Dievas visa tvarko pagal savo valią

„[Dievas] visa veikia pagal savo valios nutarimą“ (EFEZIEČIAMS 1:11).

 1. Kam visos Jehovos liudytojų bendruomenės rinksis 2006 metų balandžio 12-ąją?

MAŽDAUG 16 milijonų žmonių susirinks 2006 metų balandžio 12-ąją, trečiadienį, švęsti Viešpaties vakarienės. Visuose šiuose sambūriuose bus padėta ant stalo neraugintos duonos, simbolizuojančios Kristaus kūną, ir raudonojo vyno, simbolizuojančio jo pralietą kraują. Minėjimui artėjant prie pabaigos tie simboliai, pirma duona, paskui vynas, bus siunčiami per rankas. Tik nedaugelyje Jehovos liudytojų bendruomenių juos ragaus vienas ar keli krikščionys. Tokių daugumoje bendruomenių visai nebus. Kodėl tiek mažai krikščionių — tik puoselėjantys dangiškąją viltį — ragauja simbolius, o diduma, kurie viliasi amžinai gyventi žemėje, jų neragauja?

2, 3. a) Kaip Jehova kūrė, ką buvo sumanęs? b) Kam Jehova sukūrė žemę ir žmogų?

² Jehova yra didžių tikslų Dievas ir juos įgyvendindamas „veikia pagal savo valios nutarimą“ (Efeziečiams 1:11). Pirmiausia jis davė gyvybę savo viengimiam Sūnui (Jono 1:1, 14; Apreiškimo 3:14). Pasitelkęs jį, Jehova vėliau sukūrė dvasinių sūnų šeimą, galiausiai viską, kas sudaro visatą, taigi ir žemę, o joje — žmogų (Jobo 38:4, 7; Psalmyno 103:19-21; Jono 1:2, 3; Kolosiečiams 1:15, 16).

³ Priešingai nei moko daugelis krikščionijos bažnyčių, Jehova sukūrė žemę ne tam, kad būtų bandymų laukas, iš kurio galėtų imti vertus žmones dvasinių sūnų šeimai papildyti. Sukūrė tam, „kad žmonės joje gyventų“ (Izaijo 45:18, Vl). Taigi žemė buvo sukurta žmogui, o žmogus — žemei (Psalmyno 115:16). Visa mūsų planeta turėjo tapti rojumi; ją turėjo apgyventi teisūs žmonės, puoselėjantys ir prižiūrintys šiuos savo namus. Nebuvo numatyta, kad pirmoji pora galiausiai eitų į dangų (Pradžios 1:26-28; 2:7, 8, 15).

Bandymai kliudyti Jehovai

 4. Kaip pačioje žmonijos pradžioje buvo užginčytas Jehovos valdymo teisingumas?

⁴ Vienas dvasinis Dievo sūnus, piktnaudžiaudamas suteikta valios laisve, atsigręžė prieš savo Kūrėją ir užsimanė sukliudyti įgyvendinti, kas jo sumanyta. Maištininkas sudrumstė ramybę, kuri lydi visus, kas iš širdies paklūsta Jehovos valdžiai. Šėtonas pirmąją žmonių porą sugundė pasukti nepriklausomybės keliu — nebepaklusti Dievui (Pradžios 3:1-6). Jis neneigė Jehovos galios, bet metė kaltinimą, esą Aukščiausiasis valdo neteisingai ir neteisėtai. Taip pačioje žmonijos istorijos pradžioje buvo iškeltas svarbus klausimas dėl Jehovos teisės visa valdyti.

 5. Koks kitas klausimas buvo iškeltas ir kieno dar motyvų tyrumu suabejota?

⁵ Su šiuo svarbiausiu — visatos valdymo — klausimu glaudžiai siejasi ir kitas klausimas, kurį Šėtonas iškėlė Jobo dienomis. Velnias išreiškė abejones, ar žmonės paklūsta ir tarnauja Jehovai iš tyrų paskatų. Šėtonas davė suprasti, kad jie daro tai savanaudiškais sumetimais ir mėginami nusisuks nuo Dievo (Jobo 1:7-11; 2:4, 5). Nors tada kalbėta apie Jehovai atsidavusius žmones, įtarimų šešėlis krito ir ant dvasinių esybių, net ant Dievo viengimio Sūnaus.

 6. Kaip Jehova parodė, kad nenukrypsta nuo savo tikslo, ir patvirtino, jog ne veltui vadinasi būtent tokiu vardu?

⁶ Nenukrypdamas nuo savo tikslo ir patvirtindamas galįs būti kuo tik reikia, Jehova tapo Pranašu ir Gelbėtoju.a Jis pasakė Šėtonui: „Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo sėklos ir moters sėklos. Ji sutrins tau galvą, o tu gelsi jai į kulnį“ (Pradžios 3:15, Brb). Per šią „moterį“ — savo organizacijos dangiškuosius tarnus — Jehova numatė atremti Šėtono priekaištus ir suteikti Adomo palikuonims išgelbėjimo ir gyvenimo viltį (Romiečiams 5:21; Galatams 4:26, 31).

Jehovos valios šventoji paslaptis

 7. Kokį didingą tikslą Jehova atskleidė per apaštalą Paulių?

⁷ Laiške efeziečiams Paulius puikiai paaiškina, kaip Jehova viską tvarko įgyvendindamas savo valią. Apaštalas rašė, kad Dievas atskleidė „mums savo valios šventąją paslaptį. Tokia yra jo gera valia, kurią sumanė savyje visa ko sutvarkymo dėlei, nustatytajam laikui pribrendus: iš naujo suburti Kristuje visa, kas danguje ir kas žemėje“ (Efeziečiams 1:8-10, NW). Jehovos didingas tikslas — darni visata, kurioje visi kūriniai iš meilės paklūsta jo valdžiai (Apreiškimo 4:11). Tada jo vardas bus pašlovintas, Šėtono melas įrodytas ir Dievo valia įvykdyta „kaip danguje, taip ir žemėje“ (Mato 6:10).

 8. Ką reiškia žodis, išverstas „sutvarkymas“?

⁸ Paulius rašo, kad Jehovos „gera valia“, kitaip tariant, tikslas, bus įgyvendintas tam tikru „sutvarkymu“. Apaštalo pavartotas žodis, verčiamas „sutvarkymas“, tiesiogiai reiškia „namų ūkio valdymas“. Jis nurodo ne valdžią, pavyzdžiui, Mesijo Karalystę, o kaip viskas daroma.b Tai, kokiu puikiu „sutvarkymu“ Jehova įgyvendina savo valią, buvo „šventoji paslaptis“, kuri amžių tėkmėje palaipsniui atskleidžiama (Efeziečiams 1:10; 3:9, NW, išnaša).

 9. Kaip Jehova palaipsniui atskleidė savo valios šventąją paslaptį?

⁹ Per keletą sandorų Jehova palaipsniui nušvietė, kaip išsipildys Edene pasakyta pranašystė apie Sėklą. Sandora su Abraomu parodė, kad pažadėtoji Sėkla ateis į žemę iš šio vyro palikuonių ir per ją bus palaimintos „visos tautos žemėje“. Ši sandora taip pat leido įžvelgti, kad, be vieno, svarbiausiojo palikuonio, Sėklą sudarys ir daugiau narių (Pradžios 22:17, 18). Iš Įstatymo sandoros su etniniu Izraeliu paaiškėjo Jehovos sumanymas įsteigti „kunigišką karalystę“ (Išėjimo 19:5, 6). O sandora su Dovydu parodė, jog Sėkla bus Karalystės galva per amžius (2 Samuelio 7:12, 13; Psalmyno 89:4, 5 [89:3, 4, Brb]). Kai per Įstatymo sandorą žydai buvo atvesti iki Mesijo, Jehova atskleidė, kaip toliau bus įgyvendinta jo valia (Galatams 3:19, 24). Tie žmonės, kurie drauge su svarbiausiuoju palikuoniu priklausys Sėklai, sudarys išpranašautą „kunigų karalystę“ ir taps „naujos sandoros“ dalininkais — jie bus naujasis, tai yra dvasinis Izraelis (Jeremijo 31:31-34; Hebrajams 8:7-9).c

10, 11. a) Kaip Jehova atskleidė, kas yra išpranašautoji Sėkla? b) Kam Dievo viengimis Sūnus atėjo į žemę?

¹⁰ Visa tvarkydamas pagal savo valią, metui atėjus Dievas ruošėsi atsiųsti į žemę išpranašautą Sėklą. Jis pasiuntė angelą Gabrielių pranešti Marijai, kad ji pagimdys sūnų, kurį turės pavadinti Jėzumi. Angelas jai tarė: „Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis karaliaus Jokūbo namuose per amžius, ir jo karaliavimui nebus galo“ (Luko 1:32, 33). Taigi tapo aišku, kas yra pažadėtoji Sėkla (Galatams 3:16; 4:4, NW).

¹¹ Jehovos viengimis Sūnus atėjo į žemę ir turėjo būti išmėgintas iki galo. Savo gyvenimu jis galėjo aiškių aiškiausiai atsakyti į Šėtono mestus kaltinimus. Ar Jėzus liks ištikimas savo Tėvui? Čia glūdėjo šventa paslaptis. Apaštalas Paulius vėliau paaiškino, koks buvo Jėzaus vaidmuo: „Didis yra maldingumo slėpinys: Jis apsireiškė kūne, buvo Dvasios pateisintas, pasirodęs angelams, paskelbtas pagonims, įtikėtas pasaulyje ir paimtas į šlovę“ (1 Timotiejui 3:16). Savo ištikimybe iki mirties valandos Jėzus davė įtikinamą atsakymą į Šėtono kaltinimus. Tačiau dar ne visos šventosios paslapties detalės paaiškėjo.

„Dievo karalystės paslaptis“

12, 13. a) Koks yra vienas „Dievo karalystės paslapties“ aspektas? b) Kas buvo būtina, kad nedaugelis žmonių galėtų eiti į dangų?

¹² Kartą keliaudamas ir skelbdamas gerąją naujieną po Galilėją, Jėzus nurodė, kad šventoji paslaptis glaudžiai siejasi su Mesijiškosios Karalystės valdžia. Jis pasakė mokiniams: „Jums duota suprasti Dievo karalystės paslaptis“ (Morkaus 4:11, Brb; Mato 13:11). Vienas šios paslapties aspektas yra tas, kad Jehova išsirinko „mažąją kaimenę“ — 144000 žmonių būti Sėklos nariais drauge su jo Sūnumi ir valdyti su juo danguje (Luko 12:32; Apreiškimo 14:1, 4).

¹³ Kadangi žmonės sukurti gyventi žemėje, tie, kurie eis į dangų, turėjo tapti Jehovos „nauju kūriniu“ (2 Korintiečiams 5:17). Apaštalas Petras, vienas iš išrinktųjų, puoselėjusių šią nepaprastą dangiškąją viltį, rašė: „Šlovė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris iš savo didžio gailestingumo Jėzaus Kristaus prisikėlimu iš numirusių yra atgimdęs mus gyvai vilčiai ir nenykstančiam, nesuteptam, nevystančiam palikimui, kuris laikomas jums danguje“ (1 Petro 1:3, 4).

14. a) Kaip „Dievo karalystės paslaptis“ liečia nežydus? b) Kas mus įgalina pažinti šias „Dievo gelmes“?

¹⁴ Kitas šventosios paslapties apie būsimą Karalystės valdžią aspektas yra tas, kad Dievas sumanė į mažą būrelį žmonių, valdysiančių kartu su Kristumi danguje, be žydų, įtraukti ir kitataučius. Tokį Jehovos „sutvarkymą“, arba priemonę savo tikslams įgyvendinti, paaiškino Paulius: „[Paslaptis] ankstesnėms žmonių kartoms nebuvo paskelbta taip, kaip ji dabar Dvasios atskleista Jo šventiesiems apaštalams ir pranašams: pagonys yra bendrapaveldėtojai, priklauso vienam kūnui ir yra pažado dalininkai Kristuje per Evangeliją“ (Efeziečiams 3:4-6, Brb). Šį šventosios paslapties aspektą buvo leista suprasti „šventiesiems apaštalams“. Taip yra ir šiandien: jei ne šventosios dvasios parama, nesuprastume tokių „Dievo gelmių“ (1 Korintiečiams 2:10; 4:1; Kolosiečiams 1:26, 27).

15, 16. Kodėl Kristaus bendravaldžius Jehova parinko iš žmonių?

¹⁵ Parašyta, kad regėjime matytieji ant dangiškojo Siono „šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai“ buvo „atpirkti iš žemės“ ir yra „pirmienos Dievui ir Avinėliui“, arba Jėzui Kristui (Apreiškimo 14:1-4). Patį pirmąjį iš savo dangiškųjų sūnų Jehova išsirinko būti pažadėtosios Edene Sėklos svarbiausiuoju palikuoniu. Tačiau kodėl Kristaus bendravaldžius jis parinko iš žmonių? Apaštalas Paulius paaiškina, kad tie, kurių skaičius nustatytas, ‘jo [Jehovos] valia pašaukti’ „pagal jo valios nutarimą“ (Romiečiams 8:17, 28-30; Efeziečiams 1:5, 11; 2 Timotiejui 1:9).

¹⁶ Jehovos tikslas — pašlovinti savo didį šventą vardą ir įrodyti savo visuotinės valdžios teisėtumą. Turėdamas neprilygstamą gebėjimą viską išmintingai tvarkyti, Jehova atsiuntė viengimį Sūnų į žemę, kur jis buvo išmėgintas iki mirties. Be to, Dievas nutarė, kad Mesijiškosios Karalystės valdžią sykiu su jo Sūnumi sudarys žmonės, kurie irgi liks iki galo klusnūs visatos Valdovui (Efeziečiams 1:8-12; Apreiškimo 2:10, 11).

17. Kodėl galime džiaugtis, kad Kristus ir jo bendravaldžiai iš savo patirties žino, koks yra žmogaus gyvenimas?

¹⁷ Savo didelę meilę Adomo palikuonims Jehova parodė atsiųsdamas į žemę savo Sūnų ir parinkdamas iš žmonių tuos, kurie bus Karalystės valdžioje drauge su Kristumi. Kuo tai palaiminga visiems kitiems Jehovai ištikimiems žmonėms pradedant nuo Abelio? Nuodėmės ir mirties vergijoje gimusius netobulus žmones reikia išgydyti tiek dvasiškai, tiek fiziškai, kad taptų tokie tobuli, kokius iš pat pradžių Jehova buvo sukūręs (Romiečiams 5:12). Kokia paguoda visiems, puoselėjantiems amžinojo gyvenimo žemėje viltį, žinoti, kad Karalius juos mylės ir nestokos nuoširdaus rūpinimosi, kaip kadaise tarnaudamas žemėje mylėjo ir atjautė savo mokinius! (Mato 11:28, 29; Hebrajams 2:17, 18; 4:15; 7:25, 26) O kaip padrąsina tai, kad drauge su Kristumi valdysiantys danguje karaliai ir kunigai bus surinkti iš tvirtai tikinčių vyrų ir moterų, kuriems teko grumtis su tokiomis pat silpnybėmis, kentėti tokius pat sunkumus, kaip ir mums! (Romiečiams 7:21-25)

Jehova visada įgyvendina savo valią

18, 19. Kodėl Efeziečiams 1:8-11 užrašyti Pauliaus žodžiai mums dabar suprantamesni ir ką aptarsime kitame straipsnyje?

¹⁸ Dabar geriau suprasime, kuo svarbūs Efeziečiams 1:8-11 užrašyti Pauliaus žodžiai, skirti pateptiesiems krikščionims. Apaštalas pasakė, kad Jehova atskleidė jiems „savo valios šventąją paslaptį“, išsirinko būti paveldėtojais su Kristumi ir ‘iš anksto paskyrė savo sutvarkymu visa veikdamas pagal savo valios nutarimą’. Aiškiai matome, kokiu puikiu „sutvarkymu“ Jehova įgyvendina savo tikslą. Iš viso šito taip pat suprantama, kodėl per Viešpaties vakarienę simbolius ragauja tik nedaugelis krikščionių.

¹⁹ Kitame straipsnyje aptarsime, ką Kristaus mirties Minėjimas reiškia dangiškąją viltį puoselėjantiems krikščionims ir kodėl milijonus tų, kurie viliasi amžinai gyventi žemėje, turi itin dominti, ką simbolizuoja ši šventė.

[Išnašos]

Apžvelkime

• Kam Jehova sukūrė žemę ir joje žmogų?

• Kodėl viengimis Jehovos Sūnus turėjo būti išmėgintas žemėje?

• Kodėl Jehova parinko Jėzaus bendravaldžius iš žmonių?