Kaip melstis? Ar užtenka tik sukalbėti „Tėve mūsų“?
Kaip skamba „Tėve mūsų“ malda?
Šią maldą randame užrašytą Mato 6:9–13. Nelygu Biblijos vertimas, maldos žodžiai gali šiek tiek skirtis. Štai du pavyzdžiai.
„Tėve mūsų, kuris esi danguje, tebūna šventu laikomas tavo vardas. Teateina tavo Karalystė. Tebūna tavo valia – kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk nuo piktojo“ („Naujojo pasaulio“ vertimas).
„Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas, teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk mus nuo pikto“b (Lietuvos Biblijos draugija, 1999).
Ką reiškia šios maldos žodžiai?
Jėzaus mokymai visada derėjo su tuo, kas parašyta šventuosiuose raštuose. Tad protinga manyti, kad geriau suprasti Jėzaus maldos žodžių prasmę gali padėti kitos Biblijos ištraukos.
„Tėve mūsų, kuris esi danguje“
Į Dievą kreiptis „Tėve“ labai tinkama, nes jis mus sukūrė, davė mums gyvybę (Izaijo 64:8).
„Tebūna šventu laikomas tavo vardas“
Dievo vardas yra Jehova ir jis turi būti gerbiamas, laikomas šventu. O kuo mes galime prisidėti, kad Dievo vardas būtų laikomas šventu? Padėkime kitiems geriau pažinti Dievo asmenybę, taip pat papasakokime, kokią nuostabią ateitį jis yra numatęs žmonijai (Psalmyno 83:18; Izaijo 6:3).
„Teateina tavo Karalystė“
Dievo Karalystė – tai danguje įsteigta vadovybė, kurios galva yra Jėzus Kristus. Taigi iš esmės Jėzus mokė savo sekėjus prašyti, kad ši Karalystė perimtų žemės valdymą į savo rankas (Danieliaus 2:44; Apreiškimo 11:15).
„Tebūna tavo valia – kaip danguje, taip ir žemėje“
Danguje nėra jokio blogio, ten nėra mirties. Dievas nori, kad lygiai taip būtų ir žemėje – kad žmonės čia gyventų ramiai ir saugiai ir niekada nemirtų (Psalmyno 37:11, 29).
„Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien“
Jėzaus laikais duona buvo žmogaus raciono pagrindas. Taigi šie žodžiai mums primena, kad esame visiškai priklausomi nuo savo Kūrėjo, nes jis duoda visko, ko reikia mūsų gyvybei palaikyti (Apaštalų darbų 17:24, 25).
„Atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams“
Visi mes klystame ir norime, kad Dievas mums atleistų. Bet kad Dievas mums atleistų, mes patys turime noriai atleisti kitiems (Mato 6:14, 15).
„Ir nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk nuo piktojo“
Kaip skaitome Jokūbo 1:13, Dievas pagundų žmonėms nesiunčia, blogybėmis jis nė vieno nemėgina. Daryti bloga mus skatina piktasis, tai yra Šėtonas. Ne veltui Biblijoje jis dar vadinamas Gundytoju (1 Jono 5:19; Mato 4:1–4). Kai kyla pagunda nusižengti Dievo nustatytoms normoms, galime drąsiai prašyti Dievą pagalbos, kad padėtų nederamam troškimui atsispirti.
Ar reikia žodis žodin kartoti maldą „Tėve mūsų“?
„Tėve mūsų“ maldą Jėzus davė tik kaip pavyzdį. Atkartoti žodis žodin jos nereikia. Prieš pasakydamas šią maldą Jėzus perspėjo savo mokinius: „Melsdamiesi nekalbėkite to paties per tą patį“ (Mato 6:7). Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad kai kitą sykį vienas mokinys vėl paprašė jį pamokyti melstis, maldą jis pasakė jau kitokiais žodžiais (Luko 11:2–4).
Geriausia, kai Dievui meldžiamės savais žodžiais ir iš širdies (Psalmyno 62:8).
Kaip melstis?
„Tėve mūsų“ malda yra geras pavyzdys, ką derėtų sakyti, kad Dievas mus išklausytų. Joje randame esminius maldos principus, kurie dera ir su kitomis Biblijos eilutėmis.
Melstis turime tik Dievui
Biblijoje rašoma: „Kad ir kas nutiktų, siųskite Dievui maldas ir maldavimus, dėkokite jam, išsakykite savo prašymus“ (Filipiečiams 4:6).
Ką tai reiškia? Melstis turime Dievui, o ne Jėzui Kristui, Marijai ar šventiesiems. Jėzus savo maldą irgi pradėjo kreipiniu „Tėve mūsų“.
Įsitikinkite, kad tai, ko prašote, dera su Dievo valia
Biblijoje rašoma: „Jei prašome pagal jo valią, jis mus girdi“ (1 Jono 5:14).
Ką tai reiškia? Maldoje galime paminėti daugelį dalykų, tačiau tai, ko prašome, turi derėti su Dievo valia. Kad Dievo valia turėtų mums rūpėti, suprantame ir iš Jėzaus maldos. O kokia yra Dievo valia tiek žemės, tiek žmonių atžvilgiu, galime sužinoti giliau patyrinėję Bibliją.
Išsakykite Dievui savo asmeninius rūpesčius
Biblijoje rašoma: „Mesk ant Jehovos savo naštą ir jis tave palaikys“ (Psalmyno 55:22).
Ką tai reiškia? Dievas nėra abejingas mūsų jausmams, mūsų problemoms, todėl galime jam išsakyti visus savo rūpesčius. Kad Dievui galime kalbėti apie asmeninius dalykus, parodo ir Jėzaus malda. Gal, pavyzdžiui, turime kokių fizinių poreikių, sunkumų ar reikia dėl ko nors svarbaus apsispręsti? Prašykime, kad Dievas suteiktų mums išminties ir stiprybės. O jeigu kur nors pasielgėme neteisingai ir dėl to slegia kaltė, galime prašyti Dievą atleidimo.c
a Pavyzdžiui, tiek Jėzus, tiek jo mokiniai sakė ir kitokias maldas, kurios nebuvo panašios į maldą „Tėve mūsų“ (Luko 23:34; Filipiečiams 1:9).
b Kai kuriuose kituose Biblijos vertimuose, pavyzdžiui, Antano Burbulio vertime, pabaigoje dar randame žodžius „nes Tavo yra karalystė, jėga ir šlovė per amžius. Amen.“ Šis trumpas Dievo pašlovinimas vadinamas doksologija. Tačiau, kaip tvirtinama leidinyje The Jerome Biblical Commentary, „šios doksologijos [...] pačiuose seniausiuose [rankraščiuose] nėra“.
c Kai kurie žmonės jaučiasi padarę tiek bloga, kad net nedrįsta Dievui melstis. Tačiau į tokius žmones Dievas Jehova kreipiasi šiais žodžiais: „Ateikite, sutvarkykime, kas tarp mūsų ne taip“ (Izaijo 1:18). Jis neatstumia nė vieno, kuris nuoširdžiai prašo atleisti.