Jeigu esame išsiugdę sveiką Jehovos baimę, mes jį labai mylime ir nedarome nieko, kas jam nepatinka. Norime kuo aiškiau suvokti, kas teisinga, o kas ne, matyti skirtumą tarp tiesos ir melo, nes tik taip galime pelnyti Jehovos palankumą (Pat 2:​3–6; Hbr 5:14). Bet jeigu žmonių bijome labiau nei Dievo, nuo tiesos galime atsitolinti. Prisimink 12 izraelitų vadų, išsiųstų žvalgyti Jehovos pažadėto krašto. Dešimt iš jų labiau bijojo kanaaniečių nei mylėjo Jehovą. Savo tautiečiams jie kalbėjo: „Mes neįveiksime tų žmonių, jie už mus stipresni!“ (Sk 13:​27–31). Šiuos būgštavimus galima suprasti, nes kanaaniečiai iš pažiūros atrodė stipresni. Tačiau sakydami, kad izraelitai jų neįveiks, žvalgai išleido iš akių Jehovą. w24.07 9 ¶5–6

Ar turime pagrindą neabejoti, kad teisingi yra visi Jehovos nuosprendžiai – tiek palankūs, tiek nepalankūs? Žinoma! Tobulas, išmintingas, gailestingas „visos žemės Teisėjas“, Abraomo žodžiais tariant, niekada nepasielgtų neteisingai. Jehova išmokė savo Sūnų ir visą teismą pavedė jam (Jn 5:22). Jie abu permato kiekvieno žmogaus širdį, tad visada teisia teisingai (Mt 9:4). Visiškai pasitikėkime Jehova. Jo sprendimai nepalyginti pranašesni už mūsų (Iz 55:​8, 9). Galime ramiai palikti visą teismą jam ir jo Sūnui, mūsų Karaliui, tokiam pat teisingam ir gailestingam kaip ir jo Tėvas (Iz 11:​3, 4). w24.05 7 ¶18–19

Kaip svarbu turėti dorą širdį, liudija Jėzaus žodžiai apie Natanaelį, atėjusį pas jį kartu su savo bičiuliu Pilypu. Nors Jėzus niekada anksčiau nebuvo Natanaelio matęs, apie jį pasakė: „Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos“ (Jn 1:47). Natanaelis ypač išsiskyrė. Kaip ir mes, jis buvo netobulas žmogus, tačiau širdyje neslėpė jokios klastos ar vyliaus. Jėzus tuo pasigėrėjo ir Natanaelį pagyrė. Kaip turime elgtis su kitais, 15 psalmėje kalbama daugiausia. Štai 3 eilutėje pasakyta, kad Jehova į savo Palapinę kviečia tuos, „kas savo liežuviu nešmeižia, nedaro pikta artimui, nejuodina bičiulių“. Tokiomis žalingomis šnekomis kitiems labai pakenktume (Jok 1:26). w24.06 10 ¶7, 9; 11 ¶10