38 SKYRIUS
Kaip man pamėgti dvasinę veiklą?
Šešiolikmetis Džošas drybso lovoje. Tarpduryje pasirodo mama:
— Džošai, kelkis! Juk žinai, kad šįvakar sueiga!
Džošas auga Jehovos liudytojų šeimoje, tad jie visi kas savaitę eina į religines sueigas. Tačiau pastaruoju metu Džošui į jas eiti nesinori.
— Maaama, — dejuoja Džošas, — ar tikrai turiu ten eiti?
— Baik murmėti ir renkis greičiau. Nenoriu, kad vėl pavėluotume! — atsako mama ir apsisukusi nueina.
— Žinai, mama, — jai įkandin burbteli Džošas. — Tai tavo religija, bet nebūtinai mano.
Džošas suprato, kad mama viską girdėjo, nes žingsniai nutyla. Tačiau tik akimirką — netarusi nė žodžio ji nueina į kitą kambarį.
Džošas pasijaučia nejaukiai. Iš tikrųjų jis visai nenorėjo mamos įskaudinti. Tačiau ir nenori jos atsiprašyti. Tad kas gi jam belieka...
Atsidusęs Džošas ima rengtis. Tada, greičiau sau nei mamai, sumurma:
— Anksčiau ar vėliau pats nuspręsiu, ką man daryti. Nesu toks kaip kiti, einantys į salę. Koks iš manęs krikščionis!
GAL ir tu kada esi jautęsis panašiai kaip Džošas? Galbūt kartais atrodo, jog kitiems dvasinė veikla teikia malonumo, o tu viską darai tik iš pareigos, pavyzdžiui:
● gal studijuoti Bibliją tau tėra dar vieni namų darbai?
● gal skelbti Biblijos žinios po namus eini nenoriai?
● gal per sueigas tau būna nuobodu?
Jei su tavimi taip yra, nenusimink. Dvasinę veiklą galima pamėgti. Pažiūrėkime, kaip.
PIRMAS IŠŠŪKIS. Biblijos studijavimas
Kodėl nelengva. Galbūt manai, kad nesi iš tų „knygų graužikų“ ir kad sutelkti dėmesį, ramiai susikaupus sėdėti — ne tau. Lyg dar būtų negana namų darbų, kuriuos užduoda mokykloje.
Kodėl tai svarbu. Biblija ne tik kad Dievo įkvėpta, ji dar ir naudinga „mokyti, drausminti, taisyti, auklėti teisume“ (2 Timotiejui 3:16). Jeigu skaitysi ją ir apmąstysi, į viską imsi žvelgti visai kitomis akimis. Ir pripažink, kad, norint ką nors pasiekti, tenka paprakaituoti: jeigu nori gerai žaisti kokį žaidimą, turi išmokti taisykles ir nuolat treniruotis, jeigu nori būti stiprus, turi mankštintis, o jeigu nori pažinti savo Kūrėją, turi studijuoti jo Žodį.
Ką sako tavo bendraamžiai. „Gyvenimo kryžkelę priėjau mokydamasi aukštesnėse klasėse. Bendramoksliai darė visokius blogus dalykus, tad klausiau savęs: „Ar aš irgi noriu taip elgtis? Ar tai, ko mane moko tėvai, tikrai tiesa?“ Turėjau išsiaiškinti tai pati“ (Tšedza).
„Visada tikėjau, kad buvau mokomas tiesos, bet dar reikėjo sau pačiam tai įrodyti. Tai turėjo tapti mano religija — ne tik mano šeimos“ (Nelisas).
Ką gali daryti. Pagal savo poreikius susidaryk asmeninių studijų planą. Pats pasirink tau rūpimas temas. Gilintis į Bibliją ir patikrinti savo įsitikinimus gali padėti koks nors pagalbinis leidinys, pavyzdžiui, knyga Ko iš tikrųjų moko Biblija?a
Imkis darbo! Pažymėk iš sąrašo dvi ar tris Biblijos temas, kurias norėtum patyrinėti, arba, jei nori, įrašyk savo temą.
□ Ar yra Dievas?
□ Kaip galėčiau įsitikinti, kad Biblijos rašytojai buvo Dievo įkvėpti?
□ Kodėl turėčiau tikėti kūrimu, o ne evoliucija?
□ Kas yra Dievo Karalystė ir kaip galiu įrodyti, kad ji egzistuoja?
□ Jei kas paklaustų, kaip yra su mirusiaisiais, kaip į tą klausimą atsakyčiau?
□ Kodėl turėčiau tikėti prikėlimu?
□ Kaip man žinoti, kuri religija teisinga?
․․․․․
ANTRAS IŠŠŪKIS. Skelbimo tarnyba
Kodėl nelengva. Gali būti baisoka kalbėti kitiems apie Bibliją arba netikėtai sutikti bendramokslį.
Kodėl tai svarbu. Savo sekėjams Jėzus liepė: „Darykite mokiniais visų tautų žmones, [...] mokydami juos laikytis viso, ką esu jums įsakęs“ (Mato 28:19, 20). Šis Jėzaus priesakas — ne vienintelis motyvas. Kaip rodo apklausos, kai kuriuose kraštuose Dievą tiki ir Bibliją gerbia didžioji dauguma paauglių. Deja, tikros vilties jie neturi. O tu, kadangi tyrinėji Bibliją, žinai būtent tai, ko daugelis tavo bendraamžių ieško ir trokšta! Dalydamasis Biblijos tiesomis, jausi savo vertę ir, dar svarbiau, džiuginsi Jehovos širdį (Patarlių 27:11).
Ką sako tavo bendraamžiai. „Su draugu ruošėme veiksmingas įžangas, mokėmės, kaip atsakyti į prieštaravimus ir ką kalbėti apsilankius pakartotinai. Kai tik pradėjau labiau stengtis, tarnyba pasidarė džiugesnė“ (Nelisas).
„Viena tikėjimo sesė tiek daug man padėjo! Ji šešeriais metais vyresnė. Ta sesė kviečiasi mane į tarnybą, kartais drauge papusryčiauti. Be to, parodė padrąsinančių Biblijos eilučių, kurios padėjo man pakeisti mąstyseną. Dėl puikaus jos pavyzdžio dabar lengviau randu bendrą kalbą su žmonėmis. Niekada negalėsiu jai atsidėkoti!“ (Šantajė)
Ką gali daryti. Tėvams leidus, bendruomenėje kreipkis į kokį vyresnį asmenį ir pasiprašyk dažniau kartu eiti į skelbimo tarnybą (Apaštalų darbų 16:1-3). Biblijoje rašoma: „Kaip geležis paaštrina geležį, taip žmogus paaštrina savo artimo nuovoką“ (Patarlių 27:17). Bendrauti su vyresniais bendratikiais, turinčiais didelę patirtį, labai naudinga. „Kai laikaisi šalia vyresnių už save, jautiesi drąsiau“, — sako devyniolikmetė Aleksis.
Imkis darbo! Parašyk vardą savo bendruomenės nario, kuris, kaip ir tavo tėvai, galėtų padėti tau darbuotis skelbimo tarnyboje.
․․․․․
TREČIAS IŠŠŪKIS. Sueigų lankymas
Kodėl nelengva. Kai visą dieną išbūni mokykloje, dar valandą ar ilgiau klausytis sueigos programos gali atrodyti vos ne amžinybė.
Kodėl tai svarbu. Biblijoje krikščionys raginami: „Būkime vienas kitam dėmesingi — skatinkime mylėti ir daryti gerus darbus. Neapleiskime savųjų susirinkimų, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus — juo labiau, kad regite besiartinančią dieną“ (Hebrajams 10:24, 25).
Ką sako tavo bendraamžiai. „Ruoštis bendruomenės sueigoms tiesiog būtina. Kartais reikia save tuo įtikinti. O kai pasiruoši, sueigoje smagiau, nes žinai, apie ką kalbama, ir net gali aktyviai dalyvauti“ (Elda).
„Vienu metu ėmiau suprasti, kad jeigu komentuoju per sueigas, jos man daug įdomesnės“ (Džesika).
Ką gali daryti. Rask laiko iš anksto pasiruošti ir, jei gali, per sueigą pakomentuok. Taip pasijusi tikru sueigos dalyviu.
Pagalvok, kas smagiau — žiūrėti varžybas per televizorių ar žaisti pačiam? Be abejonės, dalyvauti smagiau negu stebėti. Tad kodėl neišsiugdžius tokio pat požiūrio į sueigas?
Imkis darbo! Parašyk, kada kas savaitę galėtum skirti bent pusvalandį pasiruošti bendruomenės sueigai.
․․․․․
Daugelis jaunuolių įsitikino, kokie teisingi Psalmyno 34:8 (Brb) žodžiai: „Ragaukite ir matykite, kad geras yra Viešpats!“ Ar tau pakaktų tik klausytis kalbų apie gardų patiekalą? Ar nesinorėtų paragauti pačiam? Tą patį galima pasakyti ir apie tarnavimą Dievui. Biblijos žodžiais tariant, ragauk ir pats patirk, kiek džiaugsmo teikia dvasinė veikla. Biblija dar sako, kad tas, kuris yra „ne užmaršus klausytojas, bet darbo vykdytojas, bus laimingas tai darydamas“ (Jokūbo 1:25).
Kaip nusistatyti tikslus ir kaip jų siekti?
[Išnaša]
a Išleido Jehovos liudytojai.
BIBLIJOS EILUTĖ
„Visiškai pasikeiskite atnaujindami savo protą, kad įsitikintumėte, kokia yra Dievo valia, — kas gera, priimtina ir tobula“ (Romiečiams 12:2)
PATARIMAS
Turėk užrašų knygelę ir užsirašinėk pagrindines sueigų mintis. Taip laikas greičiau prabėgs ir daugiau įsiminsi.
AR ŽINOJAI... ?
Pasitikrinti savo religinius įsitikinimus nėra blogai. Kelti klausimus ir ieškoti apie tai informacijos — geras būdas išsiaiškinti, ar tavo supratimas apie Dievą teisingas (Apaštalų darbų 17:11).
VEIKSMŲ PLANAS
Biblijos skaitymui kasdien skirsiu ․․․․․ minučių, o pasiruošimui sueigoms kas savaitę — ․․․․․ .
Kad per sueigas labiau susikaupčiau, aš... ․․․․․
Savo tėvų šita tema norėčiau paklausti... ․․․․․
KAIP TAU ATRODO?
● Kodėl paaugliams dvasinė veikla gali atrodyti nuobodi?
● Prie kurio iš trijų šiame skyriuje aptartų dvasinės veiklos aspektų norėtum padirbėti?
[Anotacija 278 puslapyje]
„Religija, kurią išpažįstu, nebėra vien mano tėvų religija — tai mano religija. Jehova yra mano Dievas, ir nenoriu daryti nieko, kas sugadintų mano santykius su juo“ (Samanta)
[Rėmelis/iliustracijos 280, 281 puslapiuose]
Jie užsibrėžė tikslus
Biblijoje sakoma: „Nežinote, koks bus jūsų gyvenimas rytoj“ (Jokūbo 4:14). Kai kuriuos mirtis užklumpa netikėtai, dar jaunystėje. Skaitydamas apie Katrinos ir Kailo gyvenimą, pagalvok, kaip jie, užsibrėždami dvasinius tikslus ir jų siekdami, per savo neilgą amžių įgijo gerą vardą Jehovos akyse (Mokytojo 7:1).
Katrinos gyvybė užgeso, kai jai buvo aštuoniolika, bet dar trylikos ji jau buvo pasirašiusi „gyvenimo planą“ — sąrašą tikslų, kuriuos norėjo pasiekti. Štai kai kurie iš jų: pradėti visalaikę tarnybą, tarnauti šalyje, kur didesnis skelbėjų poreikis, kartu su tėčiu darbuotis Karalystės salių statybose. Ji rašė: „Aš paskyriau savo gyvenimą Jehovai Dievui!“ Katrinos siekis buvo „gyventi pagal jo normas — taip, kad jis džiaugtųsi“. Per Katrinos laidotuves ją apibūdino kaip „nuostabią merginą, kuri visą savo gyvenimą buvo susiplanavusi taip, kad jis suktųsi apie Jehovą“.
Kailą nuo pat mažų dienų mokė užsibrėžti tikslus. Būdamas dvidešimties, vaikinas tragiškai žuvo autoavarijoje. Po šio įvykio artimieji rado „tikslų knygutę“, kurią mamos padedamas Kailas pasidarė vos ketverių. Tarp tų tikslų buvo pasikrikštyti, sakyti kalbas Karalystės salėje, tarnauti pagrindiniame Jehovos liudytojų biure — spausdinti leidinius, padedančius žmonėms pažinti Dievą. Peržvelgusi prieš tiek daug metų surašytą Kailo tikslų knygutę, jo mama pasakė: „Jis pasiekė visus iki vieno.“
O kokių tikslų esi užsibrėžęs tu? Juk niekada nežinai, kas bus rytoj. Tad gerai išnaudok kiekvieną dieną. Kaip Katrina ir Kailas, savo metus leisk kuo prasmingiau. Imk pavyzdį ir iš apaštalo Pauliaus, kuris, regėdamas savo gyvenimo saulėlydį, galėjo pasakyti: „Kovojau šaunią kovą, baigiau lenktynes, išlaikiau tikėjimą“ (2 Timotiejui 4:7). Kitas skyrius kaip tik ir padės tą daryti.
[Iliustracija 274, 275 puslapiuose]
Jei nori būti stiprus fiziškai, turi mankštintis. Jei nori būti stiprus dvasiškai, turi studijuoti Dievo Žodį