Sekime ištikimų Jehovos tarnų pavyzdžiu

1, 2. Kaip Dovydas parodė savo ištikimybę Jehovai? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)

NAKTIES gūdumoje Dovydas ir Abišajas įsėlina į karaliaus Sauliaus stovyklą. Trys tūkstančiai jo karių kietai įmigę. Stovyklos viduryje miega ir pats karalius. Čia, į Judėjos dykumą, jis atkeliavo norėdamas surasti ir nužudyti Dovydą. Abišajas sušnibžda Dovydui: „Leisk man vienu ieties smūgiu prismeigti jį prie žemės. Dusyk smogti man nereikės.“ Dovydo atsakymas netikėtas: „Neužmušk jo, nes kas gali pakelti ranką prieš Viešpaties pateptąjį ir būti be kaltės? [...] Tesaugo mane Viešpats, kad aš nepakelčiau rankos prieš Viešpaties pateptąjį“ (1 Sam 26:8–12).

² Dovydas gerai suprato, ką reiškia būti ištikimam Jehovai. Jis nė nemanė Sauliui kaip nors pakenkti. Kodėl? Nes Saulius buvo Dievo pateptas Izraelio karalius. Kaip ir senovėje, taip ir šiandien Jehova nori, kad jo tarnai būtų jam ištikimi ir gerbtų tuos, kuriuos yra paskyręs vadovauti. (Perskaityk Michėjo 6:8.)

 3. Kaip Abišajas parodė ištikimybę Dovydui?

³ Abišajas gerbė Dovydą, nes žinojo, kad Dievas jį išsirinko karaliumi. Dovydas, tiesa, padarė sunkių nuodėmių. Štai jau būdamas karaliumi jis svetimavo su Ūrijos žmona Batšeba ir norėdamas tai nuslėpti paliepė Joabui pastatyti Ūriją pirmutinėse mūšio eilėse, kad žūtų (2 Sam 11:2–4, 14, 15; 1 Met 2:16). Joabas buvo Abišajo brolis, todėl tikėtina, kad Abišajas nugirdo apie Dovydo poelgį. Bet jis ir toliau rodė karaliui pagarbą. Be to, nors Abišajas buvo vienas iš karo vadų, niekada nepasinaudojo savo padėtimi, kad uzurpuotų Izraelio sostą. Jis ištikimai gynė Dovydą nuo priešų ir išdavikų (2 Sam 10:10; 20:6; 21:15–17).

 4. a) Kodėl galime sakyti, kad Dovydas yra geras ištikimybės Jehovai pavyzdys? b) Apie kokius žmones pakalbėsime?

⁴ Nesutikdamas pakelti rankos prieš karalių Saulių, Dovydas parodė esąs ištikimas Jehovos tarnas. Toji ištikimybė buvo matoma per visą jo gyvenimą. Dar jaunystėje, išgirdęs, kaip filistinas Galijotas meta iššūkį „gyvojo Dievo gretoms“, Dovydas nepabijojo stoti su juo į dvikovą (1 Sam 17:23, 26, 48–51). Vėliau, būdamas karaliumi, jis sunkiai nusidėjo, bet leidosi pranašo Natano pataisomas ir atgailavo (2 Sam 12:1–5, 13). Ištikimybę Dievui jis rodė ir senatvėje, pavyzdžiui, dosniai paaukojo Jehovos šventyklos statybai (1 Met 29:1–5). Klaidų Dovydas, aišku, neišvengė, tačiau liko Jehovai atsidavęs (Ps 51:6, 12 [51:4, 10, Brb]; 86:2). Šiame straipsnyje išsamiau pakalbėsime apie Dovydą ir dar keletą jo amžininkų. Pasistenkime rasti atsakymus į tokius klausimus: kam visų pirma turime būti ištikimi ir iš ko tai matysis? Kokios savybės padės būti ištikimiems Jehovai?

 5. Ko pasimokome iš Abišajo klaidos?

⁵ Abišajas, pasisiūlydamas nužudyti Saulių, siekė parodyti savo ištikimybę Dovydui. Bet jis pamiršo, kam visų pirma turi būti ištikimas. Dovydas sudraudė Abišają, nes suprato, kad „pakelti ranką prieš Viešpaties pateptąjį“ būtų neteisinga (1 Sam 26:8–11). Iš šio atsitikimo sužinome kai ką svarbaus: kadangi širdyje galime puoselėti ištikimybę keletui asmenų, nuspręsti, kam pirmiausia būsime ištikimi, turime vadovaudamiesi Biblijos principais.

 6. Nors rodyti ištikimybę artimam žmogui yra natūralu, koks gali iškilti pavojus?

⁶ Ištikimybė kyla iš širdies. Bet žinome, kad mūsų širdis yra klastinga (Jer 17:9). Pavyzdžiui, atsidavęs Dievo tarnas gali jausti stiprų prisirišimą prie draugo ar šeimos nario net tada, kai šis ima nuodėmiauti. Jeigu atsitiktų taip, kad artimas žmogus paliktų tiesą, privalu atminti, jog visų pirma turime būti atsidavę Jehovai. (Perskaityk Mato 22:37.)

 7. Kas padėjo vienai mūsų sesei likti ištikimai Jehovai sunkioje situacijoje?

⁷ Kai nuo bendruomenės atskiriamas šeimos narys, gali būti labai nelengva likti Dievui ištikimam. Štai mūsų sesės Anos mama yra atskirta.^[1] Sykį ji paskambino dukrai ir pasakė norinti ją aplankyti, nes jautė vienišumą ir skausmą, praradusi ryšį su šeima. Aną toks prašymas labai sujaudino ir ji pažadėjo parašyti mamai laišką. Prieš sėsdama rašyti, Ana apžvelgė Biblijos principus, tinkančius jos situacijai (1 Kor 5:11; 2 Jn 9–11). Laiške taktiškai priminė mamai, kad darydama nuodėmę ir neatgailaudama ji pati atsiskyrė nuo šeimos. „Skausmą numalšinsi tik jei grįši pas Jehovą“, – rašė Ana (Jok 4:8).

 8. Kokios savybės padės mums parodyti ištikimybę Jehovai?

⁸ Dovydo laikais gyvenę ištikimi Dievo tarnai pasižymėjo trejetu gerų savybių: nuolankumu, maloningumu ir drąsa. Dabar pažiūrėkime, kaip kiekviena iš jų gali padėti mums parodyti ištikimybę Jehovai.

 9. Kodėl Abneras norėjo nužudyti Dovydą?

⁹ Kai Dovydas nešinas Galijoto galva atėjo pas karalių Saulių ir su juo kalbėjosi, viską atidžiai stebėjo bent du vyrai. Vienas iš jų buvo Jehonatanas, kitas – kariuomenės vadas Abneras. Jehonatanas prisirišo prie Dovydo ir sudarė su juo sandorą (1 Sam 17:57–18:3). Abnero požiūris buvo visai kitoks. Vėliau jis net rėmė Saulių, kai šis kėsinosi Dovydą nužudyti. „Nuožmūs žmonės ieško mano gyvasties“, – rašė Dovydas (Ps 54:5 [54:3, Brb]; 1 Sam 26:1–5). Tiek Jehonatanas, tiek Abneras žinojo, kad pagal Dievo valią kitas Izraelio karalius turi būti Dovydas. Bet Abneras netgi po Sauliaus mirties toliau priešinosi Dievo pateptajam. Karaliumi jis padarė Sauliaus sūnų Išbošetą. Vėliau jis turėjo lytinių santykių su Sauliaus sugulove, taip, matyt, pats norėdamas užimti sostą (2 Sam 2:8–10; 3:6–11). Kodėl Abneras šitaip elgėsi su Dovydu? Nes, priešingai nei Jehonatanas, stokojo nuolankumo ir nebuvo ištikimas Jehovai.

10. Kodėl Abšalomas nebuvo ištikimas Jehovai?

¹⁰ Dovydo sūnus Abšalomas irgi nebuvo nuolankus ir ištikimas Dievui. Siekdamas karaliaus sosto, jis „įsigijo vežimą bei žirgų ir penkiasdešimt vyrų palydai pirma jo bėgti“ (2 Sam 15:1). Be to, jis įtikino daug tautiečių dėtis prie jo ir šitaip išduoti Dovydą. Savo tėvą jis net norėjo nužudyti, nors ir žinojo, kad karaliumi Dovydą paskyrė Jehova (2 Sam 15:13, 14; 17:1–4).

11. Ko pasimokome iš Abnero, Abšalomo ir Barucho pavyzdžio?

¹¹ Abnero ir Abšalomo pavyzdys byloja, kad ambicingas ir nenuolankus žmogus gali greitai paminti ištikimybę Dievui. Vargu ar šiandien kuris nors Jehovos tarnas taptų toks savanaudis ir nedoras kaip aniedu vyrai. Vis dėlto yra dalykų, kurie gali žlugdyti krikščionio dvasingumą. Pasaulis antai propaguoja turto troškimą, skatina lipti karjeros laiptais. Senovėje pranašo Jeremijo raštininkas Baruchas vienu metu, matyt, išleido iš akių tai, kas svarbiausia. Jehova jam pasakė: „Žiūrėk! Griaunu, ką pastačiau, išraunu, ką pasodinau! Net visą kraštą! O tu, tu lauki sau didelių dalykų? Nelauk jų!“ (Jer 45:4, 5) Baruchas paklausė Jehovos. Šių Dievo žodžių klausykime ir mes, nes jau netrukus dabartinei sugedusiai pasaulio santvarkai ateis galas.

12. Kodėl žmogus, norėdamas būti ištikimas Jehovai, turi atsisakyti egoistinių troškimų? Prašom pateikti pavyzdį.

¹² Danielius, brolis iš Meksikos, turėjo rinktis: liks ištikimas Dievui ar eis paskui savo širdies troškimus. Jis norėjo vesti merginą, kuri netarnavo Jehovai. Danielius sako: „Su ja tebesusirašinėjau net kai tapau pionieriumi. Suvokiau, kad turiu nuolankiai pripažinti darąs klaidą. Apie savo vidinę kovą galiausiai pasipasakojau patyrusiam vyresniajam. Jis padėjo man suprasti, kad jeigu noriu būti ištikimas Dievui, turiu nustoti rašęs tai merginai. Daug meldžiausi ir verkiau. Vyresniojo patarimo paklausiau. Netrukus tarnyba ėmė teikti daugiau džiaugsmo.“ Vėliau Danielius susituokė su puikia mūsų sese ir dabar tarnauja rajono prižiūrėtoju.

13. Kaip Natanas parodė ištikimybę ir Dievui, ir Dovydui, kai šis nusidėjo?

¹³ Kad būtume ištikimi Dievui, kartais turime parodyti ištikimybę žmonėms suteikdami jiems reikiamą pagalbą. Prisiminkime pranašą Nataną. Sužinojęs, kad Dovydas svetimavo su Batšeba ir jos vyrą pasiuntė myriop, Jehovos palieptas Natanas turėjo eiti pas karalių ir jį sudrausminti. Pranašas nemanė, kad ištikimybę Dovydui parodys nutylėdamas jo klaidas. Priešingai, jis suprato, kad jei nori būti ištikimas ir Jehovai, ir Dovydui, turi drąsiai perduoti karaliui griežtą Dievo žodį. Bet netgi tokioje situacijoje pranašas kalbėjo maloningai, pasitelkęs išmintį. Kad padėtų Dovydui suvokti, kaip sunkiai jis nusidėjo, Natanas papasakojo istoriją apie turtuolį, kuris pasielgė labai neteisingai – paėmė vienintelę skurdžiaus avelę. Dovydas ant to turtuolio įširdo. Natanas tada jam tarė: „Tu esi tas žmogus!“ Dovydas susiprotėjo (2 Sam 12:1–7, 13).

14. Kaip gali parodyti ištikimybę ir Jehovai, ir tikėjimo draugams?

¹⁴ Maloningumas ir tau padės rodyti ištikimybę Dievui ir tikėjimo draugams. Štai galbūt sužinai, kad kuris nors bendratikis padarė rimtą nuodėmę. Tu, aišku, nori būti jam ištikimas, ypač jei tai tavo šeimos narys ar draugas. Bet dangstydamas jo nusižengimą pamintum ištikimybę Jehovai, o ji juk yra svarbiau už viską. Tad sek Natano pavyzdžiu ir tvirtai, bet sykiu maloniai su tuo žmogumi pasikalbėk. Paragink jį kuo greičiau kreiptis pagalbos į vyresniuosius. Jeigu jis vis delsia, pats turėtum vyresniesiems viską papasakoti. Šitaip parodysi ištikimybę Jehovai ir maloningumą nusidėjusiajam, nes bendruomenės vyresnieji stengsis tokį žmogų romiai pataisyti ir padėti jam atkurti gerus santykius su Dievu. (Perskaityk Kunigų 5:1 ir Galatams 6:1.)

15, 16. Kodėl Hušajui reikėjo drąsos, kad liktų ištikimas Jehovai?

¹⁵ Vyrui, vardu Hušajas, reikėjo daug drąsos, kad liktų atsidavęs Jehovai. Jis buvo ištikimas karaliaus Dovydo draugas. Bet sykį jo ištikimybė buvo išmėginta. Užimti karalystės sostą panoro Dovydo sūnus Abšalomas. Nemažai tautiečių jį palaikė. Dovydas, žinodamas, kad maištininkai tuojau atžygiuos į Jeruzalę, iš ten pabėgo (2 Sam 15:13; 16:15). Ką darys Hušajas: dėsis prie Abšalomo ar toliau rems senyvą karalių, priverstą trauktis iš sostinės ir gelbėtis? Hušajas žinojo, kad Dovydas yra Jehovos pateptasis, todėl pasiryžo likti jam ištikimas. Vyras nuėjo ant Alyvų kalno susitikti su karaliumi (2 Sam 15:30, 32).

¹⁶ Dovydas paprašė Hušajo grįžti į Jeruzalę, apsimesti Abšalomo draugu ir niekais paversti Ahitofelio patarimą. Statydamas į pavojų savo gyvybę, Hušajas ėmėsi pavestos užduoties ir taip parodė esąs ištikimas Dievui. Kaip Dovydas ir meldė, Ahitofelio siūlymas nebuvo priimtas – Abšalomas paklausė Hušajo (2 Sam 15:31; 17:14).

17. Kodėl mums reikia drąsos, kad liktume Dievui ištikimi?

¹⁷ Mums irgi reikia drąsos, kad parodytume ištikimybę Jehovai. Ne vienas turėjome drąsiai atlaikyti šeimos narių, bendradarbių, gal net valdžios spaudimą, kad liktume Dievo pusėje. Tai patyrė mūsų brolis Taro iš Japonijos. Nuo pat vaikystės jis labai stengėsi visada paklusti tėvams. Ir ne vien iš pareigos. Savo tėvus jis labai mylėjo ir norėjo juos džiuginti. Vėliau jis ėmė bendrauti su Jehovos liudytojais, bet tėvai tam nepritarė. Taro dėl to labai nuliūdo. Kaip sunku jam buvo pasakyti tėvams, kad jis nutarė eiti į sueigas Karalystės salėje! Taro sako: „Jie taip supyko, kad ne vienus metus neleido man jų aplankyti. Meldžiau Jehovą ryžto laikytis savo sprendimo. Dabar jų požiūris pasikeitė ir aš galiu su jais vis pasimatyti.“ (Perskaityk Patarlių 29:25.)

18. Kuo tau buvo naudingas šis straipsnis?

¹⁸ Sekime puikiu Dovydo, Natano, Hušajo ir Jehonatano pavyzdžiu ir būkime Jehovai ištikimi. Tada patirsime didžiulį džiaugsmą. Niekad nepasidarykime panašūs į neištikimuosius Abnerą ar Abšalomą. Glauskimės prie Dievo kaip kadaise Dovydas. Žinoma, esame netobuli, darome klaidų. Bet iš mūsų gyvenimo tebūna akivaizdu, kad ištikimybė Jehovai mums yra svarbiau už viską.