-
Kodėl sensta ir miršta žmogus?Dabartinis gyvenimas — ar jau viskas?
-
-
Biblija aprašo, kokiu būdu pirmasis žmogus pasirodė pasaulyje, ir paskui parodo, kad Sutvėrėjas, Dievas Jehova, leido žmogui gyventi panašioje parkui vietoje. Jis davė žmogui viltį amžinajam gyvenimui, bet tuo pat metu padarė tai priklausomu nuo tam tikrų, nustatytų sąlygų. Dievas pasakė žmogui: „Nuo visokio medžio sode tu valgysi, bet nuo medžio pažinimo gero ir pikto, nevalgyk nuo jo, nes tą dieną, kurioje tu paragausi nuo jo, mirtim numirsi“ (Pradžios 2:16, 17).
Tai buvo paprastas įsakymas. Bet ar mes nebūtume turėję laukti to? Tuo metu Adomas buvo vienas. Gyvenimas buvo paprastas, nesudėtingas. Nebuvo sunku įsigyti tai, kas būtina gyvenimui. Nebuvo spaudimo iš gobšios komercinės sistemos pusės. Nebuvo reikalingi sudėtingi įstatymai, kad sulaikytų nuodėmingus pirmojo žmogaus polinkius. Esant tobulu žmogumi, pas Adomą nebuvo nuodėmingų polinkių.
Nors šitas prisakymas ir buvo paprastas, bet jis įglaudė savyje moralinius didelio svarbumo klausimus. Nepaklusnumas Dievo prisakymui, iš pirmosios žmonių poros pusės, būtų reiškę, jie sukilo prieš Jį, kaip jų Valdovą. Kodėl?
Valgyti vaisių nuo „medžio pažinimo gero ir blogo“ buvo neteisybe, todėl, kad Dievas uždraudė tai. Vaisius pats savaime nebuvo nuodingu. Jis buvo sveiku, tiesioginiai „geru dėl valgymo“ (Pradžios 3:6). Todėl Dievo uždraudimas atžvilgiu medžio, pabrėžė paprastai, kad žmogus prideramu būdu priklausė nuo savo Sutvėrėjo, savo Valdovo. Pirmasis vyras ir pirmoji moteris per paklusnumą būtų galėję parodyti, kad jie gerbė Dievo teisę duoti jiems žinoti, kas „gera“, t. y. kam pritaria Dievas, ir kas „pikta“, t. y. ką smerkia Dievas. Tokiu būdu, nepaklusnumas būtų reiškęs maištą prieš Dievo suverenitetą.
Dievas Jehova pareiškė, kad bausmė už tokį maištą būtų buvusi mirtis. Ar tai buvo per daug griežta bausmė? Na, o daugelis nacijų pasaulyje, ar nereiškia pretenzijos tam, kad paskirtų mirties bausmę už nekuriuos nusikaltimus. Vienok, šitos nacijos niekam negali duoti amžinojo gyvenimo arba palaikyti kieno nors gyvenimą amžinai. Tačiau žmogaus Sutvėrėjas gali tai padaryti. Ir pagal Jo valią pradėjo egzistuoti Adomas ir Ieva (Apreiškimo 4:11). Ar Tas, kas davė ir palaikė gyvybę, neturėjo teisės numatyti mirtį už nepaklusnumą? Aišku! Apart to, tik Jis pilnutinai žino, kokios rimtos ir žalingos įvyksta pasėkos dėl nepaklusnumo Jo įstatymui.
Paklusdami paklusnumui, pirmoji pora, Adomas ir Ieva, būtų galėję aiškiai parodyti savo dėkingumą Dievui už viską, ką Jis padarė dėl jų. Teisingai pažadintas paklusnumas nebūtų prileidęs, kad jie taptų egoistiškais ir ignoruotų savo Dievą ir Geradarį.
Prisakymas buvo tokios rūšies, kokios buvo galima laukti nuo meilės ir teisingumo Dievo. Šitas įsakymas nebuvo neprotingu. Jis neatėmė nuo jų tai, kas buvo reikalinga gyvenimui. Sode buvo daug kitų medžių, nuo kurių jie galėjo tenkinti savo poreikius maistui. Todėl nei Adomas, nei Ieva neturėjo priežasties galvoti, kad jiems buvo reikalingas vaisius nuo „medžio pažinimo gero ir pikto.“
-
-
Kodėl sensta ir miršta žmogus?Dabartinis gyvenimas — ar jau viskas?
-
-
Bet po jų prasižengimo Dievui, jie vis dar turėjo savyje milžinišką gyvenimo potencialą. Tai matosi iš istorinio pranešimo, parodančio, kad Adomas gyveno 930 metų (Pradžios 5:5). Tačiau, vis dėl to, ant jo išsipildė perspėjantys žodžiai: „Tą dieną, kurioje tu paragausi nuo jo [nuo medžio pažinimo gero ir pikto], mirtim numirsi,“ nes tą dieną Dievas nuteisė mirčiai Adomą (Pradžios 2:17).
-