Kuo Edeno istorija reikšminga jums

VIENA keisčiausių prieštarų, kurią iškėlė kai kurie tyrinėtojai, yra ta, kad pasakojimas apie Edeno sodą nesiderina su pačia Biblija. Štai religijotyrininkas Polas Morisas rašo: „Daugiau Biblijoje jokių užuominų apie Edeną nėra.“ Tokiam argumentui pritariančių „žinovų“ turbūt atsirastų, bet tas teiginys prieštarauja faktams.

Iš tikrųjų Edeno sodas, Adomas, Ieva, gyvatė Biblijoje minimi ne sykį.a Tačiau tokia kelių tyrinėtojų klaida tėra menkniekis, palyginti su žala, kurią daro dvasinių vadovų mokymai ir Biblijos kritikų aiškinimai. Tvirtindami, kad Pradžios knygoje užrašytas pasakojimas apie Edeno sodą pramanytas, jie griauna pasitikėjimą pačia Biblija. Ką turime omenyje?

Jeigu norime gerai suprasti visą Bibliją, perprasti, kas vyko Edene, yra būtina. Dievo Žodis parašytas taip, kad būtų galima išsiaiškinti esminius, labiausiai žmonėms rūpimus klausimus. O atsakymai kaip tik yra susiję su įvykiais Edeno sode. Pažiūrėkime kai kuriuos pavyzdžius.

● Kodėl žmonės sensta ir miršta? Jei Adomas su Ieva būtų klausę Jehovos, būtų gyvenę amžinai. Mirtį užtraukti galėjo tik neklusnumas. Tad kai nusigręžė nuo Dievo, pirmieji žmonės tą pačią dieną ėmė žengti kapo link (Pradžios 2:16, 17; 3:19). Jie prarado tobulybę, todėl netobuli gimė ir jų vaikai, nes tik nuodėmę savo palikuonims juodu tegalėjo perduoti. Biblijoje paaiškinama: „Per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis prasiskverbė į visus žmones, nes visi nusidėjo“ (Romiečiams 5:12).

● Kodėl Dievas pakenčia blogį? Šėtonas Edene apšmeižė Dievą, atseit savo kūriniams meluoja, slepia nuo jų kai ką gera (Pradžios 3:3-5). Taip jis iškėlė abejonę, ar Jehovos valdymas yra teisėtas. Adomas su Ieva stojo Šėtono pusėn — atsisakė būti Jehovos valdomi. Iš esmės jie tvirtino, kad žmogus gali pats sau nuspręsti, kas gera ir kas bloga. Jehova, teisingas ir išmintingas Dievas, matė, kad šį klausimą tinkamai išspręsti yra vienintelis būdas: duoti žmonėms pakankamai laiko išbandyti pasirinktą savivaldos kelią. Žemėje dabar keroja blogis, aišku, iš dalies dėl Šėtono įtakos. Tapo akivaizdu, kad žmogus tvarkyti savo gyvenimo be Dievo vadovavimo nesugeba (Jeremijo 10:23).

● Ką Dievas yra numatęs dėl žemės? Įkurdamas Edeno sodą Jehova nustatė žemės grožio etaloną. Adomui ir Ievai jis paliepė pripildyti žemę palikuonių ir valdyti ją, tai yra rūpintis, kad ilgainiui visa žemė taptų tokia pat graži, kad visur vyrautų harmonija (Pradžios 1:28). Taigi Dievo taip sumanyta, kad žemės rojuje darniai gyventų tobuli Adomo ir Ievos palikuonys. Kaip Dievas savo sumanymą įgyvendins? Ši tema Biblijoje plačiausiai ir gvildenama.

● Kodėl Jėzus Kristus atėjo į žemę? Nors maištingas Adomo ir Ievos poelgis tiek jiems patiems, tiek visiems jų palikuonims užtraukė mirtį, Dievas davė vilties spindulį. Žemėn siuntė savo Sūnų, kad mus išpirktų (Mato 20:28). Kaip suprasti? Jėzus Biblijoje vadinamas „paskutiniu Adomu“. Jis pasiekė pergalę ten, kur pirmasis Adomas, taip sakant, pralaimėjo. Būdamas iki galo klusnus, Jėzus Dievo akivaizdoje liko nepriekaištingas ir savąją tobulo žmogaus gyvybę noriai atidavė kaip išpirką, kad visi Dievui ištikimi žmonės galėtų gauti atleidimą už nuodėmes, o galiausiai ir tai, ką Adomas su Ieva prarado, — amžiną gyvenimą rojuje (1 Korintiečiams 15:22, 45; Jono 3:16). Taip Jėzus laidavo, kad Jehovos tikslas žemėje sukurti rojaus sąlygas, kokios buvo Edeno sode, bus pasiektas.b

Šis Dievo tikslas nėra miglotas ir nėra tik kokia abstrakti teologinė idėja. Tai, kas Dievo sumanyta, yra tikra. Kaip Edeno sodas buvo konkreti vieta žemėje, gyvūnai ir žmonės buvo tikri, taip ir Dievo pažadas dėl ateities yra tikras ir netrukus išsipildys. Ar į tą ateitį įžengsite ir jūs, daug priklausys nuo paties. Dievas nori, kad kuo daugiau žmonių, netgi tie, kas dar eina klystkeliu, turėtų laimingą ateitį (1 Timotiejui 2:3, 4).

Prieš pat savo mirtį Jėzus kalbėjosi su vienu žmogumi, kurio gyvenimas buvo pasisukęs labai negera linkme. Tas vyras buvo nusikaltėlis ir suprato, kad už savo darbus yra nusipelnęs mirties. Vis dėlto jis gręžėsi į Jėzų, ieškodamas vilties ir paguodos. Ką Jėzus jam pasakė? „Su manimi būsi rojuje“ (Luko 23:43). Jeigu Jėzus nori matyti rojuje tą nusikaltėlį, prikeltą, kad galėtų amžinai gyventi žemėje, argi jis nenorėtų ten matyti ir jūsų? Žinoma, norėtų. To paties trokšta ir dangiškasis Tėvas. Jei norėtumėte gyventi rojuje, stenkitės kuo geriau pažinti Dievą, įkūrusį pirmųjų žmonių namus, Edeno sodą.

[Išnašos]

[Rėmelis/iliustracijos 10 puslapyje]

PRANAŠYSTĖ, KURIOS GIJA EINA PER VISĄ BIBLIJĄ

„Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo ainijos ir jos ainijos; ji trupins tau galvą, o tu kirsi jai į kulną“ (Pradžios 3:15).

Tai yra pati pirmoji Biblijos pranašystė, kurią Dievas paskelbė Edeno sode. Kas yra ta moteris, moters ainija, gyvatė ir gyvatės ainija? Kaip pasireiškė išpranašautas priešiškumas?

GYVATĖ

Piktoji dvasinė būtybė Šėtonas (Apreiškimo 12:9).

MOTERIS

Jehovos organizacijos dangiškoji dalis, kurią sudaro dvasinės esybės (Galatams 4:26, 27). Apie šią moterį kalbėjo pranašas Izaijas. Pranašavo, kad iš jos ateityje dvasine prasme gims tauta (Izaijo 54:1; 66:8).

GYVATĖS AINIJA

Tie, kas vykdo Šėtono valią (Jono 8:44).

MOTERS AINIJA

Svarbiausias Palikuonis, kilęs iš Jehovos organizacijos dangiškosios dalies, buvo Jėzus Kristus. Antrinę „ainiją“ sudaro dvasiniai Kristaus broliai, valdysiantys su juo danguje. Šie krikščionys, patepti šventąja dvasia, visi kartu dvasine prasme yra tauta — vadinami „Dievo Izraeliu“ (Galatams 3:16, 29; 6:16; Pradžios 22:18).

KIRTIS Į KULNĄ

Įgėlimas Mesijui buvo skausmingas, bet žala laikina. Šėtonas pasiekė savo — Jėzus buvo nužudytas, tačiau Dievas jį prikėlė.

SUTRUPINS GALVĄ

Mirtinas smūgis Šėtonui. Galiausiai Jėzus sunaikins Šėtoną amžiams. Bet pirmiau pašalins visą blogį, kurį Dievo priešas darė nuo pat Edeno laikų (1 Jono 3:8; Apreiškimo 20:10).

Pagrindinė Biblijos tema glaustai aptariama Jehovos liudytojų išleistoje brošiūroje „Biblija: kokia jos žinia?“ (yra anglų, rusų ir kitomis kalbomis).

[Iliustracija 11 puslapyje]

Adomas ir Ieva kentė baisias savo nuodėmės pasekmes