kuriame tas žodis pavartotas būtent kita reikšme. Taigi būtina suprasti kontekstą, kad galėtumėte nustatyti, ką reiškia vienas ar kitas žodis.

Aiškinantis, ką tam tikri žodžiai reiškia Biblijoje, irgi reikia atsižvelgti į kontekstą. Pavyzdžiui, hebrajiškas žodis rúach ir graikiškas pneúma, dažniausiai verčiami „dvasia“, gali reikšti ir ką kita, nelygu kontekstas. Kartais juos reikia versti žodžiu „vėjas“ (Išėjimo 10:13; Jono 3:8). Kitur jie reiškia visų gyvų būtybių — tiek žmonių, tiek gyvūnų — gyvybės jėgą (Pradžios 7:22; Psalmyno 104:29; Jokūbo 2:26). Nematomos dangiškos būtybės taip pat vadinamos dvasiomis (1 Karalių 22:21, 22; Mato 8:16). Dievo veiklioji jėga vadinama Jo šventąja dvasia (Pradžios 1:2; Mato 12:28). Tas pats žodis vartojamas ir kalbant apie vidinę paskatą, kuri pastūmėja asmenį išreikšti tam tikrą požiūrį, polinkį ar emociją, taip pat vyraujančią grupės žmonių nuostatą (Pradžios 26:34, 35, Jr; Galatams 6:18).

Hebrajų ir graikų kalbų žodynuose gali būti pateikta keletas žodžio reikšmių, tačiau tik iš konteksto įmanoma nustatyti, kuria reikšme jis pavartotas konkrečiu atveju.b Taip yra ir skaitant Bibliją, nesvarbu, ar skaitysite ją originalo kalba, ar jums suprantamą vertimą.

Ar tinkama naudotis Biblijos vertimu?

Kai kurie žmonės įdėjo nemažai pastangų, kad išmoktų biblinę hebrajų ar graikų kalbą arba jas abi. Ir nors patys pripažįsta negalintys visko perprasti, skaitydami Bibliją originalo kalbomis jaučia malonumą ir mato, kad pastangos nenuėjo veltui. Na, o jei jūs negalite skaityti Biblijos originalo kalba, ar tai reiškia, kad neverta nė stengtis sužinoti Biblijos tiesą? Jokiu būdu! Ir dėl kelių priežasčių.

Pirma, naudotis Biblijos vertimu yra visiškai tinkama. Netgi graikiškųjų Biblijos knygų, arba vadinamojo Naujojo Testamento, rašytojai cituodami Hebrajiškuosius raštus dažnai naudojosi jų vertimu į graikų kalbąc (Psalmyno 40:7 [40:6, Brb]; Hebrajams 10:5, 6). Nors Biblijos rašytojai kalbėjo hebrajiškai ir galėjo cituoti tiesiai iš hebrajiško teksto, jiems patogiau buvo naudotis šių raštų vertimu, kadangi jis buvo lengviau prieinamas tiems, kam jie rašė (Pradžios 12:3; Galatams 3:8, Brb).

Antra, net jei skaitytojas ir perprastų Biblijos kalbas, vis tiek Jėzaus žodžius galėtų skaityti tik išverstus. Taip yra todėl, kad Jėzus kalbėjo hebrajiškai, o evangelistai jo žodžius išvertė į graikų kalbą.d Taigi visi, kurie mano, kad gebėjimas skaityti senovės ištikimų Jehovos tarnų žodžius Biblijos originalo kalba suteikia ypatingos įžvalgos, turėtų atsižvelgti į tą faktą. Tai, kad Jehova įkvėpė savo didžiausio Tarno žodžius išversti į tuo metu plačiausiai vartojamą kalbą, rodo, jog nėra svarbu, kokia kalba skaitome Bibliją. Svarbiausia skaityti ją mums suprantama kalba ir gyventi taip, kaip joje mokoma.

Trečia, Evangelija, arba geroji naujiena, užrašyta Biblijoje, turėjo tapti prieinama visiems nuolankiems žmonėms, „visoms tautoms, gentims, kalboms“ (Apreiškimo 14:6; Luko 10:21; 1 Korintiečiams 1:27-29). Todėl šiandien milijonai žmonių gali sužinoti apie Dievo tikslus iš Biblijos savo kalba ir jiems nereikia mokytis kitos. Daugeliu kalbų Biblijos vertimų yra ne vienas, taigi skaitytojas turi iš ko rinktis.e

Tad ką daryti, kad suprastumėte tiesą, užrašytą Biblijoje? Jehovos liudytojai įsitikino, kad tyrinėti Bibliją atskiromis temomis atsižvelgiant į kontekstą — tikrai veiksmingas būdas. Norėdami išnagrinėti konkrečią temą, pavyzdžiui, apie santuoką, jie susiieško eilutes, kuriose apie tai kalbama. Taip jie leidžia vienoms Biblijos ištraukoms paaiškinti kitas. Kodėl gi nepabandžius nemokamai studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais savo namuose? Ir nesvarbu, kokia kalba kalbate, nes Dievas „trokšta, kad visi žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos pažinimą“ (1 Timotiejui 2:4; Apreiškimo 7:9).

[Išnašos]

[Rėmelis/iliustracija 22 puslapyje]

Septuaginta

Jėzaus Kristaus bei jo apaštalų laikais graikiškai kalbantys žydai plačiai naudojosi Septuaginta — Hebrajiškųjų raštų vertimu į graikų kalbą. Ji verta dėmesio ne tik dėl to, kad tai buvo pirmasis žinomas bandymas išversti šventuosius raštus į kitą kalbą, bet ir todėl, kad užmojis buvo didžiulis. Grupė vertėjų šį darbą pradėjo III a. p. m. e., o pabaigė jau kiti vertėjai — daugiau nei po šimto metų.

Pirmieji krikščionys labai veiksmingai naudojosi Septuaginta, kad įrodytų, jog Jėzus yra Kristus — pažadėtasis Mesijas. Dėl to kiti net pradėjo manyti, esą tai pačių krikščionių vertimas. Todėl Septuaginta prarado populiarumą tarp žydų ir ilgainiui atsirado keletas naujų Hebrajiškųjų raštų vertimų į graikų kalbą. Vienas iš tokių buvo judėjų prozelito Akvilo vertimas, baigtas II m. e. a. Apibūdindamas šį vertimą vienas biblistas atkreipė dėmesį į „gana netikėtą dalyką“. Keliose graikiškojo Akvilo vertimo vietose buvo Dievo vardas, Jehova, parašytas hebrajiškais rašmenimis.

[Šaltinio nuoroda]

Israel Antiquities Authority

[Iliustracijos 23 puslapyje]

Svarbiausia skaityti Bibliją mums suprantama kalba ir gyventi taip, kaip joje mokoma