Biblijos požiūris

Ar mokslas prieštarauja Pradžios knygos pasakojimui?

DAUGELIS tvirtina, kad Biblijos pasakojimas apie kūrimą nesiderina su moksliniais faktais. Tačiau tikroji prieštara yra tarp mokslo ir įsitikinimų, kurių laikosi vadinamųjų krikščionių fundamentalistai. Pastarieji teigia, jog, remiantis Biblija, visi regimi dalykai buvo sukurti per šešias paras prieš maždaug 10000 metų.

Tačiau tokia nuomonė nepagrįsta Biblija. Antraip daugelis praėjusio šimtmečio mokslinių atradimų tikrai verstų suabejoti šios knygos patikimumu. Atidžiai patyrinėjus Biblijos tekstą paaiškėja, kad joje užrašyta informacija derinasi su moksliniais faktais. Todėl Jehovos liudytojai nepritaria „krikščionių“ fundamentalistams ir daugeliui kreacionistų. Pažiūrėkime, ko iš tikrųjų moko Biblija.

Kada buvo „pradžia“?

Pradžios knyga prasideda paprastu, bet labai reikšmingu teiginiu: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“ (Pradžios 1:1). Biblistai sutinka, kad čia kalbama ne apie tai, kas vyko per kūrimo dienas, — apie jas pasakojama tik nuo 3 eilutės. Tai žinoti labai svarbu. Taigi pirmasis Biblijos sakinys rodo, jog visata, įskaitant Žemės planetą, jau egzistavo prieš prasidedant kūrimo dienoms.

Geologų manymu, Žemei yra maždaug 4 milijardai metų, o visatai, pasak astronomų, — galbūt 15 milijardų. Ar šie duomenys, net jeigu ateityje bus patikslinti, prieštarauja tam, kas sakoma Pradžios 1:1? Ne, kadangi Biblija konkrečiai nenurodo, prieš kiek laiko sukurti „dangūs ir žemė“. Mokslo atradimai nepaneigia jos informacijos teisingumo.

Kiek truko kūrimo dienos?

Ar kūrimo dienos truko po 24 valandas? Kai kas tvirtina: kadangi Pradžios knygos rašytojas Mozė, kalbėdamas apie kassavaitinį šabą, kaip pavyzdį paminėjo dieną, ėjusią po šešių kūrimo dienų, šios iš tikrųjų buvo paros (Išėjimo 20:11). Ar tikrai iš to, kas rašoma Pradžios knygoje, galima daryti tokią išvadą?

Ne. Esmė ta, kad hebrajiškas žodis, išverstas „diena“, gali reikšti įvairios trukmės — ne tik 24 valandų — laiko tarpą. Štai baigdamas pasakoti, kaip Dievas viską kūrė, Mozė apie visą šešių kūrimo dienų laikotarpį kalba kaip apie vieną dieną (Pradžios 2:4). Be to, pirmąją kūrimo dieną „Dievas pavadino šviesą diena, o tamsą naktimi“ (Pradžios 1:5). Čia tik dalis paros pavadinta diena. Taigi Šventasis Raštas neduoda pagrindo tvirtinti, kad kūrimo dienos buvo tiesiog paros.

Tad kokia jų trukmė? Iš Pradžios 1-o ir 2-o skyrių galime suprasti, jog tai buvo ilgi laikotarpiai.

Kūrimas vyko laipsniškai

Mozė savo pasakojimą rašė hebrajiškai ir taip, kaip viskas būtų atrodę žmogaus, stovinčio ant Žemės, akimis. Turint omenyje tuos du dalykus bei žinant, kad visata egzistavo dar iki prasidedant kūrimo periodams, arba „dienoms“, galima išsiaiškinti daugelį su tuo aprašymu susijusių klausimų. Kaip?

Atidžiai patyrinėjus Pradžios knygos pasakojimą paaiškėja, kad kai kurie kūrimo darbai, prasidėję vieną „dieną“, tęsėsi ir kitą ar net ilgiau. Pavyzdžiui, prieš pirmąją „dieną“ saulės šviesa nepasiekdavo Žemės paviršiaus, galbūt dėl planetą gaubusių tirštų debesų (Jobo 38:9). Pirmąją „dieną“ ta uždanga ėmė sklaidytis ir pro atmosferą prasiskverbė blanki šviesa.a

Antrąją „dieną“, matyt, atmosferai dar labiau praskaidrėjus, tarp vandenyno bei debesų atsirado erdvė. Ketvirtąją „dieną“ debesys jau buvo išsisklaidę tiek, kad „dangaus skliaute“, arba erdvėje, pasirodė saulė ir mėnulis (Pradžios 1:14-16). Kitaip tariant, juos iš Žemės jau būtų galėjęs matyti žmogus. Visa tai vyko palaipsniui.

Taip pat pasakojama, kad, atmosferai toliau skaidrėjant, penktąją „dieną“ atsirado „paukščiai“ (taip išverstas hebrajiškas žodis reiškia įvairius skraidančius gyvius, įskaitant vabzdžius). Tačiau toliau sakoma, kad šeštąją „dieną“ Dievas tebekūrė „iš žemės visus laukinius gyvulius bei visus padangių paukščius“ (Pradžios 2:19).

Taigi iš Biblijos teksto aišku, jog pagrindiniai kūrimo darbai kiekvieną „dieną“, arba periodą, vyko ne akimirksniu, o laipsniškai ir kai kurie galbūt net tęsėsi kitomis „dienomis“.

„Pagal jų rūšį“

Kadangi įvairiausi augalai ir gyvūnai atsirado palaipsniui, gal Dievas leido jiems evoliucionuoti? Ne, nes aiškiai pasakyta, kad jis sukūrė visas pagrindines augalų ir gyvūnų „rūšis“ (Pradžios 1:11, 12, 20-25). Ar augalai bei gyvūnai buvo sukurti taip, kad gebėtų prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų? Kas buvo ta „rūšis“? Į tuos klausimus Biblija neatsako. Joje tik rašoma, kad visi gyvūnai „atsirado [...] pagal jų rūšį“ (Pradžios 1:21, Brb). Iš to galime suprasti, kad individų įvairovė „rūšyje“ buvo ribota. Fosilijos ir šiuolaikiniai moksliniai tyrimai rodo, jog bėgant amžiams pagrindinės augalų ir gyvūnų grupės beveik nepakito.

Taigi priešingai nei teigia kai kurie fundamentalistai, Pradžios knyga nesako, kad visata, įskaitant Žemę ir visa, kas joje gyva, buvo sukurta per trumpą laiką palyginti netolimoje praeityje. Biblinis pasakojimas apie visatos sukūrimą ir gyvybės Žemėje atsiradimą derinasi su daugeliu šiuolaikinių mokslinių atradimų.

Tiesa, nemažai mokslininkų, paveikti klaidingų filosofinių idėjų, atmeta Biblijos mokymą, kad viską sukūrė Dievas. Vis dėlto senovinėje Biblijos Pradžios knygoje Mozė parašė, kad visata turėjo pradžią ir kad gyvybė atsirado palaipsniui, per keletą ilgų periodų. Iš kur prieš 3500 metų jis galėjo gauti tokią moksliškai teisingą informaciją? Logiška išvada: kas savo galia bei išmintimi sukūrė dangų ir Žemę, galėjo suteikti Mozei tokių nepaprastų žinių. Tai svari priežastis tikėti Biblijos tvirtinimu, kad ji „Dievo įkvėpta“ (2 Timotiejui 3:16).

[Išnaša]

AR ŽINOTE?

◼ Prieš kiek laiko Dievas sukūrė visatą? (Pradžios 1:1)

◼ Ar Žemė buvo sukurta per šešias paras? (Pradžios 2:4)

◼ Kaip Mozė galėjo parašyti tokį moksliškai teisingą pasakojimą apie kūrimą? (2 Timotiejui 3:16)

[Anotacija 19 puslapyje]

Pradžios knyga nesako, kad visata, įskaitant Žemę ir visa, kas joje gyva, buvo sukurta per trumpą laiką palyginti netolimoje praeityje

[Anotacija 20 puslapyje]

„Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“ (Pradžios 1:1).

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 18 puslapyje]

Visata: IAC/RGO/David Malin Images

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 20 puslapyje]

NASA photo