Neapsigauk Šėtono klastomis – pasitikėk Jehova ir Jėzumi

1. Kokios klastos Šėtonas griebiasi norėdamas sugriauti Dievo tarnų tikėjimą?

NUO tos akimirkos, kai nusprendžiame tarnauti Jehovai, Šėtonas ir jo demonai tampa mūsų didžiausiais priešais. Šėtonas žino, kad nenugalės mūsų tol, kol esame palaikomi Jehovos. Todėl jis stengiasi priversti mus nusigręžti nuo Dievo, kad jo paramos netektume. Viena jo naudojamų klastų – sukelti mums abejones, ar Jehova ir Jėzus išties yra mūsų pusėje (2 Kor 11:14; Jok 1:6).

2. Kodėl mums būtinas pasitikėjimas Jehova ir Jėzumi?

² Mūšyje kareiviams būtina pasitikėti savo vadais. Jų neklausyti ir vadovautis savo išmanymu būtų labai pavojinga. Mes irgi grumiamės, tik ne su žmonėmis, o su „dvasinėmis blogio jėgomis dangaus erdvėse“ (Ef 6:12). Šėtonas žino, kad praradę pasitikėjimą Dievu ir Jėzumi Kristumi nustotume klausyti ir jų nurodymų. Todėl jis visaip nori tą pasitikėjimą pakirsti. Straipsnyje aptarsime, kaip jis tai darė praeityje ir kaip daro šiandien. Taip pat pakalbėsime, kas įgalina jo klasta nesusivilioti. O tolesniame straipsnyje apžvelgsime kitas dvi jo gudrybes, kuriomis naudojasi norėdamas mus dvasiškai sužlugdyti.a

ŠĖTONO MELAI APIE JEHOVĄ IR JĖZŲ

3. Kaip Šėtonas sugriovė Ievos pasitikėjimą Jehova?

³ Pačioje žmonijos istorijos pradžioje Šėtonas sumanė nuteikti Adomą ir Ievą prieš Jehovą. Jis įteigė Ievai, kad Dievo širdyje slypi blogi ketinimai. Šėtonas jos paklausė: „Ar Dievas tikrai leido valgyti ne nuo visų medžių, augančių sode?“ (Pr 3:​1–5). Ieva patikėjo, esą Jehova visai be reikalo varžo jos ir Adomo laisvę. Pasekmės buvo liūdnos. Ir ji, ir Adomas stojo į Dievo priešininko pusę. Jiedu nusigręžė nuo savo Kūrėjo, davusio jiems gyvybę ir visa kita (Pr 3:6).

4. Kokiais šmeižtais Šėtonas norėjo palaužti Jobą?

⁴ Šėtonas ir vėliau nuolatos skleidė visokius melus apie Jehovą. Pavyzdžiui, paskatino tris Jobo bičiulius prikalbėti baisių netiesų, norėdamas priversti Jobą suabejoti Dievo meile ir jo dėkingumu už ištikimybę (Job 22:​1–3). Šėtonas buvo įsitikinęs, kad skaudžių tragedijų sukrėstas Jobas savo Dievo išsižadės. Bet tas doras vyras piktojo spaudimą atlaikė. Jis liko ištikimas Jehovai, nes jo draugystę labai brangino (Job 27:​1, 5).

5. Kaip Šėtonas trukdė žmonėms tapti Jėzaus sekėjais? (Mato 11:19)

⁵ Po daugelio amžių, kai į žemę atėjo Jėzus, Šėtonas visaip trukdė žmonėms tapti jo sekėjais. Neapykantos kupini religiniai vadovai ir kiti priešininkai, piktojo pakurstyti, visokiais melais juodino Jėzaus vardą. Ir galiausiai atidavė jį mirčiai, tarsi kokį nusikaltėlį (perskaityk Mato 11:19; 27:​27–31; Mk 14:​55, 56; Jn 8:​41–45).

6–7. Kaip Šėtonas puolė pirmuosius Jėzaus sekėjus?

⁶ Jėzui mirus, tas priešininkas nusitaikė į jo sekėjus. Iš pradžių mėgino paneigti Jėzaus prikėlimo faktą. Buvo paskleistas pramanas, neva atėjo Jėzaus mokiniai ir jo kūną pavogė (Mt 28:​11–15). Paskui Šėtonas sukėlė krikščionių persekiojimą, kad Jėzaus patikėtas gerosios naujienos skelbimo darbas jiems atrodytų per sunkus (Apd 7:​57–8:1; 12:​1–3; 28:22).

⁷ Nuožmiam persekiotojų spaudimui pasidavė nedaugelis. Dauguma liko tvirti ir toliau skelbė Karalystės žinią. Jie aiškiai suvokė, kad tikrieji priešininkai yra Šėtonas ir demonai (Apd 4:​18–20; 1 Pt 5:8). O kaip šiandien? Kokiomis gudrybėmis Šėtonas bando susilpninti mūsų ryžtą tarnauti Jehovai?

ŠĖTONAS TOLIAU SKLEIDŽIA MELUS

8. Kaip Šėtonas naudojasi klaidingomis religijomis?

⁸ „Melo tėvas“ ir šiandien daro tą patį (Jn 8:44). Tikrą tiesą apie Jehovą ir Jėzų jis stengiasi paskandinti melų jūroje. Tam jis naudojasi klaidingomis religijomis. Daugelio žmonių supratimą jos iškraipė savo neteisingomis dogmomis (2 Kor 4:​3, 4). Antai daugelis bažnyčių aiškina, kad Tėvas ir Sūnus yra lygūs. Užtat žmonės nežino Tėvo vardo ir garbina ne jį, o Sūnų. Nei Jehovai, nei Jėzui toks garbinimas nėra priimtinas (Mt 4:10; Jn 4:23). Religinių dogmų apakinti, žmonės nebenori apie tai su mumis diskutuoti, o kai kurie netgi reaguoja priešiškai.

9. Kaip dar Šėtonas trukdo žmonėms pažinti Dievą? (Jeremijo 23:​26, 27)

⁹ Susipažindami teiraujamės vienas kito vardo. Panašiai ir draugystė su Dievu neįmanoma, jei nežinome jo vardo. Biblijoje Jehovos vardas netgi prilygintas tvirtam bokštui, kuriame teisus žmogus randa apsaugą (Pat 18:10). O Šėtonas nori sutrukdyti žmonėms pažinti Dievą ir tapti jo draugais, todėl jau nuo seno daro viską, kad Jehovos vardas nueitų į užmarštį. (Perskaityk Jeremijo 23:​26, 27.) Klaidingos religijos netgi šalina tą vardą iš Biblijos vertimų. Taip pat piktasis bando įteigti žmonėms, atseit Jehova kaltas dėl jų kančių. Todėl daugeliui Dievas atrodo baugus, o ne toks, su kuriuo galima susidraugauti (Jok 4:8). Bet labiausiai Šėtonas stengiasi griauti Jehovos tarnų tikėjimą.

10. Kodėl krikščionis galėtų supykti ant Jehovos?

¹⁰ Šėtono siekis – įtikinti mus, kad Jehovai mūsų vargai nerūpi. Jis nori, kad supyktume ant Dievo, kam leidžia išmėginimams tęstis (Pat 19:3). Sunkumų prispaustas krikščionis gali imti dvejoti: „Kas iš to, kad laikausi Jehovos įstatymų ir principų, jeigu jis man nepadeda?“ Tokių abejonių užvaldyti, galime pasiduoti Šėtono įtakai.

11. Kaip Šėtonas sėja abejones dėl Jehovos nustatytų normų? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹¹ Viena Šėtono priemonių abejonėms sėti yra socialiniai tinklai. Juose daugelis kalba, kad Biblijoje įtvirtintos dorovės normos atgyvenusios ir kad kiekvienas turi teisę daryti kas patinka. Tikrai, „pasaulio valdovas“ moka labai gudriai trinti ribas tarp to, kas gera ir bloga (Jn 14:30; Iz 5:20; 1 Tim 4:​1, 2).

12. Kodėl Šėtono propagandos būtina saugotis?

¹² Jei Šėtono skleidžiamos propagandos klausysimės, galime atsitolinti nuo Dievo. Viena jauna sesė papasakojo: „Ne iškart susivokiau, kad mokykloje diegiamas požiūris į moralę ir bičiuliai neigiamai veikia mano supratimą. Kuo daugiau laiko leidau socialiniuose tinkluose, tuo stipriau persiėmiau tų žmonių mąstysena. Pamažu ėmiau tolti nuo Jehovos, savo šeimos ir bendratikių.“ Laimei, ši sesutė sugrįžo pas Jehovą. Kaip jai pavyko ištrūkti iš Šėtono spąstų?

13. Ko tave pamoko minėtos sesės patirtis?

¹³ Ji suprato, kad norėdama neprarasti Jehovos ir Jėzaus draugystės turi daug ką pakeisti. „Maldose prašiau Dievą pagalbos ir ieškojau patarimų mūsų leidiniuose, – sako ji. – Labai pagelbėjo filmas Jaunimas klausia. Kaip man įsigyti tikrų draugų?b Jame mano bendraamžė patyrė panašių sunkumų ir nuolankiai kreipėsi pagalbos į tėvus. Taip padariau ir aš. Tėvai, vyresnieji ir kai kurios sesės bendruomenėje padėjo man nutraukti ryšius su blogomis draugijomis. Supratau, kad norėdama gyventi tiesa turiu ne tik lankyti sueigas ir klausyti tėvų, bet branginti tiesą visa širdimi ir stiprinti savo ryšį su Jehova.“

NEABEJOK – JEHOVA IR JĖZUS YRA TAVO DRAUGAI

14. Kas svarbu, kad Šėtonas nepakirstų mūsų tikėjimo? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁴ Kad nekiltų pavojaus mūsų draugystei su Jehova, turime žiūrėti, su kuo bendraujame (Jok 4:4). Ir neskubėkime tikėti viskuo, ką skaitome ar girdime žiniasklaidoje ar dar kur nors, nes tai gali būti netiesa arba tik iš dalies tiesa. Suklaidinti tikriausiai imtume daryti neteisingas išvadas. Kad niekas neapgautų, toliau gilinkimės į Bibliją, mūsų leidinius ir palaikykime glaudžią bendrystę su brandžiais krikščionimis. Kuo geriau išmanysime tiesą, tuo sunkiau bus Šėtonui pakirsti mūsų tikėjimą (Pat 13:20; Apd 17:11).

15. Kaip galime stiprinti tikėjimą, kad Jehova ir Jėzus mūsų pusėje?

¹⁵ Studijuodami Bibliją stipriname tikėjimą, kad Jehova ir Jėzus yra mūsų pusėje (Pat 22:19). Matome, kaip jie seniau pasirūpindavo savo draugais, todėl ir patys kliaujamės jų pagalba. Ir Biblijoje pats Dievas mus patikina savo meile. Antai jis sako, kad myli mus net labiau nei mama kūdikį (Iz 49:15). Žmones, kurie gerbia ir aukština jo vardą, jis laiko savo „brangiu turtu“ (Mal 3:​16, 17, išn.). Jėzus irgi mus myli. Jis pasakė, kad dėl to ir gyvybę už mus atiduoda (Jn 15:​12, 13).

16. Kaip galime semtis stiprybės iš savo pačių ir bendratikių patirties? (Psalmyno 118:​5, 6)

¹⁶ Asmeninė patirtis mums irgi liudija apie Jehovos ir Jėzaus meilę. Prisimindami sunkius gyvenimo momentus, kai aiškiai pajautėme Jehovos paramą, įgyjame nemažai stiprybės. Taip pat verta teirautis bendratikių, kokią Dievo pagalbą jie patyrė (Pat 22:17). Tada net sunkiausio išmėginimo valandą nepristigsime tikėjimo, kad Jehova ir Jėzus yra šalia. (Perskaityk Psalmyno 118:​5, 6.)

17. Kuo Jėzus patikino visus savo draugus, kaip rašoma Jono 10:29?

¹⁷ Mes visi labai branginame Jehovos ir Jėzaus draugystę. Tad kol Šėtonas ir demonai nesunaikinti, turime išlikti budrūs, kad jie nesusilpnintų mūsų pasitikėjimo Dievu ir jo Sūnumi (Apr 20:​1–3, 10). Mūsų priešininkams nepavyks, jeigu ir toliau ugdysimės artimą ryšį su Jehova ir kliausimės jo ir jo brangaus Sūnaus meile. Tada, kaip Jėzus sakė, niekas mūsų negalės „išplėšti iš Tėvo rankų“ (perskaityk Jono 10:29; Jok 4:7).

18. Ką aptarsime tolesniame straipsnyje?

¹⁸ Tolesniame straipsnyje aptarsime dar dvi Šėtono taktikas – bendruomenės skaldymą ir aplinkinių priešiškumą. Pakalbėsime, kaip su tuo kovoti.