Ką reiškia vardas?

Etiopijoje moteris pagimdo berniuką, bet jos džiaugsmas virsta sielvartu, kai pamato jį gulintį be jokių gyvybės ženklų. Močiutė paima gležną kūnelį numaudyti. Staiga berniukas pradeda judėti, kvėpuoti ir verkti! Kūdikio tėvo vardas reiškia „stebuklas“, todėl tėvai prie jo priduria dar vieną amharišką žodį ir sūnų pavadina „įvyko stebuklas“.

Burundyje jaunas vyras bėga nuo kareivių, norinčių jį nužudyti. Slapstydamasis laukuose jis prisiekia, kad jeigu Dievas jį išgelbės, pirmą gimusį sūnų pavadins Manirakiza — „Dievas yra gelbėtojas“. Po penkerių metų iš dėkingumo, kad liko gyvas, pirmagimiam sūnui duoda tokį vardą.

GAL kam atrodo keista, kad vaikui duodamas vardas, turintis konkrečią reikšmę, tačiau šis paprotys gyvavo jau senų senovėje. Biblijoje tokių vardų šimtai. Jei suprasime, ką tie vardai reiškia, Biblijos skaitymas mums bus dar naudingesnis. Štai keletas pavyzdžių.

Prasmingi vardai Hebrajiškuosiuose raštuose

Vienas pirmųjų vardų, paminėtų Biblijoje, yra Setas, reiškiantis „paskirtas“. Seto motina Ieva paaiškino, kodėl sūnui išrinko tokį vardą: „Dievas parūpino [„paskyrė“, NW] man kitą palikuonį vietoj Abelio, kadangi Kainas jį užmušė“ (Pradžios 4:25). Seto palikuonis Lamechas savo sūnų pavadino Nojumi, tai yra „ramybė“ arba „paguoda“. Pasak jo, tą vardą sūnui jis davė todėl, kad „šitas mus paguos mūsų darbuose ir mūsų rankų triūse žemėje, kurią Viešpats prakeikė“ (Pradžios 5:29, Brb).

Keleto suaugusių žmonių vardus pakeitė pats Dievas, taip kai ką apie juos išpranašaudamas. Kaip antai, Abromo vardą, reiškiantį „tėvas išaukštintas“, pakeitė į Abraomo — „daugybės tėvas“. Pagal savo vardo prasmę, Abraomas iš tikrųjų tapo daugelio tautų tėvu (Pradžios 17:5, 6). Abraomo žmonos Sarajos vardas turbūt reiškė „vaidinga“. Tad kokia laiminga ji tikriausiai buvo, kai Dievas ją pervadino Sara, „kunigaikštiene“, taip nurodydamas, kad iš jos kils karaliai (Pradžios 17:15, 16).

Be to, Dievas pats parinko vardą kai kuriems vaikams. Štai Abraomui su Sara liepė savo sūnų pavadinti Izaoku, tai yra „juokas“. Šiai dievobaimingai porai tas vardas turėjo nuolat priminti, kaip ji reagavo į žinią, kad senatvėje susilauks sūnaus. Kai Izaokas užaugo ir tapo ištikimu Dievo tarnu, prisiminus, kodėl jam buvo duotas toks vardas, Abraomo ir Saros veide tikriausiai pasirodydavo šypsena (Pradžios 17:17, 19; 18:12, 15; 21:6).

Izaoko marti Rachelė savo paskutiniam sūnui vardą davė visai kitokiomis aplinkybėmis. Prieš pat mirdama vaikelį ji pavadino Ben Oniu, „mano liūdesio sūnumi“. Jos gedintis vyras Jokūbas tą vardą pakeitė į truputį kitokį — Benjaminas, „dešinės sūnus“. Šis vardas nurodė, kad jis bus ne tik mylimas, bet ir parama (Pradžios 35:16-19; 44:20).

Kartais vardai būdavo parenkami atsižvelgiant į asmens fizines ypatybes. Pavyzdžiui, vienas Izaoko ir Rebekos sūnus gimė visas apaugęs raudonais plaukais, tarsi apsigaubęs vilnoniu drabužiu, todėl tėvai pavadino jį Ezavu. Kodėl? Hebrajiškai tai reiškia „plaukuotas“ (Pradžios 25:25). Rūtos knygoje skaitome, kad Noomė turėjo du sūnus. Vienas buvo vardu Machlonas („nesveikas, ligotas“), o kitas — Kiljonas („silpnumas“). Nepasakyta, ar šie vardai jiems suteikti vos tik gimus ar vėliau, tačiau, atrodo, labai tiko, turint omenyje belaikę tų jaunų vyrų mirtį (Rūtos 1:5).

Dar buvo įprasta vardus pakeisti. Grįžusi į Betliejų po vyro bei sūnų mirties, skurstanti Noomė nebenorėjo, kad ją vadintų tuo vardu, reiškiančiu „mano malonumas“. Ji sakydavo kitiems: „Nevadinkite manęs Noome, vadinkite mane Mara [„karčiąja“], nes Visagalis karčiai pasielgė su manimi“ (Rūtos 1:20, 21).

Neretai vardas vaikui būdavo duodamas kokiam nors svarbiam įvykiui atminti. Kaip antai, pranašo Agėjo vardas reiškia „gimęs per šventę“.a

Prasmę turintys vardai krikščionybės laikais

Jėzaus vardas turi svarbią pranašišką reikšmę. Prieš jam gimstant, Dievas jo tėvams liepė duoti sūnui Jėzaus vardą, reiškiantį „Jehova yra išgelbėjimas“. Kodėl būtent tokį vardą? „Jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“, — pasakė angelas Juozapui (Mato 1:21; Luko 1:31). Kai Jėzus pasikrikštijęs buvo pateptas šventąja dvasia, prie jo vardo pridėtas hebrajiškas titulas Mesijas. Graikiškas to titulo atitikmuo — Kristus. Abu šie žodžiai reiškia „pateptasis“ (Mato 2:4).

Jėzus pats kai kuriems savo mokiniams davė juos apibūdinančius vardus. Štai Simoną pavadino semitišku vardu Kefas, kas reiškia „uola“. Kefas tapo geriau žinomas graikišku šio vardo ekvivalentu — Petras (Jono 1:42). Uolius brolius Jokūbą ir Joną Jėzus pavadino Boanerges, tai yra „griaustinio vaikais“ (Morkaus 3:16, 17).

Papročio duoti kitiems vardus pagal kokį nors bruožą ar aplinkybes laikėsi ir Jėzaus mokiniai. Pavyzdžiui, bendratikį Juozapą apaštalai praminė Barnabu, „paguodos sūnumi“. Barnabas išties gyveno pagal šio vardo reikšmę — ne vienam suteikė paguodą (Apaštalų darbų 4:34-37; 9:27; 15:25, 26).

Svarbu, kokia tavo reputacija

Kai gimėme, vardo patys negalėjome pasirinkti — tą už mus padarė kiti. Tačiau kokią reputaciją įgysime, priklauso tik nuo mūsų pačių (Patarlių 20:11). Tad kodėl nepagalvojus: kokį vardą, jei turėtų galimybę, man parinktų Jėzus ar apaštalai? koks vardas tiktų apibūdinti mano charakterį ar reputaciją?

Apie tai verta rimtai pamąstyti. Kodėl? „Geriau turėti gerą vardą, negu didelius turtus“, — rašė išmintingasis karalius Saliamonas (Patarlių 22:1). Žinoma, užsitarnautas geras vardas, arba reputacija, visuomenėje — vertingas turtas. Tačiau dar svarbiau pelnyti gerą vardą Dievo akyse, nes tada įgysime amžiną lobį. Kaip tai suprasti? Dievas pažadėjo užrašyti „atminimo knygoje“ vardus tų, kurie jo bijo, ir suteiks jiems galimybę gyventi amžinai (Malachijo 3:16; Apreiškimo 3:5; 20:12-15).

[Išnaša]

[Anotacija 15 puslapyje]

Koks vardas tiktų apibūdinti mano reputaciją?

[Rėmelis/iliustracija 14 puslapyje]

Kas buvo Emanuelis?

Kai kurie Biblijoje paminėti vardai turėjo pranašišką reikšmę ir nurodė, kokį darbą asmuo atliks. Pavyzdžiui, pranašas Izaijas buvo įkvėptas parašyti: „Štai mergelė taps nėščia, pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanueliu“ (Izaijo 7:14, Brb). Šis vardas reiškia „su mumis yra Dievas“. Pasak kai kurių Biblijos aiškintojų, ši pranašystė pirmą kartą pildėsi vienam iš izraelitų karalių ar Izaijo sūnų. Tačiau iš Evangelijos pagal Matą aišku, kad Izaijo pranašystė visiškai išsipildė Jėzui (Mato 1:22, 23).

Kai kas tvirtina: kadangi vardas Emanuelis Biblijoje taikomas Jėzui, vadinasi, Jėzus yra Dievas. Tačiau taip samprotaujant, jaunas vyras Elihuvas, kuris guodė ir pataisė Jobą, irgi buvo Dievas. Kodėl? Nes jo vardas reiškia „mano Dievas yra jis“.

Jėzus niekada nesakė esąs Dievas (Jono 14:28; Filipiečiams 2:5, 6). Bet jis tobulai atspindėjo savo Tėvo savybes ir išpildė visus Dievo pažadus, susijusius su Mesiju (Jono 14:9; 2 Korintiečiams 1:20). Vardas Emanuelis puikiai apibūdina Jėzaus vaidmenį — kad jis Mesijas, pažadėtoji Sėkla, Dovydo palikuonis, asmuo, įrodantis, jog Dievas yra su savo garbintojais.

[Iliustracija]

EMANUELIS — „su mumis yra Dievas“

[Rėmelis/iliustracija 15 puslapyje]

Pats reikšmingiausias vardas

Asmeninis Dievo vardas Biblijoje pavartotas apie 7000 kartų. Šis vardas, parašytas keturiomis hebrajiškomis raidėmis יהוה, dažniausiai tariamas Jehova. Ką jis reiškia? Kai Mozė paklausė Dievo vardo, Jehova atsakė: „Aš tapsiu, kuo tik panorėsiu“ (Išėjimo 3:14, versta iš B. Roderamo The Emphasised Bible). Taigi Dievo vardas yra garantija, jog jis taps, kuo tiktai reikia, kad įvykdytų savo tikslus (Izaijo 55:8-11). Galime nė kiek neabejoti, jog Dievas išpildys kiekvieną duotą pažadą. Kodėl? Kadangi jo vardas yra Jehova.

[Iliustracija 13 puslapyje]

ABRAOMAS — „daugybės tėvas“

[Iliustracija 13 puslapyje]

SARA — „kunigaikštienė“