5–7. a) Kokia problema kilo netrukus po izraelitų išėjimo iš Egipto? b) Kaip Mozė elgėsi šioje keblioje situacijoje?

⁵ Nepraėjus nė porai mėnesių nuo izraelitų išėjimo iš Egipto ir jiems dar nepasiekus Sinajaus kalno, kilo rimta problema. Žmonės pritrūko vandens ir ėmė skųstis, netgi murmėti prieš Mozę. Situacija pasidarė tokia kritiška, kad jis šaukėsi Jehovos: „Ką turiu daryti su šia tauta? Dar truputį, ir jie ims mane akmenimis mušti“ (Iš 17:4). Dievas aiškiai nurodė Mozei, ką daryti. Jam reikėjo paimti lazdą, suduoti į uolą ir tada turėjo pasipilti vanduo. „Mozė Izraelio seniūnų akivaizdoje taip ir padarė“, – rašoma Biblijoje. Izraelitai atsigėrė, kiek tilpo, ir viskas baigėsi laimingai (Iš 17:5, 6).

11. Kodėl iš uolos išgautas vanduo galėjo neatrodyti kaip Jehovos stebuklas?

¹¹ Priežastis galėjo būti ir kita. Uola aplinkui pirmąją Meribą labai kieta, tai granitas. Nors į jį suduotum iš visų jėgų, sunku tikėtis, kad ims trykšti vanduo. O antrąją Meribą supa kitokia, kur kas minkštesnės sudėties uola. Daugiausia ją sudaro klintys. Kadangi jos poringos, požeminiuose sluoksniuose dažnai esama vandens klodų ir jo įmanoma išgauti uolieną pragręžus. Tad ką galėjo pamanyti izraelitai, kai Mozė, užuot įsakęs šiai poringai uolai duoti vandens, dukart į ją sudavė? Gal žmonėms atrodė, kad srautas pasipylė savaime, o ne dėl Jehovos stebuklo?b Vis dėlto nežinome, kaip buvo iš tikrųjų.