Biblijos požiūris

Jūs galite patenkinti savo dvasinius poreikius

ŽMONĖS turi dvasinių poreikių, kurie ne mažiau svarbūs kaip poreikis pavalgyti. Turint omenyje mitybą, dėl didžiulės gyvybę palaikančių maisto produktų įvairovės tikrai turime iš ko pasirinkti. Ar taip pat yra su dvasingumu? Esama begalė kultūrinių bei religinių papročių, kurie, kaip teigiama, tenkina dvasinius poreikius.

Daugelis mano, jog kol žmogus užsiima kokia nors dvasine veikla, visai nesvarbu, ką jis tiki ir kokią garbinimo formą renkasi. Ką manote jūs? Ar svarbu, kaip tenkiname savo dvasinius poreikius? Ką apie tai sako Biblija?

Kas yra tikrasis dvasingumas?

Pradžios 1:27 atskleidžia, kodėl mes turime dvasinių poreikių: „Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; kaip vyrą ir moterį sukūrė juos.“ Kadangi Jehova Dievas yra dvasia, čia turimas omenyje ne koks fizinis panašumas, bet vidinių savybių visuma. Pirmasis žmogus, Adomas, kaip ir jo Kūrėjas, gebėjo vertinti tam tikras savybes, kaip antai nesavanaudišką meilę, malonumą, atjautą, teisingumą, savitvardą, ir jas rodyti. Be to, jam buvo duota sąžinė — vidinis dorovės pojūtis, — kad juo vadovaudamasis laisva valia laikytųsi Dievo įstatymų. Adomas buvo sukurtas kitaip nei gyvūnai ir, būdamas apdovanotas unikaliomis savybėmis, galėjo vykdyti savo Kūrėjo valią (Pradžios 1:28; Romiečiams 2:14).

Biblijoje nurodyta, be ko žmogaus dvasingumas yra neįmanomas. Kaip aiškinama 1 Korintiečiams 2:12-15, dvasingas žmogus yra tas, kuris gauna dvasios iš Dievo. Ši dvasia — tai Dievo veiklioji jėga, ir jos veikimas yra būtina sąlyga dvasiniams dalykams pažinti. Tik taip žmogus geba įvairius klausimus tyrinėti ir juos suvokti dvasiniu požiūriu. Ir priešingai, asmuo, neturintis Dievo dvasios, vadinamas jusliniu — tokiu, kuris dvasinius dalykus laiko kvailyste. Todėl šitokio žmogaus išvados apsiriboja vien žmogiškąja išmintimi.

Dvasingi esame todėl, kad panašius į save mus sukūrė Dievas. Vadinasi, per savęs pažinimą, žmogiškąją išmintį arba asmeninius pasiekimus išsiugdyti tikrojo dvasingumo neįmanoma. Tam reikia, kad mus veiktų Dievo šventoji dvasia. Taigi tie, kas priešinasi Dievo dvasios įtakai ir mieliau tenkina vien savo troškimus bei siekia nuodėmingų dalykų, apibūdinami kaip neturintys dvasingumo. Jų varomoji jėga — kūniški troškimai ir polinkiai (1 Korintiečiams 2:14; Judo 18, 19).

Kaip dvasinius poreikius tenkinti

Tikrasis dvasinių poreikių tenkinimas prasideda nuo Jehovos, kaip Kūrėjo, pažinimo ir pripažinimo, jog egzistuojame jo dėka (Apreiškimo 4:11). Vadinasi, suvokiame, jog mūsų gyvenimas prasmingas tiek, kiek vykdome Dievo valią (Psalmyno 115:1). Tuomet gyvenime turime tikslą, o juk tai ir yra vienas iš mūsų dvasinių poreikių — tiek pat svarbus, kaip ir fizinis poreikis pavalgyti. Štai kodėl Jėzus, žmogus, garsėjęs savo dvasingumu, galėjo pasakyti: „Mano maistas — vykdyti valią to, kuris mane siuntė“ (Jono 4:34). Vykdydamas Dievo valią jis sustiprėdavo, jausdavo atgaivą ir pasitenkinimą.

Kadangi esame sukurti panašūs į Dievą, mūsų tikrasis dvasinis pasitenkinimas taip pat priklauso nuo to, kiek prie Dievo prisideriname savo asmeninėmis savybėmis (Kolosiečiams 3:10). Kad būtume panašūs į jį, vengiame elgesio, kuris žemina mus pačius arba kenkia mūsų santykiams su kitais (Efeziečiams 4:24-32). Jei laikomės Dievo normų, elgiamės kilniau. Visa tai prisideda prie tikrosios dvasinės ramybės, nes mūsų nebekamuoja sąžinės priekaištai (Romiečiams 2:15).

Jėzus atskleidė dar vieną esminę tiesą, kaip mums tenkinti savo dvasinius poreikius. Jis pasakė: „Žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“ (Mato 4:4). Kad palaikytume savo dvasingumą, juo reikia nuolat rūpintis. Per Bibliją Jehova atsako į gyvenimo klausimus, aktualius visiems žmonėms (2 Timotiejui 3:16, 17).

Tikrosios laimės šaltinis

Alkio sukeltą maudulį žmogus gali numalšinti ir menkaverčiu maistu. Panašiai ir mes savo gyvenimą galime užpildyti veikla arba filosofijomis, kurios lyg ir numalšina dvasinį alkį. Bet kaip dėl prastos mitybos galime imti pusbadžiauti, sirgti ar net sulaukti dar ko blogesnio, taip ir deramai netenkindami savo dvasinių poreikių galiausiai patirsime žalą.

Tačiau jei ugdomės gerus santykius su Jehova Dievu, stengiamės vykdyti jo valią ir paklūstame jo vadovavimui, suprasime, kokie teisingi Biblijos žodžiai: „Laimingi, kurie suvokia turį dvasinių poreikių“ (Mato 5:3, NW).

AR ŽINOTE?

◼ Kodėl mes turime dvasinių poreikių? (Pradžios 1:27)

◼ Ar galime dvasinius poreikius patenkinti vien savo jėgomis? (1 Korintiečiams 2:12-15)

◼ Ką turime daryti, kad patenkintume savo dvasinius poreikius? (Mato 4:4; Jono 4:34; Kolosiečiams 3:10)

[Anotacija 13 puslapyje]

Deramai netenkindami savo dvasinių poreikių galiausiai patirsime žalą