Sekmadienis, balandžio 28 d.
Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters (Pr 3:15).
Kas yra ta „moteris“? Tikrai ne Ieva. Juk pranašystėje sakoma, kad jos palikuonis sutrins gyvatei galvą. Ta gyvatė yra dvasinė būtybė, Šėtonas. Nė vienas iš Ievos palikuonių negalėtų sutrinti galvos dvasinei būtybei. Taigi, moterimi pranašystėje vadinama ne Ieva. Kas yra Pradžios 3:15 paminėta „moteris“, atskleidžiama paskutinėje Biblijos knygoje (Apr 12:1, 2, 5, 10). Kaip įspūdingai ji atrodo! Jai ant galvos – dvylikos žvaigždžių vainikas, po kojomis – mėnulis. Ši „moteris“ pagimdo neįprastą kūdikį – Dievo Karalystę. Ta Karalystė dangiška, taigi ir „moteris“ nėra žemiškas personažas. Ji vaizduoja dangiškąją Jehovos organizacijos dalį, sudarytą iš jam ištikimų dvasinių būtybių (Gal 4:26). Dievo Žodis taip pat leidžia suprasti, kas yra moters „palikuonis“. Juo turėjo tapti Abraomo ainis (Pr 22:15–18). w22.07 15–16 ¶6–8
Pirmadienis, balandžio 29 d.
Priėmėte jį ne kaip žmonių žodį, o kaip tai, kas jis iš tikro yra, – kaip Dievo žodį (1 Tes 2:13).
Šventajame Rašte gausu Dievo pamokymų bei patarimų ir jie daro žmonėms teigiamą poveikį, pakeičia daugelio gyvenimą į gera. Kai jau buvo baigtos rašyti pirmosios Biblijos knygos, Mozė izraelitams pasakė: „Tai ne tušti žodžiai, o jūsų gyvastis“ (Įst 32:47). Kas Dievo priesakų klusniai laikėsi, tie klestėjo ir buvo laimingi (Ps 1:2, 3). Jo Žodis neprarado savo galios ir bėgant amžiams. Biblijos principai amžini. Jais vadovautis naudinga visais laikais. Kai šią knygą stropiai studijuojame, Jehova savo šventąja dvasia padeda mums suprasti jos pamokymus ir pritaikyti juos gyvenime (Ps 119:27; Mal 3:16; Hbr 4:12). Taip, Biblijos Autorius nori tau padėti. Kokia stipri paskata nuolat į šią knygą gilintis! w23.02 3 ¶5–6
Antradienis, balandžio 30 d.
Jis neš baisų sunaikinimą (Dan 8:24).
Apreiškimo 13 skyriuje politinis Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų aljansas pavadintas žvėrimi su „dviem ragais, panašiais į avinėlio“. Ten rašoma, kad jis kalba kaip slibinas, „daro didžius stebuklus ir žmonių akyse gali net ugnį iš dangaus į žemę paleisti“ (Apr 13:11–15). Toliau, 16 ir 19 skyriuose, jis vadinamas „netikru pranašu“ (Apr 16:13; 19:20). Danielius rašė panašiai – kad šis klastūnas „neš baisų sunaikinimą“ (Dan 8:19, 23, 24). Antrojo pasaulinio karo metais taip ir buvo, kai britų ir amerikiečių mokslininkai bendromis pastangomis sukūrė atominį ginklą. Dvi Japonijoje numestos branduolinės bombos, galima sakyti, buvo tikra „ugnis iš dangaus“. w22.05 10 ¶9