„Būkite liepsnojančios dvasios“
1. Kokia ypatybe turime pasižymėti skelbdami gerąją naujieną?
1 Jokioje savo krikščioniškos tarnybos srityje neturime apsileisti. Priešingai, esame raginami: „Būkite liepsnojančios dvasios, tarnaukite Viešpačiui“ (Rom 12:11, Brb). Vis dėlto mūsų uolumą daug kas gali slopinti. Kaip ‘vėl uždegti’ (Brb) savyje uolią dvasią ir entuziazmą darbuotis Karalystės labui? (2 Tim 1:6, 7)
2. Kas bendra tarp asmeninių Biblijos studijų ir uolumo tarnyboje?
2 Neapleisk asmeninių Biblijos studijų. Geras skelbėjas yra tas, kuris myli Dievo įstatymą ir labai brangina jame slypinčias tiesas (Ps 119:97). Kai studijuodami Bibliją aptinkame dvasinių lobių, tai uždega mūsų širdis ir sužadina uolumą. Meilė šių tiesų Davėjui ir troškimas dalytis geromis žiniomis su kitais skatina šlovinti Dievą ir viešai skelbti jo vardą (Hbr 13:15). Gerąją naujieną pateikdami nuoširdžiai, iš tikrųjų parodome, jog didžiai ją vertiname.
3. Kaip Dievo šventoji dvasia gali daryti poveikį mūsų tarnybai?
3 Melsk Dievo dvasios. Tarnybos negalėtume sėkmingai atlikti vien savo jėgomis. Tikro uolumo įgyjame leisdami veikti mus Dievo dvasiai (1 Pt 4:11). Artindamiesi prie „didžios galybės“ Šaltinio įgauname dvasinės stiprybės drąsiai liudyti (Iz 40:26, 29-31). Apaštalas Paulius, patyręs visokių sunkumų tarnyboje, ‘gavo pagalbos iš Dievo’ (Apd 26:21, 22; Jr). Įkvepianti jėgų Jehovos šventoji dvasia gali padėti mums su užsidegimu atlikti tarnystę, taigi reikia tos dvasios prašyti (Lk 11:9-13).
4. Kokių vaisių gali duoti uolumas, tačiau ko nereikia pamiršti?
4 Vienų skelbėjų uolumas darbuojantis dėl Karalystės paprastai užkrečia uolumu ir kitus bendratikius (2 Kor 9:2). Žmonės mieliau atsiliepia į gerąją naujieną, kai ji pateikiama entuziastingai ir su įsitikinimu. Tačiau uolumą visada turi lydėti taktas ir švelnumas (Tit 3:2). Visuomet gerbkime pašnekovą ir jo teisę pasirinkti.
5. Kokio įkvėpto paraginimo turime laikytis?
5 Tad skelbdami Karalystę visada ‘būkime liepsnojančios dvasios’. Ugdykimės uolumą per asmenines Biblijos studijas ir karštai melsdamiesi Jehovai, nes tik jis gali suteikti mums savo veikliosios šventosios dvasios. Taip galėsime uoliai atlikti tarnystę „su Šventąja Dvasia bei su tvirtu įsitikinimu“ (1 Tes 1:5).