6. Kaip Šėtonas užginčijo Jehovos gerumą ir suverenitetą?

⁶ Tačiau Šėtonas pasakė daugiau. Jis tęsė: „Nes Dievas žino, kad tą dieną, kurioje judu iš jo valgysite, atsidarys jūsų akys, ir būsite kaip dievai, ir žinosite, kas gera ir kas pikta.“ Pagal Šėtoną, Jehova Dievas, kuris taip dosniai aprūpino mūsų pirmuosius tėvus, norėjo atimti iš jų kažką nuostabaus. Jis neleido, kad jie būtų kaip dievai. Taip Šėtonas užginčijo Dievo gerumą. Jis taip pat įdiegė žmonėms pataikavimą sau ir sąmoningą Dievo įstatymų ignoravimą, sakydamas, jog taip veikti naudinga. Iš tikrųjų Šėtonas užginčijo Dievo suverenitetą Jo kūrinių atžvilgiu, teigdamas, kad Dievas neturi jokios teisės riboti tai, ką žmogus daro.

 7. Kada pirmąkart pasigirdo demonų mokymai ir kuo jie panašūs šiandieną?

⁷ Tais Šėtono žodžiais prasidėjo demonų mokymai. Šie blogi mokymai iki šiol remia panašius bedieviškus principus. Šėtonas lygiai taip, kaip veikė Edeno sode, tik dabar prisidėjus ir kitoms maištingoms dvasioms, vis dar ginčija Dievo teisę nustatyti elgesio normas. Jis iki šiol neigia Dievo suverenitetą ir bando paveikti žmones, kad jie nepaklustų savo dangiškajam Tėvui (1 Jono 3:8, 10).

13. Kokios yra Šėtono melagystės žmonijai nuo Edeno laikų?

¹³ Kalbėdamas Ievai, Šėtonas apkaltino Jehovą melu ir pasakė, kad žmonės gali būti kaip dievai, jei jie nepaklus savo Kūrėjui. Nuodėminga žmonijos būklė šiandieną įrodo, kad ne Jehova, o Šėtonas buvo melagis. Žmonės šiandieną nėra dievai! Tačiau Šėtonas prie pirmojo melo prideda kitas melagystes. Jis iškėlė mintį, kad žmogaus siela nemirtinga, tai yra nemirštanti. Taip jis suviliojo žmoniją galimybe būti kaip dievai kitu būdu. Vėliau, remdamasis klaidinga dogma, jis rėmė mokymus apie pragaro ugnį, skaistyklą, spiritizmą bei protėvių garbinimą. Šios melagystės vis dar laiko šimtus milijonų žmonių vergijoje (Pakartoto Įstatymo 18:9-13).

16. Kokios yra ilgalaikės pasekmės to, kad žmonės pasikliauja savo pačių išmintimi?

¹⁶ Savo melagystėmis Edeno sode Šėtonas paskatino Adomą ir Ievą siekti nepriklausomybės nuo Dievo ir pasikliauti savo pačių išmintimi. Šiandieną mes matome ilgalaikes šito pasekmes: nusikaltimus, ekonominius sunkumus, karus ir didelę nelygybę, kuri dabar egzistuoja pasaulyje. Nenuostabu, kad Biblija sako: „Šio pasaulio išmintis Dievo akyse yra kvailystė“ (1 Korintiečiams 3:19). Tačiau dauguma žmonių paikai linkę geriau kentėti, negu klausyti Jehovos mokymų (Psalmių 13:1-3; 106:17). Krikščionys, priėmę Dievo mokymą, vengia pakliūti į tuos spąstus.