Ar tvirtai tiki, kad Dievo Karalystė įgyvendins Jehovos valią?

1, 2. a) Kas padės mums dar tvirčiau įsitikinti, kad Dievo Karalystė įgyvendins visa, ką Jehova yra sumanęs žmonijos labui? b) Kodėl, remiantis Efeziečiams 2:12, mums gera žinoti apie Biblijoje minimas sandoras? (Žiūrėk paveikslėlį puslapio viršuje.)

MES, Jehovos liudytojai, uoliai skelbiame, kad visas žmonijos problemas išspręs tik Dievo Karalystė. Ši viltis mus guodžia ir palaiko. Vis dėlto svarbu pamąstyti: ar iš tiesų tvirtai tikiu, kad Dievo Karalystė yra reali ir kad ji iki galo atliks savo paskirtį? Koks yra pagrindas tuo tikėti? (Hbr 11:1)

² Šią Karalystę įkūrė Jehova, siekdamas įgyvendinti visa, ką yra sumanęs žmonijos labui. Kadangi jis yra Visagalis ir vienintelis turi teisę visa valdyti, jo įkurta Karalystė stovi ant paties tvirčiausio pamato. Kas yra tos Karalystės karalius? Kas yra jo bendravaldžiai? Ką jie valdys? Savo valią šiais klausimais Jehova apreiškė per sandoras — teisines sutartis, kurias su savo tarnais sudarė jis pats arba jo Sūnus Jėzus Kristus. Tyrinėdami šias sandoras dar geriau suprasime, kaip Jehova įgyvendins savo tikslą, dar tvirčiau įsitikinsime, kad Karalystės pamatas nepajudinamas. (Perskaityk Efeziečiams 2:12.)

 3. Ką aptarsime šiame ir kitame straipsnyje?

³ Biblijoje paminėtos šešios pagrindinės sandoros, susijusios su Jėzaus valdoma Mesijo Karalyste. Tai (1) sandora su Abraomu, (2) Įstatymo sandora, (3) sandora su Dovydu, (4) sandora dėl kunigystės Melchizedeko pavyzdžiu, (5) naujoji sandora ir (6) Karalystės sandora. Dabar aptarkime, ką kiekviena iš šių sandorų turi bendra su Dievo Karalyste ir kaip prisideda prie Jehovos valios įgyvendinimo. (Žiūrėk skyrelį „Kaip Dievas įgyvendins savo tikslą“.)

 4. Ką svarbaus, kaip rašoma Pradžios knygoje, Jehova žmonėms įsakė?

⁴ Padaręs mūsų nuostabią planetą tinkamą gyventi, Jehova kaip savo atvaizdą sukūrė žmogų. Tada paskelbė du įsakus: pirma, žmonės turi visą žemę paversti rojumi ir pripildyti ją tobulų savo palikuonių; antra, žmonėms draudžiama valgyti nuo gero ir blogo pažinimo medžio (Pr 1:26, 28; 2:16, 17). Kad Dievo sumanymas dėl žemės ir žmonijos būtų galutinai įgyvendintas, žmonėms tereikėjo laikytis šių dviejų įsakų. Tačiau kas atsitiko? Kodėl Jehova turėjo imtis teisinių priemonių ir sudaryti sandoras?

5, 6. a) Kaip Šėtonas mėgino sužlugdyti Dievo sumanymą? b) Ką Jehova darė Edeno sode kilus maištui?

⁵ Dievo valiai ėmė priešintis vienas maištingas angelas, paskui pavadintas Šėtonu ir Velniu. Jis siekė, kad žmonės nepaklustų vienam iš Dievo duotų įsakų, todėl sugundė pirmąją moterį, Ievą, valgyti vaisių nuo gero ir blogo pažinimo medžio (Pr 3:1-5; Apr 12:9). Įžiebdamas maištą prieš Dievą, Šėtonas tarsi klausė, ar Dievui iš tiesų priklauso valdyti visatą. Vėliau piktasis apkaltino žmones, neva Jehovai jie tarnauja iš savanaudiškų sumetimų (Job 1:9-11; 2:4, 5).

⁶ Kaip į Šėtono sukilimą reaguos Jehova? Aišku, jis galėjo sunaikinti neklusniuosius ir maištas kaipmat būtų nuslopęs. Tačiau kaip tada išsipildytų jo žodžiai, kad žemę apgyvens būtent Adomo ir Ievos palikuonys? Jehova todėl nusprendė maištininkų nesunaikinti. Edeno sode jis ištarė ypatingą pranašystę — svarų pažadą, kad pradinis jo sumanymas tikrai bus įgyvendintas. (Perskaityk Pradžios 3:15.)

 7. Ką atskleidžia pažadas, ištartas Edene?

⁷ Edeno sode ištardamas ypatingąjį pažadą, Jehova paskelbė nuosprendį „gyvatei“ ir jos „ainijai“ — Šėtonui ir visiems, kurie stoja jo pusėn ir nepripažįsta Dievo teisės valdyti. Sunaikinti Šėtoną Jehova įgaliojo dangiškosios „moters ainiją“. Taigi Edeno sode duotas pažadas ne tik garantavo, kad maišto prieš Dievą sukėlėjas ir visi jo elgesio padariniai bus pašalinti, bet ir atskleidė, kas ir kaip tai padarys.

 8. Ką iš Jehovos pažado, ištarto Edene, suprantame apie „moterį“ ir jos „ainiją“?

⁸ Kas gi bus „moters ainija“? Kadangi turės sutrinti „gyvatei“ galvą, tai yra nieku paversti Šėtoną, dvasinę esybę, tiek ta „ainija“, tiek „moteris“, duosianti jai pradžią, irgi turės būti dvasinės prigimties (Hbr 2:14). „Gyvatės ainija“ sparčiai gausėjo. O štai kas yra toji „moters ainija“, nebuvo aišku beveik 4000 metų, nuo pat tada, kai Jehova apie ją prakalbo Edeno sode. Tačiau per tuos metus Jehova su savo tarnais sudarė keletą sandorų, kurios atskleidė, kas bus ta „ainija“, ir patikino, kad būtent per ją bus atitaisyta žala, kurią žmonijai padarė Šėtono maištas.

 9. Ką laidavo sandora su Abraomu ir kada ji įsigaliojo?

⁹ Praėjus maždaug dviem tūkstančiams metų nuo tada, kai Šėtonui buvo paskelbtas nuosprendis, Jehova paliepė patriarchui Abraomui palikti namus Mesopotamijos Ūre ir keliauti į Kanaano kraštą (Apd 7:2, 3). Dievas jam tarė: „Eik iš savo gimtojo krašto, savo tėvo namų, į kraštą, kurį tau parodysiu. Padarysiu iš tavęs didelę tautą ir palaiminsiu tave; išaukštinsiu tavo vardą, ir tu būsi palaiminimas. Laiminsiu tave laiminančius ir keiksiu tave keikiančius; visos žemės gentys ras tavyje palaiminimą“ (Pr 12:1-3). Šiose eilutėse Biblijoje pirmąkart skaitome apie Jehovos sandorą su Abraomu. Kada ji buvo sudaryta, tiksliai nežinome. Bet įsigaliojo ji 1943 metais p. m. e., kai Abraomas, būdamas 75-erių, paliko Harano miestą ir persikėlė per Eufrato upę.

10. a) Kaip Abraomas parodė, kad tvirtai tiki Dievo pažadais? b) Kokių detalių Jehova palaipsniui atskleidė apie „moters ainiją“?

¹⁰ Savo pažadą Abraomui Jehova vėliau pakartojo dar ne sykį, kaskart paminėdamas vis daugiau detalių (Pr 13:15-17; 17:1-8, 16). Abraomas taip tvirtai tikėjo Dievo žodžiais, kad buvo pasiruošęs net paaukoti savo vienturtį sūnų. Todėl Jehova sutvirtino sandorą su šiuo ištikimu vyru ir patikino, kad savo pažadą tikrai ištesės. (Perskaityk Pradžios 22:15-18; Hebrajams 11:17, 18.) Sandorai su Abraomu įsigaliojus, Jehova palaipsniui atskleidė svarbių detalių apie „moters ainiją“. Ši „ainija“ kils iš Abraomo, ją sudarys daug asmenų, jie bus karaliai, sunaikins visus priešus ir daugeliui suteiks palaiminimą.

11, 12. Kaip iš Biblijos suprantame, kad sandora su Abraomu turi daug didesnę reikšmę, ir kaip tai liečia mus?

¹¹ Tai, ką Jehova pažadėjo Abraomui sudarydamas su juo sandorą, iš dalies išsipildė jo palikuonims, kai šie paveldėjo Pažadėtąją žemę. Tačiau iš Biblijos suprantame, kad ši sandora turi ir daug didesnę reikšmę (Gal 4:22-25). Anot šventosios dvasios įkvėpto apaštalo Pauliaus, pagrindinis Abraomo „ainijos“ narys yra Kristus; į ją taip pat įeina ir 144 000 dvasia pateptųjų krikščionių (Gal 3:16, 29; Apr 5:9, 10; 14:1, 4). „Moteris“, iš kurios šie palikuonys kyla, — tai Dievo organizacijos dangiškoji dalis. Ji vadinama „aukštybėse esančia Jeruzale“ ir yra sudaryta iš Dievui ištikimų dvasinių esybių (Gal 4:26, 31). Kaip laidavo sandora su Abraomu, „moters ainija“ žmonijai suteiks palaiminimą.

¹² Sandora su Abraomu padėjo teisinį pagrindą dangaus Karalystei ir laidavo ypatingas pareigas tos Karalystės Karaliui ir jo bendravaldžiams (Hbr 6:13-18). Kiek ilgai ši sandora galios? Pradžios 17:7 pasakyta, kad tai „amžina sandora“. Ji galios, iki Mesijo Karalystė sunaikins Dievo priešus ir visos žemės giminės bus palaimintos (1 Kor 15:23-26). Tačiau tie, kas tuomet gyvens žemėje, jos naudą jaus visą amžinybę. Sandora su Abraomu iš tiesų byloja, kad Jehova yra pasiryžęs įgyvendinti savo tikslą — pripildyti žemę teisių žmonių (Pr 1:28).

13, 14. Ką garantuoja sandora su Dovydu?

¹³ Pažadas, Dievo duotas Edeno sode, ir sandora su Abraomu liudija, kad Jehova visa valdo laikydamasis savo tobulų teisingumo normų. Vadinasi, jo įkurta Mesijo Karalystė irgi paremta tais pačiais teisingais principais (Ps 89:15 [89:14, Brb]). Ar šios Karalystės vadovybė kada nors ims degraduoti ir ją teks pakeisti? Kad taip niekad nenutiks, patikina kita teisinė sutartis.

¹⁴ Jehova sudarė sandorą su Dovydu, senovės Izraelio karaliumi, ir jam pažadėjo, kad Mesijas bus jo palikuonis. (Perskaityk 2 Samuelio 7:12, 16; Lk 1:30-33.) Šitaip Jehova dar aiškiau nurodė Mesijo kilmės liniją. Dievas taip pat sakė, kad šis Dovydo įpėdinis turės teisę valdyti dangiškosios Karalystės soste (Ez 21:25-27, Brb). Dovydo karaliavimas, galima sakyti, nesibaigs niekada, nes Jėzus, jo palikuonis, „gyvens per amžius, ir jo sostas stovės kaip saulė [...], bus įtvirtintas kaip mėnulis“ (Ps 89:34-37, Brb). Galime neabejoti, kad Mesijo valdymas visada išliks teisingas ir žmonėms suteiks amžiną gerovę.

15—17. a) Kokias papildomas pareigas „ainijai“ suteikia sandora dėl kunigystės Melchizedeko pavyzdžiu? b) Kodėl tos pareigos tokios svarbios?

¹⁵ Sandora su Abraomu ir su Dovydu laidavo, kad „moters ainija“ turės karališką valdžią. Tačiau kad visų tautų žmonės gautų palaiminimą, tai „ainijai“ negana vien karaliauti. Žmones reikės išlaisvinti iš nuodėmės, padėti jiems įsilieti į visuotinę ištikimų Dievo tarnų šeimą. Vadinasi, „ainija“ turės imtis ir kunigystės. Kūrėjas tuo pasirūpino sudarydamas dar vieną teisinę sutartį — sandorą dėl kunigystės Melchizedeko pavyzdžiu.

¹⁶ Karaliaus Dovydo lūpomis Jehova paskelbė sudarysiąs sandorą su Jėzumi. Ši sutartis laidavo du dalykus. Pirma, Jėzui bus suteikta garbė sėdėti Dievo dešinėje, kol nugalės savo priešus. Antra, jis bus „kunigas amžinai, kaip Melchizedekas“. (Perskaityk Psalmyno 110:1, 2, 4.) Kodėl pasakyta „kaip Melchizedekas“? Prieš Abraomo palikuonims užimant Pažadėtąją žemę, Salemo karalius Melchizedekas buvo „Aukščiausiojo Dievo kunigas“ (Hbr 7:1-3). Į šias pareigas jį paskyrė pats Jehova. Melchizedekas yra vienintelis iki Jėzaus gyvenęs žmogus, tuo pačiu metu ėjęs ir karaliaus, ir kunigo pareigas. Be to, kadangi niekur nepaminėtas joks Melchizedeko pirmtakas ar įpėdinis, galima sakyti, kad jis yra „kunigas visam laikui“.

¹⁷ Jėzų ši sandora su Jehova įgalioja būti kunigu ir, pasak Biblijos, jis bus „kunigas per amžius, tolygus Melchizedekui“ (Hbr 5:4-6). Taigi ši sutartis yra dar vienas įrodymas, kad Jehova per Mesijo Karalystę tikrai įgyvendins visa, ką nuo pat pradžių buvo sumanęs dėl žemės ir žmonijos.

18, 19. a) Ką aptartos sandoros atskleidžia apie Karalystę? b) Koks klausimas bus atsakytas kitame straipsnyje?

¹⁸ Akivaizdu, kad kiekviena iš trijų aptartų sandorų glaudžiai susijusi su dangiškąja Karalyste. Ši Karalystė turi tvirtą teisinį pamatą. Pažadu, ištartu Edeno sode, Jehova įsipareigojo, kad pasitelkęs „moters ainiją“ įvykdys savo sumanymą dėl žemės ir žmonių. Kas bus ta „ainija“ ir kas jai bus pavesta, atskleidžia sandora su Abraomu.

¹⁹ Sandora su Dovydu padeda dar aiškiau nustatyti pagrindinio „ainijos“ nario, Mesijo, kilmės liniją, taip pat įgalioja jį valdyti žemę ir suteikti žmonėms amžiną palaiminimą. Sandora dėl kunigystės Melchizedeko pavyzdžiu laiduoja, kad „moters“ palikuonis imsis ir kunigo tarnystės. Tačiau Jėzus bus ne vienintelis, vaduosiantis žmoniją iš netobulybės. Karaliais ir kunigais tarnaus dar nemažai kitų. Iš kur jie? Tai aptarsime kitame straipsnyje.