Gyvatės sėkla — kaip atskleista?

„Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo sėklos ir moters sėklos“ (PRADŽIOS 3:15, Biblija, parengė K. Burbulys, redaguota).

 1. a) Kodėl Jehova yra laimingas Dievas? b) Ką jis padarė, kad mes galėtume dalintis jo džiaugsmu?

JEHOVA yra laimingas Dievas, ir tai visiškai pagrįsta. Jis yra didžiausias ir pagrindinis gerų dalykų Davėjas ir nėra nieko, kas galėtų sutrukdyti išsipildyti jo tikslams (Izaijo 55:10, 11; 1 Timotiejui 1:11, NW; Jokūbo 1:17). Jis nori, kad jo tarnai džiaugtųsi su juo, ir duoda jiems pagrįstas priežastis tam. Todėl vienu iš liūdniausių žmonijos istorijos momentų — maišto Edene metu — jis davė mums pagrindą žvelgti į ateitį su viltimi (Romiečiams 8:19-21).

 2. Kaip Jehova, paskelbdamas nuosprendį maištininkams Edene, davė pagrindą Adomo ir Ievos palikuonims turėti vilties?

² Vienas iš Jehovos dvasinių sūnų priešindamasis Dievui ir šmeiždamas jį buvo ką tik pasidaręs Šėtonu Velniu. Pirmieji žmonės, Ieva, o paskui ir Adomas, pasidavė jo įtakai ir pažeidė Jehovos aiškiai pareikštą įstatymą. Jie buvo teisingai nuteisti mirti (Pradžios 3:1-24). Vis dėlto paskelbdamas nuosprendį tiems maištininkams, Jehova davė pagrindą Adomo ir Ievos palikuonims turėti vilties. Kaip? Kaip užrašyta Pradžios 3:15 (Brb red.), Jehova pasakė: „Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo sėklos ir moters sėklos. Ji sutrins tau galvą, o tu gelsi jai į kulnį.“ Ši pranašystė yra raktas, padedantis suprasti visą Bibliją, taip pat praeities bei dabarties įvykius, liečiančius ir pasaulį, ir Jehovos tarnus.

Kokia pranašystės reikšmė

 3. Pagal Pradžios 3:15 (Brb red.), nurodyk, kas yra a) Gyvatė, b) „moteris“, c) Gyvatės „sėkla“, d) moters „sėkla“.

³ Kad suprastume jos reikšmę, patyrinėkime įvairias pačios pranašystės sudėtines dalis. Tas, į kurį kreipiamasi Pradžios 3:15 (Brb red.), yra Gyvatė — ne paprasta gyvatė, bet asmuo, kuris pasinaudojo ja (Apreiškimas 12:9). „Moteris“ yra ne Ieva, bet Jehovos dangiškoji organizacija, jo dvasia pateptųjų tarnų žemėje motina (Galatams 4:26). Gyvatės „sėkla“, tai yra Šėtono sėkla, jo palikuonis, yra demonai, žmonės ir žmonių organizacijos, kurios turi Šėtono savybes ir rodo priešiškumą moters „sėklai“ (Jono 15:19; 17:15). Moters „sėkla“ pirmiausia yra Jėzus Kristus, kuris 29 m. e. m. buvo pateptas šventąja dvasia. 144000, kurie yra ‛atgimę... iš vandens ir Dvasios’ ir paveldi dangiškąją Karalystę su Kristumi, yra antroji tos pažadėtosios sėklos dalis. Jie pradėti įtraukti į moters sėklą nuo Sekminių 33 m. e. m. (Jono 3:3, 5; Galatams 3:16, 29).

 4. Kaip Pradžios 3:15 nurodo, kad žemė taps rojumi, pripildytu žmonių, laisvų nuo nuodėmės ir mirties?

⁴ Tikrą gyvatę Edene kaip kalbėtoją panaudojo asmuo, dėl kurio apgavystės žmonija prarado Rojų. Pradžios 3:15 nurodė ateities laiką, kada asmuo, manipuliavęs ta gyvate, bus sutraiškytas. Tada žmogiškiems Dievo tarnams vėl bus atviras kelias apgyvendinti Rojų, laisvą nuo nuodėmės ir mirties. Koks tai bus džiaugsmingas laikas! (Apreiškimas 20:1-3; 21:1-5)

 5. Kas būdinga dvasiniams Velnio palikuonims?

⁵ Po maišto Edene atsirado asmenų ir organizacijų, pasižyminčių tuo, kas būdinga Šėtonui Velniui — maištavimu, melavimu, šmeižimu ir žudymu, taip pat priešinimusi Jehovos valiai ir tiems, kurie garbina Jehovą. Tie bruožai parodė, kas yra Velnio palikuonys, jo dvasiniai vaikai. Tarp jų buvo Kainas, kuris nužudė Abelį, kai Jehovai patiko Abelio garbinimas, o ne jo (1 Jono 3:10-12). Toks buvo Nimrodas, kurio pats vardas nurodė jį esant maištininką ir kuris tapo galingu medžiotoju bei valdovu, priešišku Jehovai (Pradžios 10:9). Be to, buvo daug senovės karalysčių, įskaitant Babiloną, su jų palaikomomis religijomis, paremtomis melu, ir jos žiauriai engė Jehovos garbintojus (Jeremijo 50:29).

„Priešiškumas tarp tavęs ir moters“

 6. Kokiais būdais Šėtonas parodė priešiškumą Jehovos moteriai?

⁶ Visą tą laiką buvo priešiškumas tarp Gyvatės ir Jehovos moters — tarp Šėtono Velnio ir Jehovos dangiškosios organizacijos, sudarytos iš ištikimų dvasinių kūrinių. Šėtono priešiškumas pasirodė, kai jis šmeižė Jehovą ir stengėsi suardyti Jehovos dangiškąją organizaciją gundydamas angelus palikti jiems skirtą gyvenimo vietą (Patarlių 27:11, ŠvR; Judo 6). Jis pasireiškė, kai Šėtonas per savo demonus bandė sutrukdyti Jehovos išsiųstiems angeliškiems pasiuntiniams (Danieliaus 10:13, 14, 20, 21). Jis buvo ypač akivaizdus šiame 20-ajame amžiuje, kai Šėtonas mėgino sunaikinti gimusią Mesijiškąją Karalystę (Apreiškimas 12:1-4).

 7. Kodėl Jehovos ištikimi angelai jautė priešiškumą simbolinei Gyvatei, tačiau kokį santūrumą jie parodė?

⁷ Taip pat buvo Jehovos moters, ištikimųjų angelų organizacijos, priešiškumas simbolinei Gyvatei. Šėtonas apšmeižė gerą Dievo vardą; jis taip pat išreiškė abejones dėl kiekvieno Dievo protingo kūrinio, įskaitant visus angelus, dorumo ir aktyviai bandė palaužti jų ištikimybę Dievui (Apreiškimas 12:4a). Ištikimi angelai, cherubinai ir serafimai negalėjo nesibodėti asmeniu, kuris pasidarė Velniu ir Šėtonu. Tačiau jie laukė, kol Jehova sutvarkys reikalus savo metu ir būdu. (Palygink Judo 9.)

Priešiškumas Dievo moters Sėklai

 8. Ko ieškojo Šėtonas?

⁸ Tuo tarpu Šėtonas atkakliai ieškojo išpranašautos moters Sėklos — asmens, kuris, kaip pasakė Jehova, sutraiškys Gyvatės galvą. Kai angelas iš dangaus paskelbė, kad Betliejuje gimęs Jėzus yra tas „Gelbėtojas, kuris yra Mesijas, Viešpats“, tai buvo stiprus patvirtinimas, jog jis taps išpranašautąja moters Sėkla (Luko 2:10, 11, NTP).

 9. Kaip Šėtonas parodė žiaurų priešiškumą gimus Jėzui?

⁹ Žiaurus Šėtono priešiškumas greit pasirodė, kai jis, paskatinęs pagonių astrologus leistis į kelionę, nuvedė juos pirma pas karalių Erodą Jeruzalėje, o paskui į namą Betliejuje, kur jie rado vaikelį Jėzų ir jo motiną Mariją. Tuoj po to karalius Erodas įsakė Betliejuje ir jo apylinkėje išžudyti visus dvejų metų ir jaunesnius berniukus. Taip Erodas parodė šėtonišką neapykantą Sėklai. Erodas, matyt, gerai žinojo, jog bando nužudyti tą, kuris turėjo tapti Mesiju (Mato 2:1-6, 16). Istorija liudija, kad karalius Erodas buvo nesąžiningas, klastingas ir kraugeriškas asmuo — tikrai priklausantis Gyvatės sėklai.

10. a) Kaip pats Šėtonas po Jėzaus krikšto bandė sužlugdyti Jehovos tikslą pažadėtosios Sėklos atžvilgiu? b) Kaip Šėtonas panaudojo žydų religinius vadovus siekdamas savo tikslų?

¹⁰ Po to kai Jėzus buvo pateptas šventąja dvasia 29 m. e. m. ir po to kai Jehova kalbėjo iš dangaus pripažindamas Jėzų savo Sūnumi, Šėtonas dar kartą bandė sugundyti Jėzų, taip stengdamasis sužlugdyti Jehovos tikslą savo Sūnaus atžvilgiu (Mato 4:1-10). Žlugus tiems bandymams, jis ėmėsi toliau naudotis žmogiškais atstovais siekdamas savo tikslų. Tarp tų, kuriais jis naudojosi mėgindamas apjuodinti Jėzų, buvo veidmainiški religiniai vadovai. Jie melavo ir šmeižė — tai priemonės, kurias naudojo pats Šėtonas. Kai Jėzus pasakė vienam paralyžiuotam žmogui: „Būk drąsus, ... tavo nuodėmės yra tau atleistos“, Rašto aiškintojai, net nespėję įsitikinti, ar vyras iš tikrųjų išgijo, paskelbė, kad Jėzus — piktžodžiautojas (Mato 9:2-7). Kai Jėzus gydė žmones šabo dieną, fariziejai apkaltino jį kaip šabo įstatymo pažeidėją ir tarėsi nužudyti (Mato 12:9-14; Jono 5:1-18). Kai Jėzus išvarė demonus, fariziejai apkaltino, kad jis yra „demonų valdovo Belzebulo“ bendrininkas (Mato 12:22⁠-24). Po to kai Lozorius buvo prikeltas iš numirusių, daugelis žmonių įtikėjo Jėzų, o aukštieji kunigai ir fariziejai vėl susitarė nužudyti jį (Jono 11:47⁠-53).

11. Ką Jėzus likus trims dienoms iki jo mirties paskelbė esant Gyvatės sėkla ir kodėl?

¹¹ Gerai žinodamas, ką jie planuoja, 33 m. e. m. nisano 11 d. Jėzus be baimės įėjo tiesiai į Jeruzalės šventyklą ir ten viešai paskelbė teismo nuosprendį jiems. Kaip grupė, Rašto aiškintojai ir fariziejai nuolat rodė, kokie žmonės jie buvo; todėl Jėzus pasakė: „Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs užrakinate žmonėms dangaus karalystę ir nei patys neinate, nei trokštančių į ją patekti neleidžiate.“ Jėzus pabrėžiamai paskelbė, kad jie priklauso Gyvatės sėklai, sakydamas: „Gyvatės! Angių išperos! Kaip jūs ištrūksite nuo pasmerkimo į pragarą [„Geheną“, NW]?!“ (Mato 23:13, 33) Jo žodžiai atkartoja tai, kas buvo pasakyta pranašystėje Pradžios 3:15.

12, 13. a) Kaip dar aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai parodė, kas buvo jų dvasinis tėvas? b) Kas prisidėjo prie jų? c) Kaip, išsipildant pranašystei iš Pradžios 3:15, buvo įdrėksta moters Sėklai į kulnį?

¹² Ar išgirdę Jėzaus žodžius jie buvo sujaudinti iki širdies gelmių ir maldavo Dievo gailestingumo? Ar jie atgailavo dėl savo blogio? Ne! Morkaus 14:1 pranešama, kad tuojau, kitą dieną, susirinkę vyriausiojo kunigo kieme, „aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai ieškojo būdo klasta sugauti Jėzų ir nužudyti“. Jie toliau rodė žudikišką Šėtono dvasią, o jį Jėzus anksčiau buvo pavadinęs žmogžudžiu (Jono 8:44). Greitai prie jų prisidėjo Judas Iskarijotas, kurį Šėtonas paskatino būti atskalūnu. Judas paliko nepriekaištingą Dievo moters Sėklą ir prisidėjo prie Gyvatės sėklos.

¹³ Ankstų nisano 14-osios rytą žydų religinio teismo nariai nuvedė Jėzų kaip kalinį pas Romos gubernatorių. Čia būtent aukštieji kunigai pirmieji ėmė šaukti, kad Jėzus būtų pakabintas ant stulpo. Kai Pilotas paklausė: „Nejaugi turiu nukryžiuoti jūsų karalių?“, būtent aukštieji kunigai atsakė: „Mes neturime karaliaus, tiktai ciesorių“ (Jono 19:6, 15). Be abejo, jie visaip įrodė, kad priklauso Gyvatės sėklai. Bet jie tikrai buvo ne vieninteliai. Įkvėptais žodžiais, užrašytais Mato 27:24, 25, pranešama: „Pilotas... paėmė vandens, nusimazgojo rankas minios akivaizdoje.“ O visi žmonės šaukė: „Jo kraujas tekrinta ant mūsų ir mūsų vaikų!“ Taip daugelis tos kartos žydų pasirodė priklausantys Gyvatės sėklai. Dar nepasibaigus tai dienai Jėzus buvo miręs. Naudodamasis savo matomąja sėkla, Šėtonas įdrėskė Dievo moters Sėklai į kulnį.

14. Kodėl įdrėskimas moters Sėklai į kulnį nereiškia Šėtono pergalės?

¹⁴ Ar Šėtonas laimėjo? Tikrai ne! Jėzus Kristus nugalėjo pasaulį ir laimėjo prieš jo valdovą (Jono 14:30, 31; 16:33). Jis liko ištikimas Jehovai iki pat mirties. Savo, kaip tobulo žmogaus, mirtimi jis pateikė išpirkos kainą, reikalingą atpirkti gyvenimo teisę, kurią prarado Adomas. Taip jis atvėrė kelią į amžinąjį gyvenimą tiems, kurie parodys tikėjimą ta priemone ir paklus Dievo įsakymams (Mato 20:28; Jono 3:16). Jehova prikėlė Jėzų iš mirties nemirtingą gyventi danguje. Jehovos paskirtu metu Jėzus sunaikins Šėtoną. Kaip išpranašauta Pradžios 22:16-18, Jehova dovanos malonę visų žemės tautų žmonėms, kurie imasi reikiamų veiksmų, kad būtų palaiminti per tą ištikimą Sėklą.

15. a) Kaip po Jėzaus mirties jo apaštalai toliau atskleidė, kas yra Gyvatės sėkla? b) Kokį tolesnį priešiškumą parodė Gyvatės sėkla iki pat mūsų dienų?

¹⁵ Po Jėzaus mirties dvasia pateptieji krikščionys toliau atskleidė, kas yra Gyvatės sėkla, kaip ir jų Viešpats buvo daręs. Paskatintas šventosios dvasios, apaštalas Paulius perspėjo apie „nedorybės žmogų“, kuris atsiras „dėl šėtono įtakos“ (2 Tesalonikiečiams 2:3-10). Šis sudėtinis „žmogus“ pasirodė esąs krikščionijos dvasininkija. Gyvatės sėkla savo ruožtu žiauriai persekiojo Jėzaus Kristaus pasekėjus. Pranašystėje, užrašytoje Apreiškimo 12:17, apaštalas Jonas išpranašavo, kad Šėtonas toliau tęs karą prieš Dievo moters sėklos likutį iki pat mūsų dienų. Taip ir įvyko. Daugelyje šalių Jehovos Liudytojų veikla buvo uždrausta, jie buvo puolami gaujų, kalinami ar grūdami į koncentracijos stovyklas už tai, kad tvirtai palaikė Dievo Karalystę ir jos teisingą veiklą.

Gyvatės sėkla atskleista šiais laikais

16. Kas, kaip buvo atskleista, šiais laikais priklauso Gyvatės sėklai ir kodėl?

¹⁶ Sekdami Jėzų Kristų, tikrieji krikščionys be baimės toliau atskleidė, kas yra Gyvatė ir jos sėkla. 1917 m. Biblijos Tyrinėtojai, kaip tuo metu vadinosi Jehovos Liudytojai, išleido knygą „Baigta paslaptis“ (anglų k.), kurioje jie iškėlė aikštėn krikščionijos dvasininkų veidmainiškumą. Po jos, 1924 m., buvo išspausdinta rezoliucija, pavadinta „Dvasininkija kalta“ (anglų k.). Penkiasdešimt milijonų jos egzempliorių buvo išplatinta visame pasaulyje. 1937 m. Dž. F. Rezerfordas, tuometinis Sargybos bokšto bendruomenės prezidentas, veiksmingai atskleidė, kas yra Gyvatės sėkla, kalbose, pavadintose „Atskleista“ ir „Religija ir krikščionybė“. Kitais metais radijo telefonu iš Londono (Anglija) jis sakė kalbą „Sutikti su faktais“, kurios klausėsi 50-ties kongresų dalyviai įvairiose šalyse. Po mėnesio Jungtinėse Valstijose radijo bangomis buvo perduota kalba „Fašizmas ar laisvė“. Po tų kalbų sekė veiksmingas atskleidimas tokiose knygose kaip „Priešininkai“ ir „Religija“, taip pat brošiūroje „Atidengta“ (anglų k.). Remiantis tuo, kas buvo išleista nuo 1920-ųjų metų, knygoje „Apreiškimas — jo didinga kulminacija arti!“,a dabar išspausdintoje 65 kalbomis, parodoma, kad sugedę politiniai vadovai ir gobšūs, nedori komersantai yra vieni iš pagrindinių matomos Gyvatės sėklos narių. Politiniai vadovai, kurie griebiasi melo klaidinti savo pavaldinius, nerodo jokios pagarbos kraujo šventumui ir engia Jehovos tarnus (taip parodo neapykantą moters Sėklai), iš tiesų įrodo priklausą Gyvatės sėklai. Tą patį galima pasakyti apie komersantus, be jokio sąžinės graužimo meluojančius dėl finansinės naudos ir gaminančius ar parduodančius produktus, kurie, kaip žinoma, sukelia ligas.

17. Kokią galimybę dar turi žymūs asmenys, galintys išeiti iš šio pasaulio sistemos?

¹⁷ Ne visi asmenys, įsitraukę į pasaulio religijas, politiką ar komerciją, ir toliau priklausys Gyvatės sėklai. Kai kurie iš tų vyrų ir moterų pradeda gerbti Jehovos Liudytojus. Jie panaudoja savo įtaką padėti jiems ir netgi priima teisingą garbinimą. (Palygink Apaštalų darbų 13:7, 12; 17:32-34.) Visiems tokiems asmenims skirtas kvietimas: „O dabar, karaliai, supraskite; duokitės pamokomi jūs, kurie valdote žemę. Tarnaukite Viešpačiui baimėje ir džiūgaukite jam, su drebėjimu reikškite jam klusnumą [„bučiuokite Sūnų“, ŠvR], kad jis [„Jehova“, NW] nesusirūstintų ir kad nepražūtumėt iš kelio, kai greitai užsidegs jo rūstybė. Palaiminti visi, kurie bėga glaustis prie jo“ (Psalmių 2:10-12). Žinoma, gyvybiškai svarbu visiems, kurie trokšta Jehovos palankumo, veikti dabar, anksčiau negu dangiškasis Teisėjas užtrenks duris pasinaudoti ta proga!

18. Nors ir nepriklausydami moters sėklai, kas vis tiek yra Jehovos garbintojai?

¹⁸ Tik tie, kurie sudarys dangiškąją Karalystę, priklauso moters sėklai. Jų yra nedaug (Apreiškimas 7:4, 9). Tačiau yra milžiniška minia kitų žmonių, taip, milijonai, kurie, kaip Jehovos garbintojai, laukia amžinojo gyvenimo žemės rojuje. Žodžiais ir darbais jie sako Jehovos pateptiesiems: „Mes eisime drauge su jumis, nes mes esame girdėję, kad Dievas yra su jumis“ (Zacharijo 8:23).

19. a) Kokį apsisprendimą turi padaryti visi žmonės? b) Kas ypač nuoširdžiai kviečiami elgtis išmintingai, kol tebėra galimybė?

¹⁹ Dabar yra laikas, kai visi žmonės privalo pasirinkti. Ar jie nori garbinti Jehovą ir palaikyti jo suverenitetą, o gal jie leis Šėtonui būti jų valdovu darydami dalykus, patinkančius jam? Apie penki milijonai žmonių iš visų tautų stojo Jehovos pusėn kartu su moters sėklos likučiu, Karalystės paveldėtojais. Aštuoni milijonai kitų žmonių parodė norą studijuoti su jais Bibliją ar lankyti jų sueigas. Visiems jiems Jehovos Liudytojai sako: durys pasinaudoti ta proga vis dar atviros. Nedvejodami stokite Jehovos pusėn. Pripažinkite Kristų Jėzų pažadėtąja Sėkla. Džiaugsmingai bendraukite su matomąja Jehovos organizacija. Tegu jums tenka visos palaimos, kurias Jis suteiks per Karaliaus, Kristaus Jėzaus, valdymą.

[Išnaša]

Ar tu prisimeni?

◻ Kas yra Gyvatė, nurodyta Pradžios 3:15, ir kas yra moteris?

◻ Kokie būdingi Gyvatės sėklos bruožai?

◻ Kaip Jėzus atskleidė, kas yra Gyvatės sėkla?

◻ Kas, kaip buvo atskleista, priklauso Gyvatės sėklai dabartiniais laikais?

◻ Kokių skubių veiksmų reikia norint išvengti būti priskaitytiems prie Gyvatės sėklos?

[Iliustracija 6 puslapyje]

Jėzus atskleidė veidmainiškus religinius vadovus kaip priklausančius Gyvatės sėklai