Pavyzdžiu laikyk pranašus. Joelis
1. Kaip, sekdami Joelio pavyzdžiu, galime rodyti nuolankumą tarnyboje?
1 Kas buvo pranašas Joelis? Apie save jis pasako tik tiek, kad esąs „Petuelio sūnus“ (Jl 1:1). Šiam nuolankiam pranašui rūpėjo pabrėžti Jehovos žinią, o ne iškelti save — tos žinios pranešėją. Mes irgi darbuodamiesi lauko tarnyboje nesiekiame garbės ar pripažinimo, bet atkreipiame žmonių dėmesį į Jehovą ir Bibliją (1 Kor 9:16; 2 Kor 3:5). Žinia, kurią skelbiame, teikia stiprybės ir mums patiems. Kokie dalykai, paminėti Joelio pranašystėje, galėtų uždegti mus uolumu ir įkvėpti vilties?
2. Kam mus turėtų paskatinti artėjanti Jehovos diena?
2 Jehovos diena jau arti (Jl 1:15). Nors tie žodžiai užrašyti prieš tūkstančius metų, jie pildosi būtent dabar. Blogėjanti pasaulio padėtis, žmonių abejingumas ir pašaipos, kurių neretai sulaukiame skelbdami gerąją naujieną, yra aiškus įrodymas, kad gyvename paskutinėmis šios nedoros santvarkos dienomis (2 Tim 3:1-5; 2 Pt 3:3, 4). Kai apmąstome, kad pabaiga taip arti, be jokių abejonių pirmiausia susitelkiame į tarnybą (2 Pt 3:11, 12).
3. Kodėl, artėjant didžiajam suspaudimui, ypač svarbu darbuotis lauko tarnyboje?
3 Jehova — savo tautos prieglauda (Jl 4:16 [3:16, Brb]). Šios eilutės žodžiai apie dangaus ir žemės sudrebėjimą gali reikšti tiktai Jehovos nuosprendį, kurį jis įvykdys per didįjį suspaudimą. Kokia paguoda žinoti, kad tuo metu Jehova savo ištikimus tarnus išgelbės! (Apr 7:9, 14) Skelbdami gerąją naujieną ir matydami, kaip Jehova mus palaiko ir teikia jėgų, stipriname savo pačių tikėjimą bei ugdomės ištvermę. To mums labai reikės per artėjantį didįjį suspaudimą.
4. Kodėl galime būti džiugūs ir į ateitį žvelgti su pasitikėjimu?
4 Nors Joelio žinią kai kas laiko niūria, Dievo tautai ji teikia šlovingą išgelbėjimo viltį (Jl 3:5 [2:32, Brb]). Tad su pasitikėjimu žvelkime į ateitį ir uoliai skelbkime gerąją naujieną apie Dievo Karalystę, visiškai pritardami žodžiams, užrašytiems Joelio 2:23: „Linksminkitės ir džiaukitės [...] Viešpačiu, savo Dievu.“