Kas yra angelai?
Angelai yra už žmones galingesnės ir aukštesnio intelekto būtybės (2 Petro 2:11). Jie gyvena danguje, dvasinėje srityje, kuri yra už materialiosios visatos ribų ir už ją pranašesnė (1 Karalių 8:27; Jono 6:38). Todėl angelai dar vadinami dvasiomis (1 Karalių 22:21; Psalmyno 18:10, „Naujojo pasaulio“ vertimas).
Iš kur angelai atsirado?
Angelus sukūrė Dievas per Jėzų, „visos kūrinijos pirmagimį“. Apie tai, kaip Jėzus padėjo Dievui kūrimo darbuose, Biblijoje sakoma: „Per jį sukurta visa, kas danguje ir žemėje, kas regima ir kas neregima“, įskaitant angelus (Kolosiečiams 1:13–17). Angelai nesituokia ir nesidaugina (Morkaus 12:25). Kiekvienas šių „Dievo sūnų“ buvo sukurtas atskirai (Jobo 1:6, K. Burbulio vertimas).
Angelai buvo sukurti labai seniai, dar prieš atsirandant žemei. Kai Dievas sukūrė žemę, angelai „šaukė iš džiaugsmo“ (Jobo 38:4–7).
Kiek iš viso yra angelų?
Biblijoje tikslus angelų skaičius nenurodomas, bet iš jos sužinome, kad jų yra tikrai daug. Pavyzdžiui, apaštalas Jonas regėjime matė šimtus milijonų angelų (Apreiškimo 5:11).
Ar angelai yra individualios asmenybės ir ar turi vardus?
Taip. Biblijoje yra užrašyti dviejų angelų vardai: Mykolas ir Gabrielius (Danieliaus 12:1; Luko 1:26).a Kai kurie kiti angelai užsiminė turį vardą, bet jo neatskleidė (Pradžios 32:29; Teisėjų 13:17, 18).
Kiekvienas angelas yra atskira asmenybė. Jie tarpusavyje bendrauja (1 Korintiečiams 13:1). Jie yra mąstančios būtybės ir geba reikšti Dievui gyrių (Luko 2:13, 14). Be to, angelai patys gali apsispręsti, elgtis gerai ar blogai. Tai suprantame iš to, kad kai kurie angelai nusprendė prisidėti prie Šėtono maišto prieš Dievą (Mato 25:41; 2 Petro 2:4).
Ar angelai skirstomi į rangus?
Taip. Didžiausią jėgą ir valdžią turi arkangelas – Mykolas (Judo 9; Apreiškimo 12:7). Prie Jehovos sosto tarnauja aukšto rango angelai serafai (Izaijo 6:2, 6). Prie aukšto rango angelų priskiriami ir kerubai, einantys jiems pavestas ypatingas pareigas. Pavyzdžiui, kai Adomas su Ieva buvo išvaryti iš Edeno sodo, kerubams buvo pavesta saugoti įėjimą į jį (Pradžios 3:23, 24).
Ar angelai padeda žmonėms?
Taip, Dievas siunčia žmonėms į pagalbą savo ištikimus angelus.
Angelai Dievo pavedimu padeda žmonėms skelbti gerąją naujieną apie Dievo Karalystę (Apreiškimo 14:6, 7). Tokios pagalbos naudą jaučia tiek naujieną nešantys Dievo tarnai, tiek jos klausantieji (Apaštalų darbų 8:26, 27).
Angelai saugo, kad krikščionių bendruomenės neterštų nedori žmonės (Mato 13:49).
Angelai veda ir saugo Dievui ištikimus žmones (Psalmyno 34:7; 91:10, 11; Hebrajams 1:7, 14).
Netrukus angelai, vadovaujami Jėzaus Kristaus, žemėje pašalins blogį (2 Tesalonikiečiams 1:6–8).
Ar kiekvienas žmogus turi savo angelą sargą?
Nors angelai rūpinasi dvasine Dievo tarnų gerove, tai dar nereiškia, kad Dievas yra paskyręs kiekvienam krikščioniui po angelą sargąb (Mato 18:10). Angelai Dievo tarnų nesaugo nuo kiekvieno išbandymo ar gundymo. Biblijoje sakoma, kad Dievas duoda išeitį iš sunkumų, tai yra suteikia išminties ir jėgų ištverti (1 Korintiečiams 10:12, 13; Jokūbo 1:2–5).
Klaidingos nuomonės apie angelus
Klaidinga nuomonė. Visi angelai yra geri.
Faktas. Biblijoje minimos „dvasinės blogio jėgos“ ir „nusidėję angelai“ (Efeziečiams 6:12; 2 Petro 2:4). Šie nedori angelai prisidėjo prie Šėtono maišto prieš Dievą ir dar yra vadinami demonais.
Klaidinga nuomonė. Angelai yra nemirtingi.
Faktas. Nedorieji angelai, tarp jų ir Šėtonas, bus sunaikinti (Judo 6).
Klaidinga nuomonė. Po mirties žmonės tampa angelais.
Faktas. Angelai yra ne iš mirties prikelti žmonės, o atskiri Dievo kūriniai (Kolosiečiams 1:16). Žmonės, kurie prikeliami gyventi danguje, iš Dievo gauna nemirtingumo dovaną (1 Korintiečiams 15:53, 54). Danguje jie užima aukštesnę už angelų padėtį (1 Korintiečiams 6:3).
Klaidinga nuomonė. Angelai buvo sukurti, kad tarnautų žmonėms.
Faktas. Angelai vykdo Dievo nurodymus, ne žmonių (Psalmyno 103:20, 21). Pats Jėzus sakė, kad pagalbos kreipsis į Dievą, o ne į angelus (Mato 26:53).
Klaidinga nuomonė. Angelams galime melstis ir prašyti jų pagalbos.
Faktas. Malda yra Dievo Jehovos garbinimo dalis (Apreiškimo 19:10). Melstis turime tik Dievui Jėzaus Kristaus vardu (Jono 14:6).
a Kai kuriuose Biblijos vertimuose Izaijo 14:12 randame vardą Liuciferis, kuris, kai kurių manymu, yra angelo, vėliau tapusio Šėtonu Velniu, vardas. Tačiau čia pavartotas hebrajiškas žodis reiškia „spindintysis“. Iš konteksto suprantame, kad taip vadinamas ne Šėtonas, o Babiloną valdžiusi dinastija, kurią Dievas už puikybę pažemino (Izaijo 14:4, 13–20). Šiuo pasakymu pasišaipoma iš žlugusios Babilono dinastijos.
b Kai kurių manymu, pasakojimas apie Petro išlaisvinimą iš kalėjimo rodo, kad jis turėjo savo angelą sargą (Apaštalų darbų 12:6–16). Vis dėlto, sakydami „jo [Petro] angelas“, krikščionys greičiausiai manė, kad už durų stovi ne pats Petras, o jam atstovaujantis angelas.