Kovoti su nuodėmės gniaužtais, apėmusiais netobulą kūną
„Kūno nusistatymas neša mirtį, bet Dvasios nusistatymas — gyvenimą ir ramybę“ (ROMIEČIAMS 8:6, NTP).
1. Kokiam tikslui žmonės buvo sukurti?
„DIEVAS sutvėrė žmogų pagal savo paveikslą; pagal Dievo paveikslą jį sutvėrė; sutvėrė juodu, vyriškį ir moteriškę“ (Pradžios 1:27). Paveikslas yra daikto arba autoriaus atspindys. Taigi žmonės buvo sukurti tam, kad būtų Dievo šlovės atspindys. Rodydami dieviškąsias savybes — tokias kaip meilė, gerumas, teisingumas ir dvasingumas, — visuose savo darbuose, jie teikia gyrių bei garbę Kūrėjui, taip pat laimę ir pasitenkinimą sau (1 Korintiečiams 11:7; 1 Petro 2:12).
2. Kaip pirmoji žmonių pora nepasiekė tikslo?
2 Pirmoji žmonių pora, sukurta tobula, buvo gerai paruošta šiam vaidmeniui. Kaip geriausiai nublizginti veidrodžiai jie sugebėjo atspindėti Dievo šlovę ryškiai ir tiksliai. Tačiau jie leido tam blizgesiui nublankti, sąmoningai nusprendę nepaklusti savo Kūrėjui ir Dievui (Pradžios 3:6). Nuo to laiko jie nebegalėjo tobulai atspindėti Dievo šlovės. Jie ėmė stokoti Dievo garbės, nebepasiekdami tikslo, kuriam jie buvo sukurti pagal Dievo paveikslą. Kitais žodžiais tariant, jie nusidėjo.a
3. Kokia yra tikroji nuodėmės esmė?
3 Tai padeda mums suprasti, kas iš tikrųjų yra nuodėmė, kuri sudarko žmogaus panašumo į Dievą ir Jo šlovės atspindį. Nuodėmė padaro žmogų nešventą, tai yra nešvarų ir suteptą dvasine ir moraline prasme. Visa žmonija, kaip Adomo bei Ievos palikuonys, jau gimsta tokie sutepti bei nešvarūs ir negali atlikti to, ko Dievas tikisi iš jų kaip iš savo vaikų. Ir kokia to pasekmė? Biblija paaiškina: „Kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis prasiskverbė į visus žmones, nes visi nusidėjo“ (Romiečiams 5:12; palygink Izaijo 64:6).
Nuodėmės gniaužtai netobulam kūnui
4—6. a) Kaip dauguma žmonių šiandien žiūri į nuodėmę? b) Koks šiuolaikinio požiūrio į nuodėmę rezultatas?
4 Dauguma žmonių šiandien nelaiko savęs nešvariais, suteptais ar nuodėmingais. Žodis „nuodėmė“ faktiškai pranyko iš žmonių žodyno. Jie galbūt kalbės apie klaidas, neprotingus žingsnius ir apsirikimus. O apie nuodėmę? Vargu! Netgi tiems, kurie tebetvirtina tikį Dievą, „jo mokymai sudaro moralinių įsitikinimų rinkinį, o ne moralės kodeksą, ‛10 pasiūlymų’, o ne ‛10 įsakymų’“, — pažymi sociologijos profesorius Alanas Vulfas.
5 Kokia tokio mąstymo pasekmė? Nuodėmės realumo neigimas arba bent jau ignoravimas. Dėl to išaugo karta žmonių, turinčių labai iškreiptą supratimą to, kas teisinga ir kas bloga, galvojančių, jog jie gali įvesti savo pačių sukurtas elgesio normas ir nesijausti niekam atsakingi už bet kokius savo veiksmus. Jaustis gerai — tai pačių pasirinktas vienintelis kriterijus, pagal kurį tokie žmonės sprendžia, ar jų veiksmai tinkami, ar ne (Patarlių 30:12, 13; palygink Pakartoto Įstatymo 32:5, 20).
6 Pavyzdžiui, televizijos diskusijos metu jauni žmonės buvo pakviesti pasakyti savo nuomonę apie vadinamąsias septynias mirtinas nuodėmes.b „Išdidumas — ne nuodėmė“, — pareiškė vienas dalyvis. „Juk žmogui reikia gerai apie save galvoti.“ Apie tinginystę kita pasakė: „Kartais reikia patinginiauti. ... Kartais gera atsipalaiduoti ir skirti laiko sau.“ Netgi komentatorius pateikė šį trumpą komentarą: ‛Septynios mirtinos nuodėmės nėra blogio veiksmai, bet veikiau universalūs žmogiški impulsai, kurie gali būti erzinantys, bet ir suteikiantys didelį malonumą.’ Taip, nuodėmės sąvokai pranykus, pranyko ir kaltės jausmas, nes juk jaustis kaltam ir jaustis gerai — visiškai priešingi dalykai (Efeziečiams 4:17-19).
7. Kaip, pagal Bibliją, žmonės yra paveikti nuodėmės?
7 Visam tam ryškus kontrastas yra tai, kas Biblijoje paprastai pranešama: „Visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės“ (Romiečiams 3:23). Netgi apaštalas Paulius pripažino: „Aš žinau, kad manyje, tai yra mano kūne, negyvena gėris. Mat aš sugebu gero trokšti, o padaryti — ne. Aš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu“ (Romiečiams 7:18, 19). Paulius to nesakė iš gailesčio sau. Veikiau dėl to, kad gerai suprasdamas, kaip labai žmonija stokoja Dievo garbės, jis labai skausmingai jautė nuodėmės gniaužtus netobulam kūnui. „Vargšas aš žmogus! — jis pasakė. — Kas mane išvaduos iš šito mirtingo kūno!“ (Romiečiams 7:24).
8. Kokius klausimus turėtume sau užduoti? Kodėl?
8 Koks tavo požiūris šiuo klausimu? Galbūt tu pripažįsti, kad būdamas Adomo palikuonis, esi netobulas kaip ir visi kiti. Bet kaip tas žinojimas veikia tavo mąstymą ir gyvenimo būdą? Ar tu priimi tai kaip neišvengiamą dalyką ir paprastai elgiesi pagal savo įgimtus polinkius? O gal tu nuolat dedi pastangas, kad kovotum su netobulą kūną apėmusiais nuodėmės gniaužtais, stengdamasis kuo ryškiau atspindėti Dievo šlovę visais savo darbais? Tuo kiekvienas iš mūsų turėtų rimtai susirūpinti, turėdamas omenyje tai, ką pasakė Paulius: „Kurie yra kūniški, tie nusistatę daryti tai, ko geidžia kūnas, o kurie yra dvasiški — tai, ką įteigia Dvasia. Juk kūno nusistatymas neša mirtį, bet Dvasios nusistatymas — gyvenimą ir ramybę“ (Romiečiams 8:5, 6, NTP).
Nusistatyti pagal kūną
9. Kodėl taip yra, kad „kūno nusistatymas neša mirtį“?
9 Ką Paulius turėjo galvoje sakydamas, jog „kūno nusistatymas neša mirtį“? Žodis „kūnas“ Biblijoje dažnai vartojamas nurodyti netobulą žmogų, kuris yra ‛pradėtas nuodėmėje’ kaip maištingojo Adomo palikuonis (Psalmių 50:7; Jobo 14:4). Taigi Paulius perspėjo krikščionis nepajungti savo proto netobulo kūno nuodėmingiems polinkiams, impulsams ir geismams. O kodėl gi? Kitur Paulius mums pasakė, kokie tie kūno darbai, ir po to pridūrė perspėjimą: „Tie, kurie taip daro, nepaveldės Dievo karalystės“ (Galatams 5:19-21).
10. Kas išreiškiama žodžiu „nusistatymas“?
10 Bet argi tai ne visiškai skirtingi dalykai: galvoti apie ką nors ir vykdyti tai? Tiesa, galvojimas apie ką nors ne visada priveda prie veiksmų. Tačiau galvojimas yra daugiau negu šmėkštelėjusi mintis. Pauliaus čia pavartotas graikiškas žodis phroʹne·ma reiškia „galvosena, nusistatymas, ... tikslas, troškimas, siekimas.“ Todėl ‛nusistatyti pagal kūną’ reiškia būti kontroliuojamam, apimtam, užvaldytam ir stimuliuojamam nuodėmingo kūno geismų (1 Jono 2:16).
11. Kaip Kainas buvo nusistatęs pagal kūną ir koks buvo rezultatas?
11 Šito esmę gerai pailiustruoja Kaino pasirinktas veikimo būdas. Kai Kaino širdį apėmė pavydas ir pyktis, Jehova Dievas jį įspėjo: „Kodėl įpykai ir kodėl tavo veidas pasikeitė? Jeigu imsies gera daryti, argi nebūsi išaukštintas? Bet jeigu nesiimsi gera daryti, nuodėmė tavęs tyko prie durų; ji trokšta tavęs, ir ar tu ją savo ruožtu nugalėsi?“ (Pradžios 4:6, 7, NW). Kainas turėjo pasirinkti. Ar jis ‛imsis gera daryti’, tai yra, ar savo protą, tikslus ir siekius nukreips į tai, kas gera? Ar jis ir toliau mąstys kūniškai ir savo protą sukoncentruos į blogį, slypintį jo širdyje? Kaip Jehova paaiškino, nuodėmė „tyko prie durų“, pasiruošusi užpulti ir suėsti Kainą, jeigu tik jis jai leis. Užuot kovojęs su savo kūnišku geismu ir jį ‛nugalėjęs’, Kainas leidosi jo užvaldomas — iki pražūtingos pabaigos.
12. Ką mes turime daryti, kad neitume „Kaino keliu“?
12 O kaip yra su mumis šiandien? Mes, žinoma, nenorime eiti „Kaino keliu“, kaip Judas sielodamasis kalbėjo apie kai kuriuos iš buvusių tarp pirmojo amžiaus krikščionių (Judo 11). Mes niekada neturėtume galvoti, kad truputį patenkinti savo geismus arba retkarčiais šiek tiek pažeisti taisykles yra nekenksminga. Priešingai, mes turime būti pasiruošę atpažinti bet kokį nuodėmingą ir užteršiantį poveikį, kuris galėjo patekti į mūsų širdį bei protą, ir greitai pašalinti jį, kol jis dar neįsišaknijo. Kova su netobulą kūną apėmusiais nuodėmės gniaužtais prasideda iš vidaus (Morkaus 7:21).
13. Kaip žmogus gali būti ‛suviliotas savo geismo’?
13 Pavyzdžiui, tu gali probėgomis pamatyti kokią nors sukrečiančią arba nemalonią sceną, ar kokį nors dviprasmišką arba erotinį vaizdą. Tai gali būti paveikslas knygoje arba žurnale, scena kino arba televizijos ekrane, reklaminė afiša skelbimų lentoje arba net tikra gyvenimo situacija. Savaime tas dalykas neturėtų gąsdinti, kadangi taip gali atsitikti ir atsitinka. Tačiau šis stebėtas vaizdas arba scena, nors galbūt tai tęsėsi tik kelias sekundes, gali užsilikti mūsų galvoje ir kartkartėmis vis iš naujo iškilti mintyse. Ką tu darai, kai tai atsitinka? Ar tu tuoj pat pradedi kovoti su ta mintimi ir išmeti ją iš galvos? O gal tu leidi jai gyventi tavo galvoje, galbūt vis iš naujo atkurdamas tą vaizdą, kai tik tai prisimeni? Šitaip elgtis — tai rizikuoti patekti į Jokūbo aprašytą įvykių grandinę: „Kiekvienas yra gundomas savo geismo pagrobtas ir suviliotas. Paskui įsiliepsnojęs geismas pagimdo nuodėmę, o užbaigta nuodėmė gimdo mirtį.“ Štai kodėl Paulius pasakė: „Kūno nusistatymas neša mirtį“ (Jokūbo 1:14, 15; Romiečiams 8:6).
14. Su kuo mes kasdien susiduriame ir kaip turėtume į tai reaguoti?
14 Gyvendami šiame pasaulyje, kuriame seksualinis amoralumas, smurtas ir materializmas yra garbinami dalykai, atvirai ir laisvai vaizduojami knygose, žurnaluose, kino filmuose, televizijos programose ir populiarioje muzikoje, — mes kasdien esame tiesiogine prasme bombarduojami neteisingomis mintimis ir idėjomis. Kaip tu į tai reaguoji? Gal visa tai tau sudaro pasilinksminimą ir pramogą? O gal tu jautiesi kaip teisusis Lotas, ‛kuris buvo didžiai varginamas patvirkusio nelabųjų elgesio... ir turėjo kankinti savo teisią sielą jų nedorais darbais’? (2 Petro 2:7, 8, NTP). Kad galėtume sėkmingai kovoti su netobulą kūną apėmusiais nuodėmės gniaužtais, mums reikia būti pasiryžusiems daryti tai, ką darė psalmininkas: „Aš nestatysiu prieš savo akis niekšiško dalyko. Atpuolėlių darbo aš nekenčiu: jis tenekimba prie manęs!“ (Psalmių 101:3, NTP).
Nusistatyti pagal dvasią
15. Kokią turime pagalbą, kad galėtume kovoti su mus apėmusiais nuodėmės gniaužtais?
15 Toliau Paulius pasako, kas gali mums padėti kovoti su netobulą kūną apėmusiais nuodėmės gniaužtais: ‛Dvasios nusistatymas reiškia gyvenimą ir ramybę’ (Romiečiams 8:6, NTP). Taigi užuot leidęsi valdomi kūno, mes privalome savo protui leisti būti veikiamam dvasios ir maitintis dvasiniais dalykais. Kokie jie? Filipiečiams 4:8 Paulius juos išvardija: „Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, — apie visa, kas dorybinga ir šlovinga.“ Kad geriau suprastume, apie ką mes turime nuolat mąstyti, pažvelkime į tai iš arčiau.
16. Apie kokias savybes mus skatina „mąstyti“ Paulius ir ką kiekviena jų reiškia?
16 Pirmiausia, Paulius išvardijo aštuonias moralines savybes. Mes, žinoma, suprantame, kad krikščionys ne visą laiką mąsto tik apie Rašto arba tikėjimo dalykus. Mūsų mąstymui yra platus dalykų ir temų diapazonas. Bet svarbu, kad tai atitiktų Pauliaus nurodytas moralines savybes. Mums verta atkreipti dėmesį į kiekvieną Pauliaus paminėtą „dalykų“ kategoriją. Apsvarstykime jas iš eilės.
◻ „Teisinga“ apima ne tik tai, kas teisinga, o ne klaidinga. Tai reiškia dora, sąžininga ir patikima, — tai, kas tikra, o ne tariama (1 Timotiejui 6:20).
◻ „Garbinga“ tinka dalykams, kurie yra kilnūs ir gerbtini. Tai, kas sukelia pagarbos jausmą, kas didinga, tauru ir garbinga, o ne vulgaru ir žema.
◻ „Teisu“ reiškia atitikti Dievo, o ne žmogaus normas. Pasauliečių galvos užimtos nedorais sumanymais, bet mes turime galvoti ir gėrėtis dalykais, kurie yra teisūs Dievo akyse. (Palygink Psalmių 25:4; Amoso 8:4-6.)
◻ „Tyra“ reiškia skaistu ir šventa — ne tik elgesio (seksualinio arba kitokio), bet ir minčių bei motyvų atžvilgiu. „Iš aukštybių kilusi išmintis pirmiausia yra tyra“, — sako Jokūbas. Mes galime mąstyti apie tobulą Pavyzdį, Jėzų, kuris yra „skaistus“ (Jokūbo 3:17; 1 Jono 3:3).
◻ „Mylėtina“ yra tai, kas skatina ir įkvepia kitus meilei. Mes turime ‛sergėti vieni kitus, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus’, užuot nukreipę savo mintis į tai, kas sukelia neapykantą, kartėlį ir nesantaiką (Žydams 10:24).
◻ „Giriama“ reiškia, jog tai yra ne tik „gerbiama“ arba „geros reputacijos“, bet ir aktyviąja prasme — kas ugdo ir patraukia. Mes kreipiame savo protus į dalykus, kurie yra pamokantys ir ugdantys, o ne žeminantys ir įžeidžiantys (Efeziečiams 4:29).
◻ „Dorybinga“ iš esmės reiškia „gerumas“ arba „moralinis puikumas“; tai taip pat gali reikšti bet kokį tobulumą. Tai padeda mums įvertinti kitų dorybes, nuopelnus, pasiekimus pagal Dievo normas.
◻ „Šlovinga“ yra tai, jeigu pagyrimas ateina iš Dievo arba iš jo pripažintos aukštesnės valdžios (1 Korintiečiams 4:5; 1 Petro 2:14).
Gyvenimo ir ramybės pažadas
17. Kokios palaimos gaunamos dėl „Dvasios nusistatymo“?
17 Kai mes laikysimės Pauliaus patarimo ir ‛mąstysime apie šiuos dalykus’, mums seksis ‛nusistatyti pagal dvasią’. Rezultatas — ne tik gyvenimo palaima, tai yra amžinasis gyvenimas pažadėtame naujajame pasaulyje, bet ir taika (Romiečiams 8:6, NTP). Kodėl? Kadangi mūsų protai apsaugomi nuo blogos kūniškų dalykų įtakos ir mes nebesame taip stipriai veikiami tos kankinančios kovos tarp kūno ir dvasios, kaip aprašė Paulius. Priešindamiesi kūno poveikiui, mes taip pat pasiekiame taiką su Dievu, „kadangi kūno nusistatymas yra priešiškumas Dievui“ (Romiečiams 7:21-24; 8:7, NTP).
18. Dėl ko kovoja Šėtonas ir kaip mes galime būti nugalėtojai?
18 Šėtonas ir jo agentai daro viską, ką gali, kad mumyse nublanktų Dievo šlovės atvaizdas. Jie stengiasi užvaldyti mūsų protą, bombarduodami jį kūniškais geismais, žinodami, jog tai galiausiai nuves į priešiškumą su Dievu ir į mirtį. Bet šioje kovoje mes galime būti nugalėtojai. Kaip ir Paulius, mes galime paskelbti: „Ačiū Dievui per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų“ už tai, kad suteikė mums priemones kovai su netobulą kūną apėmusiais nuodėmės gniaužtais (Romiečiams 7:25).
[Išnašos]
a Biblijoje „nuodėmei“ išreikšti paprastai vartojamas hebrajiškas veiksmažodis cha·taʼʹ ir graikiškas veiksmažodis ha·mar·taʹno. Abu šie žodžiai reiškia „nepataikyti“, kai kalbama, jog nepataikyta į taikinį arba nepasiektas tikslas ar taikinys.
b Pagal katalikų tradiciją, septynios mirtinos nuodėmės yra išdidumas, godulystė, geidulingumas, pavydas, apsirijimas, pyktis ir tinginystė.
Ar gali paaiškinti?
◻ Kas yra nuodėmė ir kaip ji gali užvaldyti netobulą kūną?
◻ Kaip mes galime kovoti su „kūno nusistatymu“?
◻ Ką galime daryti, kad ugdytume „Dvasios nusistatymą“?
◻ Kaip „Dvasios nusistatymas“ neša gyvenimą ir ramybę?
[Iliustracija 22 puslapyje]
Kainas leidosi užvaldomas kūniškų polinkių tol, kol pražuvo
[Iliustracijos 23 puslapyje]
Nusistatymas pagal dvasią reiškia gyvenimą ir ramybę