Abraomas — tikėjimo pavyzdys

„[Abraomas buvo] tėvas visų, kurie... tiki“ (ROMIEČIAMS 4:11, Jr).

1, 2. a) Dėl ko Abraomas krikščionių daugiausia minimas šiandien? b) Kodėl Abraomas vadinamas „tėvu visų, kurie... tiki“?

JIS buvo stiprios tautos protėvis, pranašas, verslo žmogus, vadovas. Vis dėlto šiandien tas vyras krikščionių daugiausia minimas dėl savo nesvyruojančio tikėjimo, paskatinusio Jehovą Dievą laikyti jį draugu (Izaijo 41:8; Jokūbo 2:23). Jo vardas — Abraomas. Biblijoje šis žmogus vadinamas „tėvu visų, kurie... tiki“ (Romiečiams 4:11, Jr).

² Ar prieš Abraomą gyvenę tokie vyrai kaip Abelis, Henochas, Nojus nerodė tikėjimo? Aišku, rodė, tačiau sandora, per kurią palaimos laukė visų žemės tautų, buvo sudaryta su Abraomu (Pradžios 22:18). Taip simboline prasme jis tapo tėvu visiems, tikintiems pažadėtąja Sėkla (Galatams 3:8, 9). Mes irgi galime Abraomą laikyti tėvu, nes savo tikėjimu jis yra sektinas pavyzdys. Visas jo gyvenimas yra tikėjimo kelias, pilnas išbandymų. Dar prieš patį didžiausią tikėjimo išmėginimą — įsakymą paaukoti sūnų Izaoką — Abraomas atlaikė nemažai kitų išbandymų (Pradžios 22:1, 2). Apžvelkime keletą, kad suvoktume, ko galime iš jų pasimokyti.

Įsakymas išsikelti iš Ūro

 3. Kas Biblijoje rašoma apie Abromo kilmę?

³ Biblijoje pirmą kartą Abromas (vėliau vadinamas Abraomu) paminėtas Pradžios 11:26: „Terachas buvo septyniasdešimtmetis, kai jam gimė Abromas, Nahoras ir Haranas.“ Abromas buvo dievobaimingojo Semo palikuonis (Pradžios 11:10-24). Pradžios 11:31 rašoma, kad Abromas su šeima gyveno klestinčiame „chaldėjų Ūre“, mieste, įsikūrusiame į rytus nuo Eufrato upės.a Vadinasi, jis buvo ne palapinėse glaudęsis klajoklis, o miestietis. Ūre žmonės gyveno prabangiai: turguose pirkliai pardavinėdavo iš svetur atgabentas prekes, abiejose gatvių pusėse stovėjo baltinti namai (kai kuriuose buvo 14 kambarių) su viduje įrengtu vandentiekiu.

 4. a) Kodėl Ūre tikrojo Dievo garbintojams buvo nelengva? b) Kas Abromui padėjo tikėti Jehovą?

⁴ Nors Ūras klestėjo, Dievo tarnams ten buvo tikrai nelengva. Žmonių gyvenimą raizgė stabmeldystė, prietarai. Didžiausias miesto statinys buvo į bokštą panašus zikuratas, sumūrytas mėnulio dievui Nanai šlovinti. Tikriausiai ir Abromas buvo stipriai verčiamas (galbūt net giminaičių) prisidėti prie šio iškrypusio garbinimo. Pasak kai kurių žydų padavimų, pats Abromo tėvas Terachas gamino stabus (Jozuės 24:2, 14, 15). Tačiau Abromas bjaurėjosi klaidingu garbinimu. Dar tebegyveno senasis protėvis Semas, be abejo, davęs Abraomui žinių apie tikrąjį Dievą, todėl šis vyras tikėjo ne Naną, o Jehovą! (Galatams 3:6)

Tikėjimo išbandymas

 5. Ką Dievas liepė ir pažadėjo Abromui, kai šis tebegyveno Ūre?

⁵ Abromo tikėjimas turėjo būti išmėgintas. Jam apsireiškė Dievas ir įsakė: „Eik iš savo gimtojo krašto, savo tėvo namų, į kraštą, kurį tau parodysiu. Padarysiu iš tavęs didelę tautą ir palaiminsiu tave; išaukštinsiu tavo vardą, ir tu būsi palaiminimas. Laiminsiu tave laiminančius ir keiksiu tave keikiančius; visos žemės gentys ras tavyje palaiminimą“ (Pradžios 12:1-3; Apaštalų darbų 7:2, 3).

 6. Kodėl Abromui reikėjo tikro tikėjimo palikti Ūrą?

⁶ Abromas buvo senas ir bevaikis. Kaip iš jo galėjo kilti „didelė tauta“? Į kokį kraštą jis turėjo keliauti? Dievas tada to nepasakė. Todėl palikti klestintį Ūrą su jo prabanga Abromui reikėjo tikro tikėjimo. Štai kas apie senovės laikus rašoma knygoje Family, Love and the Bible: „Sunkiausia bausmė už didelį nusikaltimą būdavo išvaryti žmogų iš namų, atskirti jį nuo saviškių... Todėl Dievo liepimu palikdamas ne tik savo šalį, bet ir gimines, Abromas parodė jam visišką klusnumą ir pasitikėjimą.“

 7. Kokių išmėginimų, panašių į Abromo, patiria krikščionys šiandien?

⁷ Šiandien krikščionys taip pat patiria panašių išmėginimų. Mums, kaip ir Abromui, gali tekti kovoti, kad materialiniai interesai neužgožtų teokratinių dalykų (1 Jono 2:16). Netikintys arba atskirti nuo susirinkimo namiškiai galbūt yra priešiški ir mėgina įtraukti į netinkamas draugijas (Mato 10:34-36; 1 Korintiečiams 5:11-13; 15:33). Taigi Abromas paliko mums gerą pavyzdį. Draugystė su Jehova jam buvo brangiau už viską, net už šeimos ryšius. Nors šis vyras tiksliai nežinojo, kaip, kada ir kur Dievas įgyvendins savo pažadus, vis dėlto pagal juos noriai tvarkė savo gyvenimą. Koks tai puikus paskatinimas mums skirti pirmąją vietą Karalystei! (Mato 6:33)

 8. Kaip Abromas savo tikėjimu paveikė artimuosius ir ko iš to gali pasimokyti krikščionys?

⁸ Ką galima pasakyti apie Abromo artimuosius? Jo tikėjimas bei požiūris, matyt, tiek paveikė žmoną Sarają ir be tėvo likusį sūnėną Lotą, jog šie irgi pakluso Dievo nurodymui išeiti iš Ūro. Vėliau Abromo brolis Nahoras su kai kuriais savo vaikais taip pat paliko tą miestą, apsigyveno Harane ir ten garbino Jehovą (Pradžios 24:1-4, 10, 31; 27:43; 29:4, 5). Net Abromo tėvas Terachas sutiko iškeliauti drauge su sūnumi! Todėl Biblijos rašytojai sakydami, kad būtent jis išvedė visus į Kanaaną, išreiškė jam, šeimos galvai, pagarbą (Pradžios 11:31). Taktiškai liudydami savo giminėms, tikriausiai ir mes galime kai ko pasiekti.

 9. Ką Abromas turėjo padaryti ruošdamasis iškeliauti ir kodėl tam reikėjo pasiaukojimo?

⁹ Prieš kelionę Abromui buvo daug rūpesčių: reikėjo parduoti turtą, nusipirkti palapinių, kupranugarių, maisto, kitokių reikmenų. Per tokią skubią ruošą Abromas galbūt net turėjo taikstytis su nuostoliais, tačiau jis norėjo įtikti Jehovai. Kokia neužmirštama diena atėjo, kai viskas buvo užbaigta ir Abromo karavanas jau stovėjo už Ūro sienų pasiruošęs iškeliauti! Vilkstinė pasuko šiaurės vakarų kryptimi ir keliavo palei Eufratą. Po keleto savaičių ji įveikė maždaug 1000 kilometrų ir atvyko į šiaurės Mesopotamijos miestą Haraną — vieną pagrindinių karavanų sustojimo punktų.

10, 11. a) Kodėl Abromas kurį laiką apsistojo Harane? b) Kaip galima padrąsinti krikščionis, besirūpinančius senais tėvais?

¹⁰ Abromas apsistojo Harane, matyt, rūpindamasis savo senu tėvu Terachu (Kunigų 19:32). Nemažai krikščionių šiais laikais taip pat turi prižiūrėti pagyvenusius ar sergančius tėvus ir kartais dėl to net pertvarko savo gyvenimą. Esant progai pasakykime šiems liudytojams, kad toks jų meilingas pasiaukojimas „patinka Dievui“ (1 Timotiejui 5:4, Brb).

¹¹ Laikas ėjo. „Terachas gyveno du šimtus penkerius metus. Terachas mirė Harane.“ Abromas liūdėjo netekęs tėvo, bet gedulo dienoms pasibaigus nedelsdamas iškeliavo. „Abromas buvo septyniasdešimt penkerių metų, kai paliko Haraną. Abromas pasiėmė savo žmoną Sarają, brolio sūnų Lotą, visus turtus, kuriuos buvo sukaupę, ir visus žmones, kuriuos buvo Harane įsigiję. Jie leidosi į Kanaano kraštą ir į Kanaano kraštą atkeliavo“ (Pradžios 11:32; 12:4, 5).

12. Kaip Abromas leido laiką Harane?

¹² Įdomu, jog Harane Abromas ‛sukaupė turtų’. Palikdamas Ūrą jis turėjo nuostolių, o iš Harano iškeliavo turtingas. Be abejo, Abromą taip laimino Dievas (Mokytojo 5:18). Dabar Dievas nepraturtina visų mūsų, tačiau laikosi pažado neapleisti tų, kurie dėl Karalystės ‛palieka namus, brolius, seseris’ (Morkaus 10:29, 30). Be to, Abromas ‛įsigijo žmonių’, tai yra tarnų. Jeruzalės Targume bei chaldėjiškame atpasakojime paminėta, kad Abromas juos ‛atvertė’ į tikėjimą (Pradžios 18:19). Ar tu kalbi apie savo tikėjimą kaimynams, bendradarbiams, bendramoksliams? Apsistojęs Harane, Abromas nepamiršo Dievo įsakymo ir vaisingai liudijo kitiems. Paskui atėjo metas judėti tolyn. „Abromas išėjo, kaip Viešpats jam buvo liepęs“ (Pradžios 12:4).

Kėlimasis per Eufratą

13. Kada Abromas persikėlė per Eufratą ir kuo šis įvykis reikšmingas?

¹³ Abromas vėl kelionėje. Karavanas jau nukeliavo apie 90 kilometrų į vakarus nuo Harano. Tikriausiai Abromas sustojo prie Eufrato, priešais prekyba garsėjusį senovės miestą Karkemišą. Čia dauguma karavanų keldavosi per upę.b Kada Abromas persikėlė per Eufratą? Iš Biblijos aišku, kad tai įvyko prieš 430 metų iki žydų išėjimo iš Egipto 1513 m. p. m. e. nisano 14-ąją. Išėjimo 12:41 rašoma: „Keturi šimtai trisdešimtųjų metų gale tą pačią dieną visos Viešpaties gretos išėjo iš Egipto žemės“ (kursyvas mūsų). Matyt, Abromo sandora įsigaliojo 1943 m. p. m. e. nisano 14-ąją, kai paklusdamas Dievui jis persikėlė per Eufratą.

14. a) Ką Abromas įžvelgė tikėjimu? b) Kuo šių laikų Dievo tauta palaimingesnė už Abromą?

¹⁴ Abromas nepasiliko turtingame mieste. Bet dabar jis jau galėjo įsivaizduoti, kas yra „miestas su tvirtais pamatais“, — teisinga žmones valdanti vyriausybė (Hebrajams 11:10). Kad ir nedaug žinodamas, Abromas pradėjo įžvelgti Dievo tikslo išpirkti mirštančią žmoniją kontūrus. Nūdien mes šį Dievo sumanymą suvokiame daug plačiau (Patarlių 4:18). Tas Abromo lauktas „miestas“, arba Karalystės valdžia, jau įkurta danguje nuo 1914 metų. Ar tai neskatina tave darbais įrodyti tikėjimą Jehova?

Ateivio gyvenimas Pažadėtojoje žemėje

15, 16. a) Kodėl Abromui reikėjo drąsos pastatyti aukurą Jehovai? b) Kaip mūsų laikais krikščionys gali semtis drąsos iš Abromo pavyzdžio?

¹⁵ Pradžios 12:5, 6 pasakojama: „Abromas per Kanaano kraštą keliavo iki pat Morės ąžuolo vietovės prie Sichemo.“ Tai derlingo slėnio, vadinto „šventosios žemės rojumi“, kampelis, esantis už 50 kilometrų į šiaurę nuo Jeruzalės. Tačiau „tuomet krašte buvo kanaaniečiai“ — žemos moralės žmonės. Abromas turėjo atidžiai žiūrėti, kad šeimynos nepaveiktų jų gadinanti įtaka (Išėjimo 34:11-16).

¹⁶ Jehova antrą kartą „pasirodė Abromui ir tarė: ‛Šį kraštą duosiu tavo palikuonims.’“ Kokia nepaprasta žinia! Žinoma, Abromui reikėjo tvirto tikėjimo, kad džiaugtųsi tuo, kas atiteks tik jo ainiams. Dėkinga širdimi Abromas „pastatė jam pasirodžiusiam Viešpačiui aukurą“ (Pradžios 12:7). Vieno biblisto manymu, „jei kas nors pasistatydavo toje šalyje aukurą, formaliai tapdavo žemės savininku remdamasis teise išpažinti savo tikėjimą“. Be to, padaryti tokį statinį reikėjo drąsos. Neabejotina, jog Abromas turėjo tokį aukurą, koks vėliau buvo nurodytas Įstatymo sandoroje, tai yra iš netašytų akmenų (Išėjimo 20:24, 25). Jis visiškai skyrėsi nuo kanaaniečių aukurų. Taigi Abromas viešai be baimės parodė esąs tikrojo Dievo, Jehovos, garbintojas, nors dėl to galėjo pajusti aplinkinių nusistatymą ar susilaukti išpuolių. O mes ar esame tokie? Galbūt kai kurie, ypač jauni, nedrįstame prisipažinti kitiems, tarkim, kaimynams ar bendramoksliams, jog garbiname Jehovą. Tegu Abromo drąsumo pavyzdys paskatina mus didžiuotis, kad esame Jehovos tarnai!

17. Kaip Abromas įrodė esąs Dievo vardo skelbėjas ir kas tuo primenama krikščionims šiais laikais?

¹⁷ Kur tik Abromas atkeliaudavo, pirmenybę skirdavo Jehovos garbinimui. „Čia jis pajudėjo kalnų link į rytus nuo Betelio ir pasistatė savo palapinę; į vakarus nuo jos buvo Betelis, o į rytus — Ajas. Ir čia pastatė aukurą ir vardu šaukėsi Viešpaties“ (Pradžios 12:8). Hebrajiškas posakis „vardu šauktis“ dar reiškia „skelbti vardą“. Abromas, aišku, ryžtingai garsino Jehovos vardą aplink jį gyvenusiems kanaaniečiams (Pradžios 14:22-24). Tai ir mums primena pareigą kiek galima plačiau ‛viešai skelbti jo vardą’ (Hebrajams 13:15, NW; Romiečiams 10:10).

18. Kokie buvo Abromo santykiai su kanaaniečiais?

¹⁸ Abromas niekur neužtrukdavo ilgai. „Abromas, tarpais sustodamas, keliavo Negebo link“ — į pietus nuo Judo kalnyno esančią sausringą vietovę (Pradžios 12:9). Kilnodamiesi iš vienos vietos į kitą ir visur prisistatydami Jehovos garbintojais, Abromas su šeimyna ‛išpažino jog jie [„toje“, NW] žemėje svečiai ir ateiviai’ (Hebrajams 11:13). Jie visada vengdavo pernelyg suartėti su stabmeldžiais kaimynais. Krikščionys irgi privalo būti „ne iš pasaulio“ (Jono 17:16). Su kaimynais ir bendradarbiais mes esame malonūs, pagarbūs, tačiau stengiamės neperimti jų elgsenos, atspindinčios nuo Dievo nutolusio pasaulio dvasią (Efeziečiams 2:2, 3).

19. a) Kodėl Abromui ir Sarajai klajoklių gyvenimas buvo nelengvas? b) Kokios naujos negandos laukė Abromo?

¹⁹ Žinoma, Abromui ir Sarajai buvo nelengva prisitaikyti prie atšiauraus klajoklių gyvenimo. Anksčiau jie pirko ir valgė ką norėjo iš gėrybių kupinų Ūro turgaviečių, gyveno puikiai įrengtame name, o dabar maitinosi iš savo bandų ir glaudėsi palapinėse (Hebrajams 11:9). Abromui nestigo rūpesčių dėl galvijų ir tarnų. Sarajai, kaip kiekvienai tokios aplinkos moteriai, tikriausiai irgi pakako triūso: reikėdavo minkyti tešlą, kepti duoną, verpti vilną, siūti rūbus (Pradžios 18:6, 7; 2 Karalių 23:7; Patarlių 31:19; Ezechielio 13:18). Netruko užgriūti nauji išbandymai. Gan greit Abromui ir visai šeimynai ėmė grėsti mirtinas pavojus! Ar užteks šiam vyrui tikėjimo atlaikyti tokią negandą?

[Išnašos]

Ar įsiminei?

• Kodėl Abromas vadinamas „tėvu visų, kurie... tiki“?

• Kodėl Abromui reikėjo tikėjimo palikti chaldėjų Ūrą?

• Kaip Abromas įrodė skiriąs pirmenybę Jehovos garbinimui?

[Žemėlapis 16 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

ABROMO KELIONĖ

Ūras

Haranas

Karkemišas

KANAANAS

Didžioji jūra

[Šaltinio nuoroda]

Based on a map copyrighted by Pictorial Archive (Near Eastern History) Est and Survey of Israel

[Iliustracija 15 puslapyje]

Abromui reikėjo tikėjimo palikti patogų gyvenimą Ūre

[Iliustracija 18 puslapyje]

Gyvendami palapinėse, Abromas bei jo namiškiai ‛išpažino, jog jie buvo svečiai ir ateiviai’