Net ir tokiu atveju Jėzus nerekomendavo skirtis su neištikimu vedybų partneriu. Nekaltasis sutuoktinis turi įvertinti visas pasekmes ir nuspręsti, ar nori jis arba ji skirtis. Žmonos, galvojančios skirtis dėl šios Rašte nurodytos priežasties, taip pat turi atsižvelgti į Dievo, paskelbusio nuosprendį pirmajai moteriai už jos nuodėmę, pareiškimą. Be mirties nuosprendžio, Dievas atskirai pasakė Ievai: „Tu geisi savo vyro, o jis tave valdys“ (Pradžios 3:16, NW). K. F. Kailo ir F. Delitšo leidinyje Commentary on the Old Testament (Komentarai apie Senąjį Testamentą) šis „geismas“ aprašomas kaip „troškimas, panašus į ligą“. Žinoma, ne kiekvienai moteriai būdingas toks stiprus geismas, tačiau žmona, nebūdama kalta ir galvodama skirtis, turi būti išmintinga ir atsižvelgti į emocinius poreikius, moterų paveldėtus iš Ievos. Tačiau kadangi kaltasis sutuoktinis dėl sekso už santuokos ribų gali užkrėsti nekaltąjį sutuoktinį ligomis, kuriomis užsikrečiama per lytinius santykius, įskaitant AIDS, kai kurie nutarė išsiskirti, remdamiesi Jėzaus nurodymu.

Jehova, paskelbdamas nuosprendį Adomui ir Ievai, nusakė dar vieną faktorių, dėl kurio atsiras problemos. Jehova pasakė apie jos santykius su vyru: „Jis bus tavo valdovas.“ Šiandieną daugelis vyrų, panašiai kaip Isao, paminėtas mūsų pirmajame straipsnyje, negailestingai valdo savo žmonas, neatsižvelgdami į jų jausmus. Vis dėlto daugelis žmonų ir toliau geidžia savo vyrų dėmesio. Kai šis geismas nepatenkinamas, žmonos gali imti reikalauti to dėmesio ir elgtis egoistiškai. Kadangi daugelis vyrų valdo savo žmonas ir daugelis žmonų geidžia savo vyrų, vyrauja savimeilė ir dingsta taika. Laikraščio straipsnyje, pavadintame „Kaip išanalizuoti šiuolaikines skyrybas“, Šunsuke Serizava pasakė: „Jei mes neatsižvelgiame į tendenciją, sudarančią problemos pagrindą, — ‛laikytis savo’, tai yra teikti pirmenybę saviems interesams, iš karto pasidarys neįmanoma išanalizuoti šiuolaikines skyrybas.“