2 SKYRIUS
Šventosios Dvasios veikimas nematomoje dangaus sferoje
1. Kodėl mums svarbu žinoti, kaip šv. Dvasia veikia nematomoje dangaus sferoje?
ŽMOGŲ ypatingai domina teisingas pranešimas apie tai, kaip Šv. Dievo Dvasia veikia nematomoje materialinėje sferoje arba mums žinomoje Visatos dalyje. Vis dėlto įdomu, kad tai, kas yra nematomoje dangaus srityje, turi didelės įtakos žmonėms. Būdas ir priemonės, kurių pagalba Šventa Dvasia netolimoje ateityje paveiks mūsų kartą, glaudžiai susiję su tuo, kas bus prieš tai nematomoje sferoje ir turi žmogui didelės reikšmės. Todėl mes turime stengtis suprasti, kaip Šv. Dvasia veikia šiuo atžvilgiu.
2. Kaip Psalmyno 103:29, 30 parodo, kad žmonija yra nematomos dangaus sferos įtakoje?
2 Ir taip, šiuolaikinis žmogus norom-nenorom turi pripažinti, kad vis tiktai ir žmonija yra priklausoma nuo nematomos dangaus sferos. Kas bus su mumis, jeigu Dievas Sutvėrėjas nusigręš nuo mūsų, taip, kad Jis pasidarys mums, kaip sakoma, „miręs“? Psalmių dainius teisingai kreipiasi į Dievą: „Paslėpsi veidą Tavo — susvyruoja, atimsi Dvasią — miršta, ir į ... savo sugrįžta. Pasiųsi Tavo Dvasią — kuriasi; ir Tu atnaujini žemės veidą“ (Psalmyno 103:29, 30). Žmogui neįmanoma pačiam ištirti svarbiausius dalykus, tai įmanoma tiktai Dievui, Kūrėjui. Tai, kad Dievas yra aukštoje nematomoje dangaus sferoje, mums yra labai naudinga.
3. Kodėl būtų netoliaregiška, neapgalvota, jeigu Dievas būtų dangaus sferoje vienas, be jokios aplinkos?
3 Mes visada turime atsižvelgti į tą faktą, kad „Dievas yra Viena Dvasia“ arba „Dievas yra Dvasia“ (Jono 4:24). Vadinasi, Jis gyvena dvasinėje srityje. Ar Dievas ten yra visai vienas, be jokios aplinkos? Ne. Tai būtų netoliaregiška, neapgalvota, jeigu Dievas galėtų sutverti tiktai materialius, matomus dalykus ir nieko negalėtų sukurti nematomoje dangaus srityje. Žinoma, Jis turi turėti tokioje aukštoje sferoje tam tikrus kūrinius, daug aukštesnės prigimties, negu matomi kūriniai, kuriems priklausome mes, žmonės.
4. Kodėl nematomoje dangaus sferoje nepriklauso nuo saulės šviesos?
4 Kada mes pagalvojame apie nuostabius dalykus, kuriuos Dievas sukūrė mūsų materialinėje srityje, pabandysime įsivaizduoti, kokius nuostabius dalykus, aukščiausios santvarkos, Jis sukūrė dvasinėje sferoje, tada mes būsime pilni giliausios pagarbos. Ten nepriklauso nuo mūsų saulės sistemos saulės apšvietimo. Ten nėra nakties ir dosnios saulės šviesos. Kūrėjas pats yra dangiškosios šviesos šaltinis. Tiesiogine ir perkeltine prasme moraliniu atžvilgiu — tai perduota tokiais žodžiais: „Ir štai gera žinia, kurią mes girdėjome iš jo ir apskelbėme jums: Dievas yra šviesa ir nėra Jame jokios tamsos“ (1 Jono 1:5). Dar daug anksčiau prieš šiuos 1 Jono laiško žodžius, Psalmių dainius pasakė apie Kūrėją, kad Jis yra toks geidžiamas, kaip saulės šviesa. Jis rašo: „Dievas Jehova yra saulė ir skydas. Jehova duoda palaimą ir šlovę. Vaikštančių skaistybėje Jis nepalieka be gėrybių“ (Psalmyno 83:12).
5. Kokios asmenybės yra aplink Dievą nematomoje dangaus srityje, ir kaip jos skiriasi nuo žmogaus?
5 Protinga tikėti, kad Dievas, pagal Šventą Raštą, nematomoje dvasinėje srityje turi apdovanotas protu dvasinės kilmės asmenybes. Jos turi galimybę betarpiškai matyti Jį tokį, koks Jis yra. Jis yra aukščiausias antžmogiškos prigimties ir Dievo vaizdas jiems nekenkia ir nesunaikina jų. Jie gali būti su Dievu, betarpiškai bendrauti ir tarnauti Jam savo buvimu (Luko 1:19). Ne angelams, bet tiktai žmogui pasakė Dievas: „Mano veido negalima tau pamatyti, todėl kad žmogus negali pamatyti Mane ir išlikti gyvas“ (Išėjimo 33:20). Taip Dievas pasakė netgi tokiam pranašui, kaip Mozei.
6. Kaip pagal Apreiškimo 4:11 šie dvasiniai Dievo palydovai atsirado?
6 Kaip atsirado šie dvasiniai Dievo palydovai? O kaip atsirado pirma žmonių pora? Mes gausime teisingą atsakymą, kai sužinosime, ką apie tai kalba viena asmenybė — biblinis rašytojas Jonas, matęs regėjime, kaip įvyko Dievo pagerbimas danguje. Jo pranešimas skelbia: „Vertas Tu, Jehova, priimti šlovę ir garbę, ir jėgą, nes Tu sutvėrei viską ir viskas Tavo valia egzistuoja ir sutverta“ (Apreiškimo 4:11).
7, 8. Ką reiškia Dvasia pagal Jėzaus žodžius, pasakytus Jo po prisikėlimo, ir ko nepadarė Jėzus su savo kūnu, kuriame Jis pasirodė savo mokiniams?
7 Dievas sutvėrė pirmą žmonių porą iš kūno ir kraujo. Vienok jau tai Dievas turėjo dangiškus dvasinius kūrinius, tokiu būdu turėjusius antžmogišką prigimtį. Ryšium su tuo Jėzus Kristus pateikė vieną paaiškinimą po to, kai jis buvo numarintas ir prikeltas. Jis pasirodė savo pasekėjams Jeruzalėje. Jis galėjo vėl priimti savo ankstesnį kūną, kuriame prieš tai mirė. Vienok jo mokiniai manė, kad mato dvasią. Ką jis jiems į tai pasakė? Pasakė: „Dvasia kūno ir kaulų neturi, kaip jūs matote pas Mane“ (Luko 24:36-39).
8 Po savo atgimimo ir pokalbio su savo mokiniais, Jėzus pasišalino. Jis dematerializavosi, t. y. numetė Savo žmoniškąjį kūną kartu su rūbais. Jis nepasiėmė šito kūno ir rūbų kartu su savimi į dvasinę sferą. Ir Kristus buvo dabar pašlovintas kūrinys, o kadangi dvasiniai kūriniai danguje negali turėti kūno ir kraujo, tai ir Jis jų neturi (1 Korintiečiams 15:50).
9. Kokią prigimtį turėjo dangiškieji Dievo kūriniai nuo pat pradžių?
9 Pagal visus šiuos faktus Viešpats Dievas iš pat pradžių padarė Savo dangiškuosius palydovus dvasinėmis būtybėmis. Jis neperveda žmogiškųjų tvarinių iš kūno ir kraujo į nematomos dangaus sferos Draugiją. Krikščionių apaštalas Povilas rašė apie Dievo darbus danguje: „Tu sukuri angelais savo dvasias ir savo tarnautojais liepsnojančią ugnį“ (Hebrajams 1:7). Šitoje vietoje apaštalas Povilas cituoja iš Psalmių Dovydą sutinkamai su Dievo žodžiu: „Tu sutveri Savo Angelais dvasias ir tarnais Tavo liepsnojančią ugnį“ (Psalmyno 103:4). Pagal užrašytą Dievo Žodžio liudijimą, Dievas sutvėrė kaip dvasinius, taip ir žmoniškuosius kūrinius.
10. Kaip iš Pradžios 1:26 seka, kad jau prieš žmogaus sutvėrimą buvo sutverti dvasiniai asmenys?
10 Dvasiniai kūriniai buvo sukurti anksčiau už žmogiškuosius sutvėrimus. Tai matyti iš Dievo žodžio, kuris apie tai praneša pirmame Biblijos skyriuje. Ten mes skaitome: „Ir pasakė Dievas: Sukursim žmogų pagal mūsų atvaizdą ir panašų į mus, ir tegul karaliauja jis jūros žuvims ir dangaus paukščiams ir gyvuliams, ir visai žemei, ir visiems ropliams, šliaužiojantiems žeme“ (Pradžios 1:26). Kai Dievas pasakė: „Sukursim žmogų pagal mūsų atvaizdą“, Jis nesikreipė Pats į Save, taip pat nebuvo Jis dvigubas ar trigubas Dievas. Jis kreipėsi į mažesnę, atskirą nuo Jo dangaus asmenybę ir Jis lėmė tai, kad ši dvasinė asmenybė kartu su Juo sukurtų žemišką žmogišką tvarinį.
11. Kaip iš Jobo 38:4-7 seka, kad žmogaus sutvėrimo metu Dievas jau turėjo daugiau kaip vieną asmenybę?
11 Vienok, vyro ir moters sukūrimo metu Dievas jau turėjo daugiau, negu vieną dvasinę asmenybę. Dievas jau prieš žemės sutvėrimą sutvėrė dvasines asmenybes. Atkreipkime dėmesį į Jobą, gyvenusį, kai Dievas jam pasakė: „Kur tu buvai, kai Aš padėjau žemės pagrindus? Pasakyk, jeigu žinai? Kas davė matą jai, jeigu žinai? Arba kas ištempė ją per virvę? ... Arba kas padėjo kertinį akmenį jai, džiūgaujant rytinėms žvaigždėms, kada visi Dievo sūnūs šaukė iš džiaugsmo?“ (Jobo 38:4-7). Tai įvyko daug tūkstančių metų prieš tai, kai paskutinėje šeštosios kūrybinės Dievo dienos dalyje buvo Dievo sutverti vyras ir moteris (Pradžios 1:27-31). Negalima sakyti, kad tie džiūgaujantys „Dievo sūnūs“ buvo žemėje prieš žmogų ir po to Dievui dalyvaujant perkelti į dangų. Nuo pat savo egzistavimo pradžios jie buvo dvasiniai Dievo tvariniai. Dievas neapgyvendino dangaus rutulio žemės rutulio gyventojais.
12. Kokiame santykyje yra žmonės ir angelai, kas liečia jų egzistavimo laipsnį ir gabumus?
12 Tie dangiškieji „Dievo sūnūs“ pranašesni už žmogų. Psalmistas Dovydas po to, kai iš pradžių kalbėjo apie Dievo didybę, tęsia: „Tai kas yra žmogus, kad tu prisimeni jį, ir žmogaus sūnus, kad tu lankai jį? Truputį Tu sumažinai jį prieš angelus“ (Psalmyno 8:5, 6). Kas gi tos dieviškosios būtybės? Tai angelai, kaip seka iš šitos psalmės paaiškinimo (8:5, 6) kitiems bibliniams rašytojams laiške Hebrajams 2:6-9, kur kalbama: „Tu truputį pažeminai jį prieš Angelus“. Tokiu būdu, kas liečia egzistavimą ir gabumus, tai žmogus visada bus žemiau, negu tie „Dievo Sūnūs“ dangiškieji Angelai.
DVASINIŲ TVARINIŲ SUSIRINKIMAS DANGUJE
13. Kur mes randame pirmą pranešimą apie susirinkimą danguje ir kas jame pirmininkavo?
13 Laikas nuo laiko vyksta „Dievo Sūnų“ susirinkimas ir Dievas pirmininkauja juos. Tas faktas nustatytas Jo užrašyto Žodžio pagrindu. Pirmas pranešimas apie tokį susirinkimą sutinkamas Jobo knygos 1-me perskyrime: „Dabar Jobui gyvenant buvo diena, kada „Dievo sūnūs atėjo stoti prieš Jehovą, tarp jų atėjo ir šėtonas. Ir pasakė Jehova šėtonui: „Iš kur tu atėjai?“ Ir atsakė šėtonas Jehovai: „Aš ėjau per žemę ir apėjau ją“. Kai kurie perskyrimai kitame skyriuje kalba apie 2-trą susirinkimą, kuriame Jehova kalbėjo su Savo dangiškaisiais sūnumis ir tame įvykyje kartu su kitomis dvasinėmis asmenybėmis dalyvavo ir šėtonas (Jobo 1:6, 7; 2:1, 2). Šis žmogaus akims nematomas susirinkimas turėjo tam tikrą tikslą ir Visagalis Dievas pasirūpino, kad jis gerai baigtųsi. Visi dalyvavusieji turėjo paliudyti apie visus įvykius. Pati dvasia, vadinama šėtonu, turėjo būti pagarbi, nežiūrint to, kad buvo pažymėtas užsispyrusio Jehovos priešininko vardu.
14. Ką nurodo susirinkimas danguje pagal Hebrajams 12:22, 23?
14 Apie šitą dvasinį sūnų susirinkimą danguje mes skaitome laiške Hebrajams 12:22, 23: „Jūs (Žydų krikščionys) prisiartinote prie Siono kalno ir prie Gyvojo Dievo miesto, prie dangiškosios Jeruzalės ir prie begalės Angelų bendrame susirinkime“. Visos tos begalės Angelų buvo ištikimos savo dangiškajam Tėvui, sudarydamos vieną didelę dangiškąją šeimą ir nepamėgdžiodami šėtono.
15. Kokiais žodžiais kalba Povilas Efeziečiams 3:14, 15 apie dangiškąją šeimą ir kokie santykiai yra tarp atskirų narių?
15 Šia dangiškąja šeima rėmėsi biblinis rašytojas Povilas viename laiške krikščionims, kuriame jis pripažino Dievą Jehovą kaip dangiškąjį Tėvą. Jis rašė: „Todėl lenkiu savo kelius prieš Tėvą, nuo kurio vadinasi bet kuri šeima danguje ir žemėje“ (Efeziečiams 3:14, 15). Bet kuri šeima, vadinanti save savo tėvo vardu, privalo išsaugoti šio vardo garbę. Taip, dangiškieji „Dievo sūnūs“ visi panašūs į savo Tėvą ir visi yra broliai.
16. Kokį susirinkimą danguje matė 10 a. pr. m. e. 2-oje pusėje pranašas Mikas?
16 10 a. pr. m. e. 2-oje pusėje danguje vyko susirinkimas, kurį matė savo regėjime Izraelio pranašas Mikas. Šis regėjimas praneša apie abipusio sąjunginio susitarimo tarp karalių Achabo ir Jozafato pasekmes: „Išklausykite Viešpaties Žodį: Aš mačiau Viešpatį sėdintį Savo soste ir visą dangiškąją kariauną, stovinčią priešais Jį dešinėje ir kairėje jo pusėje, ir pasakė Viešpats: „Kas palenktų Achabą, kad jis eitų ir žūtų Galaadsko Ramofe?“ Ir vienas kalbėjo vienaip, kitas kitaip. Ir išstojo viena dvasia, stojo prieš Viešpaties veidą ir pasakė: „Aš perlenksiu jį“ (1 Karalių 22:19-21).
17. Kas per asmenybės, sudariusios kariauną, buvo aplink Dievą?
17 Galima pastebėti, kad Angelas, pasiūlęs sėkmingą metodą, kad palenkti piktą karalių Achabą žuvimui mūšyje, pažymėtas kaip „viena dvasia“. Tai parodo, kad kariauna, stovinti dešinėje ir kairėje Dievo pusėje, taip pat buvo sudaryta iš dvasių, kurios skyrėsi nuo žmogaus.
18, 19. Kokį teismo procesą matė Danielius regėjime, liečiančiame 20-tą šimtmetį?
18 Ar galime mes suprasti, kad jau prieš daug laiko iki mūsų laikų tai, kas vyko danguje, nuvedė į mūsų 20 amžiaus teisminį procesą. Nuostabus regėjimas paskui pasirodė pranašui Danieliui, kada jis prieš 2500 metų buvo kaliniu Babilono nelaisvėje. Savo regėjimą jis parašo taip:
19 „Po to mačiau aš naktiniame regėjime, ir štai žvėris 4-tas baisus ir stiprus ... Mačiau aš pagaliau, kad buvo pastatyti sostai ir atsisėdo Senasis dienomis ... tūkstančių tūkstančiai tarnavo Jam ir tamsa stovėjo prieš jį ... Teisėjai atsisėdo ir atsivertė knygas ... Mačiau aš naktiniuose regėjimuose kaip su dangaus debesimis ėjo lyg tai žmonių Sūnus, priėjo iki Senojo dienomis ir buvo privestas prie jo. Ir Jam duota valdžia, šlovė ir karalystė, kad visos tautos, gentys ir kalbos tarnautų Jam. Valdymas Jo — valdymas amžinas, kuris nepraeis ir jo karalystė neišnyks (Danieliaus 7:7-14).
20. Koks dangiškasis Dievo Sūnus pagal Danieliaus regėjimą apie „Žmonių Sūnų“ užima aukštą padėtį?
20 Ar yra dar koks kitas dvasinis Dievo sūnus danguje, kuris stovėtų taip aukštai, kaip žmonių Sūnus, kurį matė regėjime Danielius? Ne! Kas gi tas dvasinis sūnus? Psalmių dainius padeda mums suprasti tai. Psalmyno 88:26, 27 jis kalba: „Jis vadins mane: „Tu Tėvas mano ir mano Išsigelbėjimo tvirtovė“. Ir aš padarysiu Jį Pirmagimiu aukščiau žemiškųjų karalių“. Šis Jehovos pasisakymas neliečia karaliaus Dovydo, su kuriuo Dievas sudarė sąjungą amžinai Karalystei su karališkosios giminės linija, taip pat neliečia ir Dovydo įpėdinio Saliamono. Ir nei jokio karaliaus, kuris buvo savo tėvo pirmagimis (Psalmyno 88:28-37; 2 Samuelio 7:4-17). Tolimesni faktai parodė, kad Jehova čia išsakė pranašystę apie Savo Pirmgimį Sūnų danguje, kuris neaprėpiamą laiką prieš tai, kai buvo sutvertas žmogus, jau buvo su Jehova.
21. Ar galėjo Dievas, turint omeny Apreiškimo 3:14, turėti danguje moterį, kada jis sutvėrė savo Pirmgimį?
21 Natūralu, kas nors gali paklausti: „Kaip Dievas gali turėti Pirmagimį, kai danguje nėra moters?“ Šis klausimas apie „Pirmagimį“ pats stumia į atsakymą. Paskutinėje Biblijos knygoje, Apreiškimo 3:14 apie tai kalbama: „Taip kalba Amen, tikras ir ištikimas liudytojas Dievo sutvėrimo pradžia“. Šis žodis parodo, kad pašlovintas Jėzus Kristus, „ištikimas ir tikras liudytojas“, nemeluoja. Jis pats kalba, kad Jis „Dievo sutvėrimo pradžia“. Ir taip, kai Dievas sukūrė pirmą tvarinį, moters nebuvo.
22. Kaip vadino Jėzus Dievą, būdamas Jo tvarinys?
22 Nors Jėzus yra tvarinys, Jis kreipdamasis į Dievą, kaip į savo Tėvą, nebuvo motinos sūnus (Apreiškimo 3:21; 14:1). Jis vadina savo Tėvą taip pat Dievu. Ryšium su tuo Apreiškimo 3:12 kalba: „Nugalintį padarysiu šulu Mano Dievo šventykloje ... Ir užrašysiu ant jo vardą Dievo mano ir vardą miesto mano“. Tai atitinka žodžius, kuriuos prisikėlimo dieną prie tuščio kapo išgirdo Marija Magdalena: „Eik pas brolius mano ir pasakyk jiems: „Žengiu pas Tėvą mano ir Tėvą jūsų, pas Dievą mano ir Dievą jūsų“ (Jono 20:17). Tai buvo 16 Nisano 33 m. e. m. trečią dieną po to, kai jis iškentėjo kankinimus ant stulpo, kada Jį mušė ir Jis sušuko: „Dieve Mano, Dieve Mano, kodėl Tu mane palikai?“ ir pagaliau pasakė: „Tėve, į Tavo rankas atiduodu mano dvasią“ (Mato 27:46; Morkaus 15:34; Luko 23:46; Psalmyno 22:1; 31:5).
VIENTURTIS SŪNUS
23. Kokią vietą Dievo tvėrime užėmė Jėzus Kristus, kai jis buvo „Vienturtis Sūnus“?
23 Kaip pavadino save Jėzus, kada jis kalbėjo su judėjų viršininku Nikodemu? Mes skaitome: „Nes taip pamilo Dievas pasaulį, kad atidavė vienturtį savo Sūnų, kad bet kuris tikintysis į Jį nežūtų, bet turėtų amžiną gyvenimą“ (Jono 3:16). Todėl kai kalbama apie Dievo „Vienturtį“ Sūnų, turima omenyje, kad jis buvo „Pirmagimis“. Šis „Pirmagimis“ ir „Vienturtis Sūnus“ buvo pirmas ir paskutinis, kurį Dievas sutvėrė betarpiškai Vienas, be kieno nors įsikišimo. Jėzus nurodė tai, kai jis pasakė apie Save, kad Jis „Dievo kūrimo pradžia“, ir apaštalas Povilas ryšium su tuo kalba tą patį. Jis rašo: „Jis yra nematomo Dievo atvaizdas, pagimdytas anksčiau visų „tvarinių“ (Kolosiečiams 1:15). Visi egzistuojantys daiktai buvo sutverti po to, kai buvo sukurtas „Pagimdytas anksčiau visų tvarinių“. Kai Dievas kūrė šiuos kitus daiktus, jis dirbo kartu su „Savo Vienturčiu Sūnumi“.
24. Per ką Dievas padarė visus daiktus, pagal Kolosiečiams 1:15, 16 ir Jono 1:1-3?
24 Ryšium su tuo apaštalas Povilas po to, kai jis užsiminė apie „Pagimdytą anksčiau visų tvarinių“, rašė toliau: „Nes jo sukurta viskas, kas danguje ir kas žemėje, matoma ir nematoma“ (Kolosiečiams 1:16). Taip pat mes galime suprasti dabar apaštalo Jono žodžius Jono 1:1-3: „Iš pradžių buvo Žodis (graik. Logos) ir Žodis (Logos) buvo pas Dievą ir Žodis (Logos) buvo Vienas Dievas. Tas Žodis iš pradžių buvo pas Dievą. Viskas per Jį prasidėjo ir be Jo nieko neprasidėjo, kas prasidėjo“. Iš paskutinės Biblijos knygos, taip pat parašytos Jono, seka, kad Jėzus Kristus turi titulą „Dievo Žodis“. (Apreiškimo 19:13).
25. Kodėl ir kokiu atžvilgiu Logos užima privilegijuotą padėtį?
25 Asmenybė, vadinama „Dievo kūrimo pradžia“, verta teisėtai vadintis „Vienturčiu Dievo Sūnumi“. „Pirmagimis“ užima pranašesnę padėtį, lyginant su visais kitais sutvėrimais (Kolosiečiams 1:18). Taip yra ir todėl, kad Jis su Savo Tėvu sukūrė visus daiktus kaip danguje, taip ir žemėje.
26. Kodėl dvasiniai tvariniai, sukurti per Logosą, nebuvo laikomi Jo sūnumis?
26 Kada Žodis arba Logos buvo panaudotas tam, kad sukurtų nesuskaičiuojamą daugybę „Dievo Sūnų“, Jis turėjo būti gavęs iš Tėvo galingą ir veiklią Dievo šventąją Dvasią. Ši Dvasia buvo Jame ir buvo veikli. Ji veikė dabar taip pat, kaip ir vėliau, kada Jėzus Kristus, kaip tobulas žmogus, gyveno žemėje ir vykdė išgijimus. Todėl Jėzus kalbėjo, kad jis išvijo demonus Šv. Dvasios pagalba (Luko 11:20; Mato 12:28). Taip pat danguje Jehovos dvasia veikė per Logosą, kuriant kitas būtybes, kurie buvo laikomi Dievo Sūnumis. Bet per tai jis nebuvo laikomas kitu Dievu Jehova, Kūrėju ir Tėvu. Šie tvariniai nebuvo Logaso sūnumis. Jie vadinosi „Dievo Sūnumis“ (Jobo 1:6; 2:1; 38:7).
27. Į ką, kuriant žmogų, Dievas kreipėsi žodžiais: „Sukursim Sau...“ ir kodėl?
27 Kada Dievas paskui 6-tą kūrybinę dieną pasakė: „Sukursim žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašų į Mus“, Jis kreipėsi į savo „Pirmagimį“ ir „Vienturtį Sūnų“ (Pradžios 1:26-31). Tarp Angelų, cherubinų ir Serafimų tiktai į šitą sūnų Dievas kreipėsi žodžiais: „Sukursim sau“. Kaip Aukščiausiasis ir kaip kūrėjas visų daiktų, kurie turėjo egzistuoti. Tas Angelas buvo Jo Sūnus. Jis turėjo paskirtį būti tik spėjamu kitų dvasinių sūnų Tėvu. Tiktai dvasios dėka, veikiančios jėgos dėka galėjo vykti tolimesni sutvėrimai.
28. Kokį Dievo sūnų matė Adomas ir Ieva po jų išvijimo prie įėjimo į rojų ir kodėl prie įėjimo buvo „pastoviai atsigręžiantis kalavijas“?
28 Kartą vienas iš Dievo Sūnų Cherubinas buvo matomu būdu pastatytas prie įėjimo į Edeno sodą. Kodėl? Pirmoji žmonių pora Adomas ir Ieva sukilo prieš Dievą, ir jis buvo priverstas išvyti juos iš rojaus. Cherubinas stovėjo prie įėjimo į sodą ir neleido ten grįžti abiem nusidėjėliams, nes tai jiems grėsė mirties bausme (Pradžios 3:24). Adomas ir Ieva matė įsikūnijusį cherubiną. Šis „pastoviai atsigręžiantis kalavijas“ prie įėjimo į sodą, be abejo, buvo Dievo Šventosios Dvasios veiklos rezultatas, kad neprileistų nusidėjusių žmonių.
29. Kokius „Dievo Sūnus“ matė regėjime Izaijas ir kokius Dievo sūnus vėliau matė Ezekielis?
29 8 a. pr. m. e. pranašas Izaijas viename regėjime matė „Dievo Sūnų“ grupę, vadinamą Serafimais. Šie Serafimai tarnauja Viešpačiui Dievui Jehovai Jo šventykloje (Izaijo 6:1-7). Sekančiame šimtmetyje pranašas Ezekielis Babilono regėjime matė Cherubinus (Ezechielio 1:1-25; 9:3; 10:1-20; 11:22).
30, 31. Iš ko galima matyti, kad cherubinai greitai juda, kai Dievas juos pasiunčia ir su kokiu viešpatavimo suvokimu jie atlieka vaidmenį?
30 Gyvos būtybės, pavadintos Cherubinais, turėjo judėti labai dideliu greičiu, kai Dievas pasiuntė jas. Jeigu kada Dievas panorėjo pasinaudoti jų pagalba. Jis tarsi atsisėdo ant Cherubinų ir nuskrido, tarsi ant „vėjo“ sparnų (Psalmyno 17:11).
31 Akivaizdu, dvasinėje sferoje įveikti didžiulius atstumus per trumpą laiką, Artumas nebuvo kliūtis, kada karaliui Ezekijui reikėjo skubios pagalbos ryšium su nacionaline krize, kai jis meldėsi šventykloje: „O, Jehova kariaunų, Izraelio Dieve, sėdintis ant cherubinų, Tu vienas Dievas visų žemės karalysčių!“ (Izaijo 37:14-37). Jehova sėdi ant cherubinų ta prasme, kad jie yra jo valdiniai. Jie atlieka savo paskirtį taip pat ryšium su Karalyste, kada žmonija yra blogiausioje nelaimės padėtyje ir reikalinga skubios pagalbos. Įžanginiuose pranašingos psalmės žodžiuose ryšium su tais maloniais faktais pabrėžiama: „Viešpats karaliauja ir dreba tautos! Jis sėdi ant cherubinų: tegul dreba žemė!“ (Psalmyno 98:1; taip pat 79:1). Aukšta padėtis, kurią užima Jehova palyginti su cherubinais buvo aiškiai pavaizduota (Testamente) šėtra, kurią turėjo pastatyti pranašas Mozė (Hebrajams 9:5).
32. Kokiu būdu galima sužinoti pagal Mozės pastatytą skrynią testamente apie tai, kokią padėtį užima Jehova, palyginti su cherubinais?
32 Šitoje auksinėje skrynioje buvo saugomi šventi daiktai. Ant jos dangčio kilo du auksiniai cherubinai, kurie išskleistais sparnais dengė ją. Kai ši skrynia buvo šventų švenčiausioje šėtroje, o vėliau šventų švenčiausioje šventykloje, tai virš cherubinų sparnų pasirodydavo antgamtiška šviesa (Išėjimo 25:10-22; 2 Karalių 19:15). Tokiu būdu Jehova vaizdavo Savo sostą virš cherubinų ir ten Jis davė Savo nurodymus. Mozė, remdamasis savo patirtimi, galėjo pranešti apie tai: „Kada Mozė įėjo į susirinkimo šėtrą, kad kalbėtų su Viešpačiu, girdėjo balsą, kalbantį nuo dangčio, kuris virš apreiškimo skrynios tarp dviejų cherubinų. Ir Jis kalbėjo jam“ (Skaičių 7:89).
NEMATOMAS VEIKLOS ŠALTINIS
33. Kokiu būdu dangaus gyventojų veikla daug pralenkia žemės gyventojų veiklą?
33 Dangus nėra pasakiškos šalies pavyzdys, kur sėdi ant skrendančių debesų ir mojuoja nuleistomis žemyn kojomis. Ten gyvena veiklios gyvos būtybės ir tai yra pagrindinis dinaminės jėgos šaltinis. Jo šventa dvasia, Jo veikianti jėga perima visą nematomą dangų. Šitų sferų gyventojų, tarnaujančių Jehovai, veikla toli pralenkia bet kokią veiklą čia, žemėje. Jehovos tarnyboje Universaliam Suverenui reikia įveikti tokius milžiniškus atstumus, kuriuos sunku įsivaizduoti, jie pralenkia bet kokį galimą atstumą žemėje arba nuo žemės iki mėnulio. Mes turime atkreipti dėmesį į tai, kad yra dar didesni išmatavimai, negu mūsų maža planeta žemė. Reikia turėti omenyje, kad mes negalime matyti visos veiklos danguje, nes mūsų silpnam regėjimui tai neįmanoma. Bet mes turime pagrindą visa tai tarsi matyti tikėjimo akimis (Hebrajams 11:1, 27).
34, 35. Kaip Psalmių giesmėse Dovydas pripažįsta daug pranašesnius Angelų sugebėjimus ir ko mes, žmonės, galime pasimokyti iš Angelų?
34 Sutinkamai su Dievo ketinimais Jo sūnūs gyvena labai veiklų gyvenimą. Jie gali padaryti daug daugiau, negu mes, žmonės. Jie antgamtiški. Mes negalime nustatyti jų jėgas. Pagal Biblijos istoriją, jie su Šventosios Dvasios pagalba gali taip veikti, kad jų nesuras jokie moksliniai tyrinėjimai.Sutinkamai su Dievo ketinimais Jo sūnūs gyvena labai veiklų gyvenimą. Jie gali padaryti daug daugiau, negu mes, žmonės. Jie antgamtiški. Mes negalime nustatyti jų jėgas. Pagal Biblijos istoriją, jie su Šventosios Dvasios pagalba gali taip veikti, kad jų nesuras jokie moksliniai tyrinėjimai.
35 Dovydas pabrėžė jų antgamtiškus sugebėjimus, tai jis pasakė: „Šlovinkite Jehovą visi jo angelai, jūs, didžiajėgiai, kurie vykdote Jo Žodį, paklūstantys Jo Žodžio balsui! Šlovinkite Jehovą visa Jo kariauna, tarnaukite Jam, vykdantys Jo valią“ (Psalmyno 103:20, 21). To pasėkoje, kad ši Angelų kariauna vykdo Jehovos valią, jie duoda žmogui pavyzdį, kuriuo verta sekti. Jeigu šie galingi antgamtiški tvariniai nelaiko savęs didžiais, tarnaudami savo Sutvėrėjai, tai tada maži neilgaamžiai žmonės neturėtume būti apie save aukštos nuomonės ir savimylos, turėtume netgi nereikšminguose reikaluose jausti atsakomybę prieš Dievą Jehovą ir neišstoti prieš Jį. Mums būtų geriau, jeigu Jis mus palaimintų.
36. Kaip visur danguje matoma šv. dvasios veikla ir kodėl vienybė, viešpataujanti ten, nebus pažeista?
36 Šita iš Dievo einanti šventa dvasia pastebima visur danguje. Todėl Dievui tarnaujantis Vienturtis Sūnus, cherubinai, serafimai ir visi angelai bei visi gyvenantys saugo meilę Dievui. Ši Šv. Dvasia, kurią turi visi lojalūs Dievo tarnai, veikia taip, kad „išsaugotų dvasios vienybę taikos sąjungoje“, kaip pasakyta Efeziečiams 4:3. Visi dirba kartu, vadovaujami Dievo Jehovos. Per tokį apjungtą tarnavimą, kuriame visi turi skirtingas užduotis, jie lenkiasi Dievui. Šis vieningumas tarnavime ir nusilenkime, niekada nebus pažeistas jokių demonų.
37. Kas danguje stovi Dievo garbinimo ir tarnavimo priekyje ir kokiais žodžiais tas faktas patvirtinamas Jono regėjime, praneštame Apreiškimo 5:11-14?
37 Šiame nenukrypstamame tarnavime ir garbinime Dievui Jehovai, „Pirmagimis“, „Vienturtis Sūnus“ eina visų priekyje. Jis netgi buvo pasiruošęs paaukoti Save čia, žemėje. Ištikima dangaus kariauna įvertino šį pasiaukojimą ne mažiau, negu mes, krikščionys. Tai patvirtina apaštalas Jonas regėjime, kuriame jis matė dangaus sceną, kuri išsipildo 20-me amžiuje:
„Ir aš mačiau ir girdėjau daugelio Angelų balsus aplink sostą, būtybes ir vyresniuosius, ir jų ten buvo tūkstančių tūkstančiai, kurie kalbėjo garsiu balsu: „Vertas yra Avinėlis užmuštasis priimti galybę ir šlovę, ir palaiminimą“. Ir visus sutvėrimus, kurie yra danguje ir ant žemės, ir jūroje, ir visa, kas juose yra, girdėjau kalbant: „Sėdinčiam ant sosto ir Avinėliui pašlovinimas, ir garbė, ir šlovė, ir valdžia per amžių amžius“. O keturi žvėrys kalbėjo: „Amen“. O 24 vyresnieji nusilenkė gyvenančiam per amžių amžius“ (Apreiškimo 5:11-14).
38. Kokį sprendimą mes turime priimti šio regėjimo akivaizdoje ir kaip apmąstytai turime veikti su šv. Dvasios pagalba?
38 Ką mes darome dabar žemėje, taip vadinamame žemės paviršiuje, o ne po žeme, kape? Šiandien mes turime būti ryžtingi. Ar turime mes visa širdimi dalyvauti šio pranašingo regėjimo išsipildyme, kuriame gausybė Angelų susijungė, kad atiduotų deramą garbę sėdinčiam soste Dievui Jehovai ir Avinėliui, Dievo Sūnui? Jeigu mes turėsime karštą troškimą taip apmąstytai veikti, tai elgsimės kaip puiki dangaus kariauna, iš kurios kiekvienas turi tobulą šv. Dvasios dovaną, gautą iš Dievo Jehovos (Jokūbo 1:17).