Ar Jehovos liudytojų organizacijoje moterys atlieka religinę tarnystę?

Taip. Visame pasaulyje Dievui tarnauja keli milijonai moterų Jehovos liudytojų. Visos jos skelbia gerąją naujieną apie Dievo Karalystę. Apie tokią moterų tarnybą išpranašauta Psalmyno 68:12: „Viešpats ištaria žodį, ir didis būrys moterų neša gerą žinią.“

Tačiau moterų Jehovos liudytojų tarnystės negalima tapatinti su kunigyste, kurią atlieka kitų religijų moterys. Kodėl? Apsvarstykime keletą svarbių skirtumų.

Visų pirma skiriasi auditorija. Dvasininkės, ypač krikščioniškojo pasaulio religijose, eina vadovaujamas pareigas savo bendruomenėje, taigi jų auditorija yra tos kaimenės nariai. O Jehovos liudytojos skelbia žmonėms, kuriuos sutinka už bendruomenės ribų, — tarnyboje po namus ir kitur.

Antras dalykas, skiriantis Jehovos liudytojas nuo moterų, dievatarnystę einančių kitose religijose, yra jų veikla pačioje bendruomenėje. Krikščioniškojo pasaulio ir kitų konfesijų kunigaujančios moterys vadovauja savo bažnyčių nariams bei moko juos religinių doktrinų. O Jehovos liudytojų organizacijoje moterys bendruomenės, kai joje yra krikštytų vyrų, nemoko. Tai daro tik mokytojais paskirti vyrai (1 Timotiejui 3:2; Jokūbo 3:1).

Biblija aiškiai nurodo, kad vadovauti krikščionių bendruomenei turi būti skiriami tik vyrai. Apie tai, kokios tvarkos reikia laikytis, skaitome apaštalo Pauliaus laiške krikščionių prižiūrėtojui Titui: „Aš tam palikau tave Kretoje, kad [...] miestuose viename po kito paskirtum vyresniuosius.“ Paulius pridūrė, kad kiekvienas paskirtasis į šias pareigas turi būti „be priekaišto, vienos žmonos vyras“ (Titui 1:5, 6). Panašiai Paulius rašė ir Timotiejui: „Kas siekia prižiūrėtojo pareigų, trokšta kilnaus darbo. Todėl prižiūrėtojas turi būti nepeiktinas, vienos žmonos vyras, [...] gebąs mokyti“ (1 Timotiejui 3:1, 2).

Kodėl bendruomenės priežiūra pavesta tik vyrams? Paulius aiškina: „Aš neleidžiu, kad moteris mokytų ar vadovautų vyrui, ji turi laikytis tyliai. Juk Adomas buvo sukurtas pirmas, o paskui Ieva“ (1 Timotiejui 2:12, 13). Taigi iš kūrimo eiliškumo galima suprasti, kodėl vadovauti ir mokyti Dievas pavedė vyrams.

Jehovos liudytojai seka savo Vadovo Jėzaus Kristaus pavyzdžiu. Evangelistas Lukas apie Jėzaus tarnystę rašė: „Jis leidosi keliauti iš miesto į miestą ir iš kaimo į kaimą skelbdamas ir garsindamas gerąją naujieną apie Dievo karalystę.“ Vėliau su tokia pat užduotimi Jėzus siuntė ir savo mokinius, tad „jie keliavo iš kaimo į kaimą, visur skelbdami gerąją naujieną“ (Luko 8:1; 9:2-6).

Mūsų laikais Jehovos tarnai — tiek vyrai, tiek moterys — uoliai dalyvauja darbe, apie kurį pranašavo Jėzus: „Bus paskelbta ši geroji naujiena apie karalystę visoje gyvenamoje žemėje paliudyti visoms tautoms; ir tada ateis galas“ (Mato 24:14).