Santuoka, dovana nuo Dievo, tebūna gerbiama

„Todėl vyras paliks tėvą ir motiną, glausis prie žmonos, ir jie taps vienu kūnu“ (PR 2:24).

 1. Kodėl Jehova yra vertas mūsų pagarbos?

JEHOVA Dievas, davęs pradžią šeimai, tikrai yra vertas pagarbos. Mūsų Kūrėjas, aukščiausiasis Valdovas, dangiškasis Tėvas, ne be reikalo vadinamas „kiekvieno gero davinio ir tobulos dovanos“ Davėju (Jok 1:17; Apr 4:11). Duodamas jis parodo savo didžią meilę (1 Jn 4:8). Visa, ko Dievas moko, visa, ko iš mūsų prašo, visa, ką mums teikia, yra mūsų naudai ir gerovei (Iz 48:17).

 2. Kokių nurodymų Jehova davė pirmajai sutuoktinių porai?

² Apie santuoką Biblijoje kalbama irgi kaip apie vieną iš Dievo dovanų (Rūt 1:9; 2:12). Jehova sutuokdamas pirmąją porą, Adomą ir Ievą, davė jiems tam tikrų vertingų nurodymų. (Perskaityk Mato 19:4-6.) Jeigu būtų Dievo klausę, jų laimė būtų niekada nesibaigusi. Tačiau jie pamynė Dievo priesaką ir, šitaip neprotingai pasielgę, turėjo kentėti baisias pasekmes (Pr 3:6-13, 16-19, 23).

3, 4. a) Kaip daugelis žmonių šiandieną rodo nepagarbą santuokai ir Jehovai Dievui? b) Kokius pavyzdžius aptarsime šiame straipsnyje?

³ Daugelis žmonių šiandieną seka pirmųjų tėvų pėdomis ir dėl šeimos dalykų apsisprendžia menkai tepaisydami Jehovos nurodymų arba visai nekreipdami į juos dėmesio. Vieniems santuokos institucija atrodo atgyvenusi, kiti, pataikaudami savo įnoriams, šeimos sąvoką mėgina apibrėžti savaip (Rom 1:24-32; 2 Tim 3:1-5). Jie nepripažįsta, kad santuoka yra dovana nuo Dievo. Paniekindami tą dovaną, jie paniekina ir patį Dovanotoją — Jehovą.

⁴ Būna, kad ir Dievo garbintojo nuostata pasidaro netikusi, į santuoką jis ima žvelgti nebe Jehovos akimis. Kai kurios krikščionių poros nusprendžia gyventi atskirai arba išvis išsiskiria, net jeigu pagal Šventąjį Raštą tokios teisės neturi. Ką daryti, kad šitaip neatsitiktų? Kaip Dievo priesakas, užrašytas Pradžios 2:24, padėtų susituokusiems krikščionims stiprinti tarpusavio saitus? Ir kaip galėtų tie, kurie ketina kurti šeimą, iš anksto ruoštis santuokai? Dabar pakalbėkime apie tris sutuoktinių poras — tris pavyzdžius iš Biblijos, liudijančius, kad patvarios santuokos laidas yra pagarba Jehovai.

Būkite ištikimi

5, 6. Kokiomis aplinkybėmis buvo išbandyta Zacharijo ir Elzbietos ištikimybė ir kaip jiems buvo atlyginta?

⁵ Zacharijas ir Elzbieta viską darė taip, kaip reikia. Kurdami šeimą, abu žiūrėjo, kad antroji pusė būtų dvasingas asmuo. Zacharijas patikimai ėjo kunigo tarnybą, abudu sąžiningai laikėsi Dievo Įstatymo. Jie tikrai už daug ką galėjo Dievui dėkoti. Bet jeigu būtume apsilankę jų namuose Judėjoje, greitai būtume pastebėję, jog kai ko trūksta: pora neturi vaikų. Elzbieta nevaisinga, o jau ir amžius abiejų garbus (Lk 1:5-7).

⁶ Senovės Izraelyje tėvystei teikdavo itin didelę reikšmę, ir šeimų būta gausių (1 Sam 1:2, 6, 10; Ps 128:3, 4). Jeigu izraelitų pora nesusilaukdavo vaikų, vyras kartais išdavikiškai žmoną atleisdavo. Zacharijas, kaip žinia, Elzbietos nepaliko — buvo jai ištikimas. Jis nežiūrėjo, kaip čia santuoką nutraukus; tokių minčių neturėjo ir Elzbieta. Nors liūdėjo, kad yra bevaikiai, jie ir toliau drauge ištikimai tarnavo Jehovai. Galiausiai Jehova jiems dosniai atlygino — padarė stebuklą ir senyvame amžiuje dovanojo sūnų (Lk 1:8-14).

 7. Iš ko dar matoma Elzbietos ištikimybė vyrui?

⁷ Pagirtina Elzbietos ištikimybė matoma ir iš dar kai ko. Gimus sūnui, Zacharijas vis dar negalėjo prakalbėti, mat buvo suabejojęs Dievo siųsto angelo žodžiais ir todėl kuriam laikui tapęs nebyliu. Žmonai jis, be abejo, kažkaip perdavė, ką Jehovos angelas buvo pasakęs, — kad sūnų turės pavadinti Jonu. Kaimynai ir giminės berniukui norėjo duoti tėvo vardą, bet Elzbieta ištikimai laikėsi to, ką vyras buvo nurodęs, ir paprieštaravo: „O, ne! Jis vadinsis Jonas“ (Lk 1:59-63).

8, 9. a) Kaip santuoką stiprina ištikimybė? b) Kaip konkrečiai vyras ir žmona gali parodyti vienas kitam ištikimybę?

⁸ Šiandieną sutuoktiniams, kaip ir Zacharijui su Elzbieta, tenka išgyventi įvairių nusivylimų, patirti sunkumų. Santuoka, jei nėra ištikimybės, tarpti negalės. Flirtas, pornografija, svetimavimas ir kiti panašūs dalykai ardo darnų ryšį ir gali visiškai pakirsti sutuoktinių tarpusavio pasitikėjimą. O kai pasitikėjimo šeimoje nelieka, meilė ima vysti. Ištikimybė yra tarytum tvora, sauganti namus nuo neprašytų svečių ir šiaip visokių pavojų, kad šeimynai nereikėtų vis ko nors gąsčiotis. Ištikimi sutuoktiniai saugiai gyvena drauge, atveria vienas kitam širdį, leidžia meilei augti. Taigi ištikimybė būtina.

⁹ Jehova Adomui pasakė: „Vyras paliks tėvą ir motiną, glausis prie žmonos“ (Pr 2:24). Ką tai reiškia? Ankstesni ryšiai su draugais ir artimaisiais turi kiek pasikeisti. Savo laiką ir dėmesį sutuoktiniai pirmiausia privalo skirti vienas kitam. Nebūtų gerai pirmenybę teikti artimiesiems ir tuo daryti skriaudą savo naujajai šeimai. Be to, jeigu tenka priimti kokį nors sprendimą arba šeimoje kyla nesutarimų, nederėtų leisti į reikalus kištis tėvams. Vyras ir žmona dabar turi glaustis vienas prie kito, — šitaip yra paties Dievo prisakyta.

10. Kas padėtų sutuoktiniams puoselėti ištikimybę?

¹⁰ Ištikimam būti verta, net jei šeima religiniu atžvilgiu ir nevieninga. Štai sesuo, kurios vyras nėra Jehovos liudytojas, sako: „Dėkoju Jehovai, kad moko mane paklusti vyrui ir labai jį gerbti. Ištikimybė leidžia mums jau keturiasdešimt septynerius metus puoselėti šeimoje meilę ir pagarbą“ (1 Kor 7:10, 11; 1 Pt 3:1, 2). Tad negailėk pastangų, kad sutuoktinis jaustųsi saugus. Ieškok progų žodžiais ir darbais patikinti savo antrąją pusę, kad jis ar ji tau yra svarbiausias asmuo pasaulyje. Kiek nuo tavęs priklauso, neleisk niekam — jokiam žmogui, reikalui ar užsiėmimui — įsiterpti į judviejų tarpą. (Perskaityk Patarlių 5:15-20.) Laimingi sutuoktiniai Ronas ir Džanet, savo gyvenimą susieję jau daugiau kaip prieš trisdešimt penkerius metus, daro tokią išvadą: „Sėkminga santuoka džiaugiamės todėl, kad ištikimai laikomės Dievo priesakų.“

Santuokos saitus stiprina bendri interesai

11, 12. Kaip Akvilas ir Priscilė bendradarbiavo a) namie, b) užsidirbdami pragyvenimui ir c) krikščioniškoje tarnyboje?

¹¹ Kur tik apaštalas Paulius kalba apie savo artimus draugus Akvilą ir Priscilę, visur mini juos abu sykiu. Ši darni pora yra geras pavyzdys, ką reiškia vyrui ir žmonai tapti „vienu kūnu“ (Pr 2:24). Jie nuolat kartu triūsė namuose, kartu užsidirbdavo pragyvenimui, kartu ėjo krikščionišką tarnystę. Štai kai Paulius pirmąsyk atvyko į Korintą, Akvilas ir Priscilė apaštalui mielai atvėrė savo namų duris — čia jis ir apsistojo. Vėliau, kai pora jau gyveno Efeze, jų namuose vykdavo bendruomenės sueigos ir jie abu padėjo naujiems žmonėms, tokiems kaip Apolas, įgyti aiškesnį tiesos pažinimą (Apd 18:2, 18-26). Paskui šiuodu uolūs krikščionys persikėlė į Romą ir vėl savo namuose svetingai priėmė bendruomenę. Dar vėliau jie sugrįžo į Efezą ir ten stiprino bendratikius (Rom 16:3-5).

¹² Kurį laiką Akvilas ir Priscilė dirbo kartu su Pauliumi, mat vertėsi vienu amatu — siuvo palapines. Čia vėl matome tą porą triūsiančią drauge. Jie veikė darniai, nesistengė vienas kito pranokti (Apd 18:3). Bet, aišku, jųdviejų santuoką į dvasines aukštumas pakėlė bendra krikščioniška veikla. Visur — ir Korinte, ir Efeze, ir Romoje — juos pažinojo kaip „bendradarbius Kristuje Jėzuje“ (Rom 16:3). Kad ir kur būtų gyvenę, evangelizacijos darbą jie dirbo petys į petį.

13, 14. a) Kokie dalykai silpnina sutuoktinių vienovę? b) Ko galėtų imtis sutuoktiniai, kad veiktų kaip „vienas kūnas“?

¹³ Iš tikrųjų bendri siekiai, bendra veikla santuoką stiprina (Mok 4:9, 10). Deja, dažna sutuoktinių pora mažai tebūna kartu. Ilgas valandas jie dirba skirtingose darbovietėse. Kai kuriems tenka daug keliauti darbo reikalais arba gal vienas sutuoktinis išvyksta dirbti į užsienį ir stengiasi parsiųsti namiškiams kiek pinigų. Netgi šeimos rate vyras ir žmona vienas nuo kito izoliuojasi: daug žiūri televizorių, atsideda savo hobiui, sportui, žaidžia kompiuterinius žaidimus, naršo po internetą. Gal šitaip yra ir jūsų šeimoje? Tada ar nevertėtų ką nors pakeisti, kad daugiau laiko praleistumėte drauge? Pavyzdžiui, kodėl nesiėmus abiem kartu ruošti valgį, plauti indus, dirbti sodo darbus? Gal abu kartu pasirūpintumėte vaikais, pagelbėtumėte savo senyviems tėvams?

¹⁴ Svarbiausia, visada raskite laiko abu drauge daryti tai, kas skirta Jehovos šlovei. Dienos citatos aptarimas ir šeimos dvasinio ugdymo vakaras — puikios progos sutuoktiniams puoselėti minčių ir tikslų vienovę. Taip pat sykiu eikite į tarnybą. Jei įmanoma, pamėginkite abu tarnauti pionieriais, net jeigu aplinkybės leidžia tai daryti tik vieną mėnesį ar vienus metus. (Perskaityk 1 Korintiečiams 15:58.) Štai sesuo, kartu su vyru tarnavusi pioniere, sako: „Tarnyboje mes galėdavome pabūti drauge, nuoširdžiai pasikalbėti. Kadangi turėjome bendrą tikslą — teikti žmonėms dvasinę pagalbą, jautėmės esą tikra komanda. Tapome artimesni ne vien kaip sutuoktiniai, bet ir kaip geri draugai.“ Jeigu kartu užsiimate prasminga veikla, jūsų interesai, įpročiai ir prioritetai ilgainiui tiek susiderins, kad, kaip Akvilas ir Priscilė, imsite mąstyti, jausti, veikti tarytum „vienas kūnas“.

Leiskitės Dievo vedami

15. Kokia yra svarbiausia laimingos santuokos sąlyga? Paaiškink.

¹⁵ Jėzus žinojo, kad šeimoje itin svarbu pirmenybę teikti Dievui. Jis matė, kaip Jehova sutuokė pirmąją žmonių porą ir kokie laimingi buvo Adomas ir Ieva, kol klausė Dievo nurodymų. Matė ir kaip viskas pasisuko į bloga, kai juodu nebepakluso. Todėl mokydamas žmones Jėzus atkartojo Tėvo žodžius, užrašytus Pradžios 2:24, ir dar pridūrė: „Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mt 19:6). Vadinasi, didelė pagarba Jehovai tebėra svarbiausia laimingos, patvarios santuokos sąlyga. Šiuo atžvilgiu įsidėmėtiną pavyzdį parodė žemiškieji Jėzaus tėvai Juozapas ir Marija.

16. Kaip Juozapo ir Marijos šeima rodė pagarbą dvasiniams dalykams?

¹⁶ Juozapas buvo Marijai švelnus, pagarbus. Sužinojęs, kad ji laukiasi, dar Dievo angelui nepaaiškinus, kaip iš tikrųjų viskas yra, Juozapas norėjo pasielgti su ja gailestingai (Mt 1:18-20). Abu jie pakluso ciesoriaus potvarkiui, taip pat stropiai laikėsi Mozės įstatymo (Lk 2:1-5, 21, 22). Nors dalyvauti didžiosiose religinėse šventėse Jeruzalėje privalėjo tik vyrai, Juozapas ir Marija kasmet ten keliaudavo sykiu su šeima ir artimaisiais (Įst 16:16; Lk 2:41). Visu tuo ir kitais savo poelgiais ši dievobaiminga pora stengėsi džiuginti Jehovą, rodė didelę pagarbą dvasiniams dalykams. Nenuostabu, jog Jehova, siųsdamas Sūnų į žemę, būtent juos išsirinko rūpintis Jėzumi pirmąjį jo gyvenimo tarpsnį.

17, 18. a) Kaip sutuoktiniai turėtų leistis Dievo vedami? b) Ką gera sutuoktiniams tai duoda?

¹⁷ Ar ir jūs savo šeimos gyvenime leidžiatės Dievo vedami? Ar tada, kai iškyla koks svarbus klausimas, pirmiau tyrinėjate Biblijos principus, maldoje viską išsakote Dievui, kreipiatės pagalbos į kurį nors brandų krikščionį? O gal problemas mėginate spręsti vadovaudamiesi savo pačių supratimu arba artimųjų ir draugų nuomone? Ar stengiatės pritaikyti praktiškus patarimus dėl santuokos ir dėl įvairių šeimos reikalų — patarimus, kurių tiek daug teikia ištikimas vergas? O gal tiesiog laikotės vietinių papročių arba visuomenėje įsigalėjusių nuostatų? Ar reguliariai kartu meldžiatės ir studijuojate, užsibrėžiate dvasinių tikslų, kalbatės apie savo šeimos prioritetus?

¹⁸ Vienas krikščionis, vardu Rėjus, su žmona laimingai nugyvenęs jau penkiasdešimt metų, sako: „Jehovą visada laikėme savo „trilinkos virvės“ vija, todėl nebuvo tokios problemos, kurios nebūtume galėję įveikti.“ (Perskaityk Mokytojo 4:12.) Panašiai kalba ir kita sutuoktinių pora, Denis ir Trina: „Abu kartu tarnaujame Dievui, ir mūsų santuokos ryšys dėl to darosi vis tvirtesnis.“ Laiminga santuoka jie džiaugiasi jau trisdešimt ketverius metus. Jeigu Jehova jūsų šeimai visada yra svarbiausias, jis padės stiprinti tarpusavio saitus, dosniai laimins (Ps 127:1).

Visada branginkime šią Dievo dovaną

19. Kokiam tikslui Dievas suteikė santuokos dovaną?

¹⁹ Daugelis šiandien rūpinasi, kad tik pačiam būtų gerai. Bet Jehovos tarnas vadovaujasi kitokia nuostata. Jis žino, kad santuoka yra Dievo dovana, skirta jo sumanymams įgyvendinti (Pr 1:26-28). Jeigu Adomas ir Ieva tą dovaną būtų branginę, visa žemė būtų tapusi rojumi ir čia gyventų tobula žmonijos šeima — laimingi Dievo garbintojai.

20, 21. a) Kodėl santuoką turime laikyti šventa institucija? b) Apie kokią dovaną kalbėsime kitą savaitę?

²⁰ Dievo tarnai supranta, jog santuoka visų pirma turi teikti šlovę Jehovai. (Perskaityk 1 Korintiečiams 10:31.) Santuokos ryšius, kaip matėme, stiprina ištikimybė, minčių ir tikslų vienovė, nusistatymas šeimoje Dievą laikyti svarbiausiu. Taigi ar šeimą dar tik ruoštumės kurti, ar norėtume santuoką sutvirtinti, ar bandytume savo vedybinį saitą išsaugoti, turime pripažinti neginčijamą faktą: santuoka yra Dievo įkurta, šventa institucija. Jeigu šią tiesą įsisąmoniname, mūsų sprendimai dėl santuokos ir dėl įvairių šeimos dalykų tvirtai remsis Dievo Žodžiu. Šitaip parodysime pagarbą ne tik santuokos institucijai, bet ir Jehovai Dievui, suteikusiam tokią vertingą dovaną.

²¹ Santuoka, aišku, nėra vienintelė Jehovos dovana, nėra ir vienintelis kelias į laimę. Kitame straipsnyje pakalbėsime apie dar vieną brangintiną Dievo dovaną — tokį gyvenimą, kai žmogus yra pats vienas, santuokos ryšių nesaistomas.

Kaip atsakytum?

• Ką susituokusiems krikščionims reiškia būti ištikimiems?

• Kodėl galima sakyti, jog bendra veikla santuoką stiprina?

• Kaip sutuoktiniai leidžiasi Dievo vedami?

• Kaip galėtume rodyti pagarbą Jehovai, įkūrusiam santuokos instituciją?

[Iliustracijos 15 puslapyje]

Bendra veikla sutuoktinius dar labiau suvienija