Galia kurti. „Dangaus ir žemės Kūrėjas“

1, 2. Kokie faktai apie Saulę liudija, kad Jehovos galia yra neprilygstama?

AR ESI šaltą naktį šildęsis prie laužo ugnies? Jei taip, sklindančia šiluma tikriausiai mėgavaisi stovėdamas kiek atokiau, kad nebūtų per karšta. Bet turbūt nestovėjai ir per toli, antraip būtum sušalęs.

² Su ugnimi galime palyginti mus šildančią Saulę. Ji liepsnoja už kokių 150 milijonų kilometrų nuo Žemės.a Tik įsivaizduok, kokia Saulė kaitri – jos šiluma pasiekia mus iš tokios tolybės! Žemė aplink šią galingą termobranduolinę krosnį skrieja idealiu atstumu. Jei Žemė pernelyg prie jos priartėtų, čia kaipmat išgaruotų vanduo, o jei nutoltų – vanduo sušaltų į ledą. Abiem atvejais mūsų planeta taptų netinkama gyventi. Taigi, Saulė būtina, kad Žemėje galėtų tarpti gyvybė. Be to, ji yra švarios energijos šaltinis, jos šviesa teikia mums daug džiaugsmo (Mokytojo 11:7).

 3. Ką Saulė byloja apie Jehovą?

³ Daugelis žmonių nesusimąsto, kokia Saulė svarbi jų gyvybei. Ir daug praranda, nes Saulė gali daug pasakyti apie savo Kūrėją. Biblijoje apie Jehovą sakoma: „Tu šviesą padarei ir saulę“ (Psalmyno 74:16). Saulė teikia šlovę Jehovai – tam, kuris sukūrė „dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose“ (Psalmyno 19:1; 146:6). Bet ji tėra vienas iš daugybės dangaus šviesulių, bylojančių, kad Jehova yra labai galingas Kūrėjas. Pakalbėkime apie kai kuriuos iš jų plačiau. Paskui žvilgtelėsime į Žemę ir joje tarpstančią gyvybę.

4, 5. a) Ką žinome apie Saulės galią ir dydį? b) Ką apie Saulę galime pasakyti palyginę ją su kitomis žvaigždėmis?

⁴ Tikriausiai žinai, kad Saulė yra žvaigždė. Žmogaus akiai ji atrodo didesnė už tas, kurios spindi naktį. Taip yra dėl to, kad Saulė yra kur kas arčiau Žemės. O ką galima pasakyti apie jos galią? Saulės branduolyje temperatūra siekia apie 15 000 000 laipsnių Celsijaus. Jei nuo jo atgnybtum vos smeigtuko galvutės dydžio gabalėlį ir padėtum kur nors ant žemės, saugiai stovėti galėtum tik už kokių 140 kilometrų. Kas sekundę Saulės išskiria tokį energijos kiekį, koks išsiskirtų sprogus šimtams milijonų branduolinių bombų.

⁵ Saulėje tilptų per 1 300 000 Žemės dydžio planetų. Bet, lyginant su kitomis žvaigždėmis, ji nėra didelė. Astronomai Saulę vadina geltonąja nykštuke. Apaštalas Paulius rašė, kad „žvaigždė nuo žvaigždės skiriasi šlove“ (1 Korintiečiams 15:41). Be abejo, tik šventoji dvasia galėjo įkvėpti apaštalą užrašyti tokius žodžius. Visatoje yra viena itin didelė žvaigždė. Jeigu ji kybotų Saulės vietoje, Žemė būtų jos viduje. Bet už šią milžinę yra ir dar didesnė – jos viduje atsidurtų netgi Saturnas, nors šis nuo Žemės yra labai toli. Štai erdvėlaiviui, skriejančiam 40 kartų greičiau už kulką, iššautą iš galingo pistoleto, iki Saturno nusigauti prireikė ketverių metų.

 6. Kas Biblijoje sakoma apie žvaigždžių skaičių?

⁶ Dar įspūdingesnis yra žvaigždžių skaičius. Biblijoje rašoma, kad jų yra tiek, kiek pajūrio smilčių, – kitaip sakant, be galo daug (Jeremijo 33:22). Iš to suprantame, kad žvaigždžių yra kur kas daugiau, nei galima matyti plika akimi. Jeigu kuris Biblijos rašytojas, pavyzdžiui, pranašas Jeremijas, būtų sumanęs žvaigždes suskaičiuoti, būtų teįžvelgęs kokius tris tūkstančius – tik tiek žmogaus akis gali jų matyti giedrą naktį. Tai prilygtų vos saujai smėlio. Tačiau žvaigždžių yra kaip smilčių pajūryje – neįsivaizduojama galybė.b Ar kas nors pajėgus jas suskaičiuoti?

 7. Kiek žvaigždžių gali būti Paukščių Tako galaktikoje ir kiek galaktikų – visatoje?

⁷ Atsakymą randame Izaijo 40:26: „Pakelkite akis į dangų, pažiūrėkite. Kas visas jas sukūrė? Tai tas, kuris pulkais jas veda, visas suskaičiavęs. Jis visas jas vardais šaukia.“ Psalmyno 147:4 rašoma: „Žvaigždes jis suskaičiuoja.“ Tad kiek gi žvaigždžių yra? Astronomų paskaičiavimu, vien Paukščių Tako galaktikoje jų gali būti per 100 milijardų.c Bet kai kurie teigia, kad tas skaičius kur kas didesnis. Mūsų galaktika ne vienintelė – yra daugybė kitų, kuriose žvaigždžių priskaičiuojama dar daugiau. O kiek yra galaktikų? Astronomų manymu, keli šimtai milijardų, gal net trilijonai. Panašu, kad žmogus net galaktikų negali suskaičiuoti, tad ką kalbėti apie jose esančias žvaigždes. O Jehova žino tikslų žvaigždžių skaičių ir net kiekvieną vardu vadina.

 8. a) Koks Paukščių Tako galaktikos dydis? b) Kaip Jehova reguliuoja dangaus kūnų judėjimą ir į ką tas judėjimas panašus?

⁸ Pagarba Dievui didėja ir mąstant apie galaktikų dydį. Paskaičiuota, kad Paukščių Tako skersmuo yra maždaug 100 000 šviesmečių. Įsivaizduok Saulės spindulį, lekiantį neįtikėtinu greičiu – 300 000 kilometrų per sekundę. Mūsų galaktiką jis perskristų per kokius 100 000 metų. O esama galaktikų, daug kartų didesnių už mūsiškę. Biblijoje sakoma, kad Jehova išskleidžia beribį dangų, tarsi jis tebūtų kokia palapinė (Psalmyno 104:2). Jis taip pat reguliuoja dangaus kūnų judėjimą. Nuo menkiausių kosminių dulkių iki didžiausių galaktikų – viskas juda pagal Dievo nustatytus dėsnius (Jobo 38:31–33). Dangaus kūnų judėjimą mokslininkai netgi palygino su sudėtinga baleto choreografija. Argi tavęs nestulbina to, kuris visa tai sukūrė, galia?

9, 10. Ką Saulės sistemos, Jupiterio, Žemės ir Mėnulio padėtis visatoje liudija apie Jehovą?

⁹ Nesižavėti neįmanoma ir tuo, kaip Jehova yra sukūręs mūsų Žemę. Jis labai rūpestingai parinko jai vietą visatoje. Kai kurių mokslininkų nuomone, daugybėje galaktikų gyvybė, ko gero, negalėtų egzistuoti. Panašu, kad ir Paukščių Tako galaktikos didžiojoje dalyje gyvybei tarpti nėra sąlygų. Jos centre yra susispietusios begalė žvaigždžių. Radiacijos lygis ten labai aukštas, o žvaigždės skrieja pavojingai arti viena kitos. Galaktikos pakraščiuose gyvybė irgi negalėtų egzistuoti, nes ten nėra daugelio jai reikalingų cheminių elementų. Taigi Saulės sistema, kurioje įkurdinta mūsų Žemė, yra tiesiog idealioje galaktikos vietoje.

¹⁰ Žemę saugo tolimas, daugiau kaip tūkstantį kartų už ją didesnis „sargas“ – Jupiteris. Jo gravitacijos laukas labai stiprus. Tas laukas pritraukia kosmose skriejančius objektus arba pakeičia jų judėjimo trajektoriją. Mokslininkų paskaičiavimu, jeigu nebūtų Jupiterio, žemę bombarduotų 10 000 kartų daugiau dangaus kūnų nei įprastai. Mūsų planeta turi ir ypatingą palydovą – arčiau už Jupiterį esantį Mėnulį. Jis ne tik puošia ir naktį apšviečia dangų, bet ir palaiko stabilų Žemės sukimosi ašies posvyrį. Dėl to mūsų planetoje įmanoma pastovi metų laikų kaita, ir mes tuo labai džiaugiamės.

11. Kaip atmosfera saugo Žemę?

¹¹ Suprasti, koks galingas Kūrėjas yra Jehova, padeda ir kai kurie faktai apie Žemės atmosferą. Ji yra apsauginis mūsų planetos skydas. Saulė skleidžia ir gyvybei naudingus, ir kenksmingus spindulius. Pastarieji, pasiekę viršutinį atmosferos sluoksnį, deguonį paverčia ozonu. Susidaręs ozono sluoksnis didumą tų kenksmingų spindulių sugeria. Taigi mūsų planetai yra sukurtas savotiškas apsauginis skėtis.

12. Koks Jehovos sukurtas sudėtingas procesas vyksta gamtoje?

¹² Atmosfera susideda iš įvairių dujų, reikalingų gyvybei Žemėje tarpti. Kitas atmosferoje vykstantis stebuklas yra vandens apytaka. Kasmet saulė iš vandenynų ir jūrų išgarina daugiau kaip 400 000 kubinių kilometrų vandens. Garams kondensuojantis formuojasi debesys, kuriuos vėjai išsklaido po padangę. Išsivalęs vanduo krinta žemėn lietaus, sniego ar ledo pavidalu ir papildo vandens atsargas. Apie tai rašoma ir Mokytojo 1:7: „Visos upės teka į jūrą, bet jūra nepilnėja – grįžta upės į savo ištakas ir vėl pasileidžia tekėti.“ Šį procesą galėjo užvesti tik Jehova.

13. Kas dar liudija, kad Kūrėjas yra galingas?

¹³ Žemėje tarpstanti gyvybė irgi akivaizdžiai byloja, kad Kūrėjas yra labai galingas. Jis sukūrė tiek milžiniškas sekvojas, kurios gali užaugti aukštesnės už trisdešimties aukštų namą, tiek mikroskopinius vandenynų augalus, gaminančius mums deguonį. Dirvožemyje irgi knibždėte knibžda gyvybė – įvairios kirmėlės, grybai ir mikrobai. Jie, taip sakant, glaudžiai bendradarbiauja, kad dirvožemyje galėtų augti augalai. Biblijoje užsimenama, kad dirbamoje žemėje slypi galia (Pradžios 4:12, išn.).

14. Kokia galia slypi net mažyčiame atome?

¹⁴ Be jokios abejonės, kaip apie Jehovą sakė pranašas Jeremijas: „Tai jo galia žemę sukūrė“ (Jeremijo 10:12). Ji matoma net pačiuose mažiausiuose jo kūriniuose. Pavyzdžiu paimkime atomą. Jeigu vieną greta kito sudėtume milijoną atomų, jų eilės ilgis neviršytų žmogaus plauko storio. O jeigu atomas būtų keturiolikos aukštų pastato dydžio, septintame aukšte esantis jo branduolys prilygtų druskos grūdeliui. Nors branduolys – mikroskopinio dydžio, per branduolinį sprogimą išskiria stulbinantį energijos kiekį.

15. Ko Jehova pamokė Jobą, atkreipdamas jo dėmesį į kai kuriuos laukinius gyvūnus?

¹⁵ Kad Jehova yra galingas ir išradingas Kūrėjas, matyti ir iš to, kokia gausi ir įvairi žemėje yra gyvūnija. 148 psalmėje skaitome apie daugybę Jehovą šlovinančių kūrinių. Tarp jų, pavyzdžiui, 10-oje eilutėje, yra minimi „lauko žvėrys ir naminiai gyvuliai“. Kai kuriuos gyvūnus Jehova paminėjo ir kalbėdamasis su Jobu. Jis atkreipė jo dėmesį į liūtą, zebrą, laukinį jautį, begemotą ir leviataną (tikriausiai krokodilą). Taip davė suprasti, kaip svarbu savo Kūrėjo pagarbiai bijoti. Žmonės tokiais stipriais gyvūnais žavisi ir kartu jų prisibijo, tad kokius jausmus jiems turėtų kelti tas, kuris juos visus sukūrė? (Jobo 38–41 skyriai)

16. Kuo ypatingi kai kurie Jehovos sukurti paukščiai?

¹⁶ Psalmyno 148:10 paminėti ir sparnuočiai. Jų irgi yra pačių įvairiausių. Pavyzdžiu paimkime strutį – paukštį, prieš kurį, kaip Jobui sakė Jehova, „ir raitelis, ir žirgas apsijuokia“. Šis pustrečio metro paukštis neskraido, tačiau gali bėgti 65 kilometrų per valandą greičiu, o jo žingsnis gali siekti 4,5 metro (Jobo 39:13, 18). Kitas įspūdingas paukštis – albatrosas. Didžiąją gyvenimo dalį jis praleidžia skraidydamas virš jūros, jo išskleisti sparnai siekia net 3 metrus. Šis gyvas sklandytuvas gali ištisas valandas sklęsti nė karto nesuplasnojęs. O štai mažiausias pasaulyje paukštelis – kamaninis kolibris – tėra penkių centimetrų dydžio ir per sekundę gali suplasnoti net 80 kartų! Kolibriai primena mažus žėrinčius brangakmenius. Jie lyg kokie sraigtasparniai gali kyboti vienoje vietoje ar net skristi atbuli.

17. a) Kokio dydžio yra mėlynasis banginis? b) Ką širdyje jaučiame Jehovai mąstydami apie jo sukurtus gyvūnus?

¹⁷ Psalmyno 148:7 rašoma, kad Jehovą šlovina ir „jūrų milžinai“. Pagalvokime apie mėlynąjį banginį – didžiausią gyvūną žemėje. Šio milžino, plaukiojančio „vandenų gilybėse“, ilgis gali siekti 30 metrų ar net daugiau, o sverti jis gali tiek, kiek 30 suaugusių dramblių. Vien jo liežuvio svoris yra lygus vieno dramblio svoriui. Mėlynojo banginio širdis dydžiu prilygsta nedideliam automobiliui. Per minutę ji suplaka tik 9 kartus, o štai kolibrio – kokius 1200 kartų. Viena mėlynojo banginio kraujagyslė yra tokia stambi, kad po ją galėtų ropinėti vaikas. Išties, negalime nepritarti šiems paskutiniams Psalmyno knygos žodžiams: „Kas tik kvėpuoja, tešlovina Jahą!“ (Psalmyno 150:6).

18, 19. a) Kiek žemėje priskaičiuojama gyvų organizmų rūšių? b) Kodėl galima sakyti, kad Jehova turi teisę visa valdyti?

¹⁸ Jehova yra labai kūrybingas. Jo kūrinių įvairovė mus tiesiog stulbina. Vienas psalmininkas rašė: „Kiek daug tavų darbų, Jehova! [...] Žemėj pilna tavo kūrinių“ (Psalmyno 104:24). Biologai žemėje yra atradę gerokai per milijoną gyvų organizmų rūšių. Manoma, kad tų rūšių gali būti dar ne vienas milijonas, tačiau kiek konkrečiai, vieningos nuomonės nėra. Net ir labai kūrybingas žmogus kartais gali išsisemti, pritrūkti idėjų, bet Jehovos išradingumui – gebėjimui kurti pačius įvairiausius dalykus – ribų nėra.

¹⁹ Kadangi Jehova turi galią kurti ir ja naudodamasis viską sukūrė, jis turi teisę būti visa ko Valdovu. Jau vien žodis „Kūrėjas“ parodo išskirtinę Jehovos padėtį, nes visata ir visa, kas joje, tėra kūriniai. Net Jehovos viengimis Sūnus, kaip meistras darbavęsis šalia jo, Biblijoje niekur netituluojamas Kūrėju ar Bendraautoriu (Patarlių 8:30; Mato 19:4). Jis vadinamas „visos kūrinijos pirmagimiu“ (Kolosiečiams 1:15). Taigi, būdamas Kūrėjas, Jehova turi teisę visa valdyti (Romiečiams 1:20; Apreiškimo 4:11).

20. Kokia prasme Jehova dabar ilsisi?

²⁰ Ar šiandien Jehova dar ką nors kuria? Biblijoje rašoma, kad Jehova, šeštą dieną baigęs kurti, „septintą dieną ilsėjosi nuo darbo, kurį darė iki tol“ (Pradžios 2:2). Apaštalas Paulius leido suprasti, kad jo gyvenamuoju laiku ta septinta diena dar nebuvo pasibaigusi, taigi ji tęsiasi jau tūkstančius metų (Hebrajams 4:3–6). Jeigu Jehova, kaip pasakyta, „ilsisi“, ar tai reiškia, kad jis nieko neveikia? Ne, Jehova darbuotis nenustojo (Psalmyno 92:4; Jono 5:17). Jis ilsisi ta prasme, kad nebekuria žemėje nieko materialaus. Jehova iki šiol nenuilstamai darbuojasi – ir toliau įgyvendina savo sumanymus ir tikslus. Pavyzdžiui, jis įkvėpė užrašyti Šventąjį Raštą, taip pat sukūrė „naują kūrinį“, apie kurį kalbėsime 19 skyriuje (2 Korintiečiams 5:17).

21. Ką Dievui ištikimi žmonės galės daryti visą amžinybę?

²¹ Kai Jehovos poilsio diena pasibaigs, jis galės pareikšti, kad visa, ką padarė žemėje, yra „labai gera“, – taip jis pasakė pasibaigus šeštai kūrimo dienai (Pradžios 1:31). Ar Jehova dar ką nors imsis kurti, pamatysime ateityje. Šiaip ar taip, galime neabejoti, kad ir toliau stebėsimės Didžiojo Kūrėjo galia ir išradingumu. Mes visą amžinybę tyrinėsime jo kūrinius ir vis geriau jį pažinsime (Mokytojo 3:11). O kuo geriau Jehovą pažinsime, tuo labiau jį gerbsime ir mylėsime.