Pasiaukoję — kam?

„Visa, ką Viešpats kalbėjo, padarysime ir būsime klusnūs“ (IŠĖJIMO 24:7).

1, 2. a) Kam yra atsidavę kai kurie žmonės? b) Ar pasiaukoję yra tik tie, kurie priklauso kokiai nors religijai?

JAPONIJOS Jatabe skraidymo korpuso naikintuvų lakūnai 1945 metų vasario mėnesį buvo surinkti į auditoriją. Kiekvienam buvo duotas popieriaus lapas, kuriame jie turėjo parašyti, ar sutiktų savanoriškai tapti tarano atakos kuopos nariais. „Aš maniau, kad tai buvo mano pašaukimas — pasiaukoti tautos krizės metu, — sako karininkas, kuris buvo ten tuo metu. — Emocijų paskatintas būti naudingu, aš pasisiūliau atlikti užduotį.“ Jis buvo išmokytas valdyti ir vairuoti Ohka (savižudį raketinį lėktuvą) ir trenktis juo į priešų karinį laivą. Tačiau karas pasibaigė anksčiau, negu jam pasitaikė proga tai padaryti ir numirti už savo valstybę ir imperatorių. Kada japonai pralaimėjo karą, jo tikėjimas imperatoriumi sužlugo.

² Vienu metu daugelis žmonių Japonijoje buvo atsidavę imperatoriui, kurį jie laikė gyvuoju dievu. Kitose šalyse buvo ir dar tebėra kitų garbinimo objektų. Milijonai yra atsidavę Marijai, Budai ar kitoms dievybėms, kurias dažnai vaizduoja stabai. Paveikti jausmingo iškalbingumo, daugelis sudeda savo sunkiai uždirbtus pinigus į televizijos evangelistų kišenes, nuoširdžiai juos palaikydami, o tai tolygu atsidavimui. Po karo apvilti japonai ieškojo kito objekto, kuriam jie galėtų paaukoti savo gyvenimą. Kai kuriems tuo objektu tapo darbas. Tiek rytuose, tiek vakaruose daugelis paaukoja save turtų kaupimui. Jauni žmonės savo gyvenimo centru padaro muzikos atlikėjus, kurių gyvenimo būdą jie imituoja. Daugelis šiandien tapo savęs pačių garbintojais, padarydami asmeninius troškimus savo garbinimo objektu (Filipiečiams 3:19; 2 Timotiejui 3:2). Bet ar šie dalykai bei žmonės iš tikro yra verti, kad asmuo jiems nuoširdžiai atsiduotų?

 3. Kaip kai kurie garbinimo objektai tapo beverčiais?

³ Susidūrę su tikrove, atsidavusieji stabams dažnai nusivilia. Atsidavimas stabams apvilia, kai garbintojai susivokia, kad jų stabai yra ne kas kita, kaip „žmonių rankų darbas“ (Psalmių 113B:4). Kai kyla skandalai, susiję su garsiais evangelistais, nuoširdūs žmonės pasijunta apvilti. Kada „išpūsta“ ekonomika žlunga, darbininkai patiria protinius sutrikimus, pamatę savo pavardes atleistųjų iš darbo sąraše. Neseniai prasidėjęs ekonomikos nusilpimas sudavė žiaurų smūgį Mamonos garbintojams. Prasiskolinimai siekiant uždirbti daug pinigų tapo našta be perspektyvos juos išmokėti (Mato 6:24). Kai dievinamos roko žvaigždės ar kiti linksmintojai miršta arba praranda populiarumą, jų garbintojai lieka apleisti. Ir tie, kurie gyveno ieškodami pasitenkinimų, dažnai pjauna karčius vaisius (Galatams 6:7).

 4. Kas skatina žmones aukoti savo gyvenimą beverčiams dalykams?

⁴ Kas skatina žmones aukotis tokiai tuštybei? Daugiausia tai yra šio pasaulio, kurį valdo Šėtonas Velnias, dvasia (Efeziečiams 2:2, 3). Tos dvasios įtaka matoma įvairiais būdais. Asmuo gali būti valdomas šeimos tradicijų, kurias paliko jo protėviai. Mąstymą stipriai gali veikti mokymas ir auklėjimas. Atmosfera darbovietėje gali pastūmėti „darbo kovotojus“ prie darbo manijos, kuri gali būti pavojinga gyvybei. Trokšti vis daugiau skatina materialistinis pasaulio požiūris. Daugelio širdys sugedusios ir skatina juos atsiduoti savo pačių savanaudiškiems troškimams. Jie nė nebando patikrinti, ar šie tikslai verti tokio aukojimosi.

Pasiaukojusi tauta

 5. Koks pasiaukojimas Jehovai įvyko daugiau nei prieš 3500 metų?

⁵ Daugiau kaip prieš 3500 metų viena žmonių tauta surado daug vertesnį garbinimo objektą. Jie pasiaukojo suvereniam Dievui, Jehovai. Kaip grupė, Izraelio tauta paskelbė apie savo pasiaukojimą Dievui Sinajaus dykumoje.

 6. Kokią reikšmę turėjo turėti Dievo vardas izraelitams?

⁶ Kas skatino izraelitus taip elgtis? Kada jie buvo vergijoje Egipte, Jehova pavedė Mozei išvesti juos į laisvę. Mozė paklausė, kaip jis turėtų apibūdinti Dievą, kuris jį pasiuntė, ir Dievas atskleidė save kaip „Aš esu, kas Aš esu“. Jis įsakė Mozei sakyti Izraelio sūnums: „Kuris sako Aš Esu, siuntė mane pas jus“ (Išėjimo 3:13, 14, ŠvR). Ši frazė parodo, kad Jehova tampa tuo, kuo reikia, kad įvykdytų savo tikslus. Jis turėjo pasirodyti kaip pažadų Įvykdytojas tokiu būdu, kokio izraelitų protėviai niekada nežinojo (Išėjimo 6:2, 3).

7, 8. Kokius izraelitai gavo įrodymus, jog Jehova yra Dievas, vertas, kad jie jam būtų atsidavę?

⁷ Izraelitai matė, kaip Egipto žemė ir jos žmonės patyrė sielvartą dėl dešimties nelaimių (Psalmių 77:44-51). Tada galbūt daugiau negu trys milijonai jų, įskaitant moteris ir vaikus, susidėjo daiktus ir išėjo iš Geseno krašto per vieną naktį; tai buvo nepaprastas žygis (Išėjimo 12:37, 38). Po to prie Raudonosios jūros Jehova pasirodė kaip „kovotojas“, kai išgelbėjo savo tautą nuo faraono kariuomenės perskirdamas jūrą, kad izraelitai galėtų pereiti, ir vėliau uždarydamas ją bei paskandindamas besivejančius egiptiečius. Taigi Izraelis ‛matė galingą ranką, kurią Viešpats buvo prieš juos ištiesęs; ir tauta bijojo Viešpaties, ir įtikėjo Viešpačiui’ (Išėjimo 14:31; 15:3; Psalmių 135:10-15).

⁸ Tačiau tarsi vis dar gerai nežinotų, ką reiškia Jehovos vardas, izraelitai murmėjo prieš Jehovą ir jo atstovą Mozę dėl maisto ir vandens trūkumo. Jehova siuntė putpelių, teikė iš dangaus manos ir privertė trykšti vandenį iš uolos prie Meribos (Išėjimo 16:2-5, 12-15, 31; 17:2-7). Jehova taip pat išgelbėjo izraelitus nuo amalekiečių puolimo (Išėjimo 17:8-13). Izraelitai jokiais būdais negalėjo paneigti to, ką vėliau Jehova paskelbė Mozei: „Jehova, Jehova, gailestingas ir maloningas Dievas, lėtas rūstauti ir kupinas meilingo gerumo ir tiesos, išlaikantis meilingą gerumą tūkstančiams, atleidžiantis klaidas, nusikaltimus ir nuodėmes“ (Išėjimo 34:6, 7, NW). Iš tikrųjų Jehova įrodė esąs vertas jų atsidavimo.

 9. Kodėl Jehova suteikė izraelitams galimybę pareikšti apie savo pasiaukojimą tarnauti jam, ir kaip jie reagavo?

⁹ Nors Jehova turėjo teisę pasisavinti izraelitus, nes buvo atpirkęs juos iš Egipto, jis, būdamas švelnus ir gailestingas Dievas, suteikė jiems galimybę savanoriškai išreikšti savo troškimą tarnauti jam (Pakartoto Įstatymo 7:7, 8; 30:15-20). Jis taip pat išdėstė sandoros tarp jo ir izraelitų įsigaliojimo sąlygas (Išėjimo 19:3-8; 20:1—23:33). Kada tos sąlygos buvo praneštos per Mozę, izraelitai paskelbė: „Visa, ką Viešpats kalbėjo, padarysime ir būsime klusnūs“ (Išėjimo 24:3-7). Savo laisva valia jie tapo tauta, pasiaukojusia Suvereniam Viešpačiui Jehovai.

Dėkingumas veda į pasiaukojimą

10. Kuo turi būti pagrįstas mūsų pasiaukojimas Jehovai?

¹⁰ Jehova, Kūrėjas, toliau išlieka vertas nuoširdaus mūsų pasiaukojimo (Malachijo 3:6; Mato 22:37; Apreiškimas 4:11). Tačiau mūsų pasiaukojimas neturi būti pagrįstas lengvatikybe, greit praeinančiomis emocijomis ar kitų, netgi tėvų, prievarta. Jis turi būti pagrįstas tiksliu tiesos apie Jehovą pažinimu ir dėkingumu už tai, ką Jehova yra padaręs dėl mūsų (Romiečiams 10:2; Kolosiečiams 1:9, 10; 1 Timotiejui 2:4). Lygiai taip, kaip Jehova davė izraelitams galimybę savanoriškai išreikšti savo pasiaukojimą, taip jis mums duoda galimybę savanoriškai pasiaukoti ir parodyti šį pasiaukojimą viešai (1 Petro 3:21).

11. Ką apie Jehovą mums atskleidė Biblijos studijos?

¹¹ Studijuodami Bibliją, mes susipažįstame su Dievu kaip asmenybe. Jo Žodis padeda mums atpažinti jo savybes, atsispindinčias kūrinijoje (Psalmių 18:2-5). Iš jo Žodžio mes galime sužinoti, kad jis nėra paslaptinga Trejybė, kurios negalima suprasti. Jis nepralaimi karų, todėl neturi atsižadėti savo dievystės (Išėjimo 15:11; 1 Korintiečiams 8:5, 6; Apreiškimas 11:17, 18). Tai, kad jis įvykdė savo pažadus, primena mums, ką reiškia jo nuostabus vardas, Jehova. Jis yra Didysis Tikslų Įgyvendintojas (Pradžios 2:4, NW išnaša; Psalmių 83:18, NW; Izaijo 46:9-11). Studijuodami Bibliją mes įgyjame aiškų supratimą, koks jis yra ištikimas ir vertas pasitikėjimo (Pakartoto Įstatymo 7:9; Psalmių 18:8, 10; 110:7).

12. a) Kas traukia mus prie Jehovos? b) Kaip tikri gyvenimo įvykiai, užrašyti Biblijoje, skatina asmenį tarnauti Jehovai? c) Ką tu jauti dėl tarnavimo Jehovai?

¹² Kas mus ypač traukia prie Jehovos, — tai jo meilingos savybės. Biblija parodo, koks mylintis, atleidžiantis ir gailestingas jis yra elgdamasis su žmonėmis. Pagalvok, kaip jis apdovanojo Jobą po to, kai šis ištikimai išlaikė savo nekaltumą. Jobo atvejis parodo, kad „Viešpats kupinas užuojautos ir gailestingumo“ (Jokūbo 5:11; Jobo 42:12-16). Pagalvok, kaip Jehova elgėsi su Dovydu po to, kai jis svetimavo ir įvykdė žmogžudystę. Taip, Jehova noriai atleidžia net sunkias nuodėmes, kai nusidėjėlis kreipiasi į jį „sutrinta ir nužeminta širdimi“ (Psalmių 50:5-13, 19). Pagalvok apie tai, kaip Jehova elgėsi su Sauliumi iš Tarso, kuris iš pradžių buvo uolus Dievo tautos persekiotojas. Šiuose pavyzdžiuose atsispindi Dievo gailestingumas ir kilnus noras naudoti atgailaujančius asmenis (1 Korintiečiams 15:9; 1 Timotiejui 1:15, 16). Paulius jautė, kad jis galėtų atiduoti net savo gyvybę tarnaudamas šiam mylinčiam Dievui (Romiečiams 14:8). Ar tu jauti tą patį?

13. Kokia didelė Jehovos meilės išraiška skatina teisingos širdies žmones pasiaukoti jam?

¹³ Jehova pasirūpino išlaisvinti izraelitus iš Egipto vergijos, ir jis paruošė priemonę išgelbėti mus iš nuodėmės ir mirties vergijos — išperkamąją Jėzaus Kristaus auką (Jono 3:16). Paulius pasakė: „Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai“ (Romiečiams 5:8). Ši meilinga priemonė skatina teisingos širdies žmones pasiaukoti Jehovai per Jėzų Kristų. Nes „Kristaus meilė valdo [„verčia“, NW] mus, įsitikinusius, kad jei vienas mirė už visus, tai ir visi yra mirę. Jis yra miręs už visus, kad gyvieji nebe sau gyventų, bet tam, kuris už juos numirė ir buvo prikeltas“ (2 Korintiečiams 5:14, 15; Romiečiams 8:35-39).

14. Ar užtenka vien tik turėti žinių apie Jehovos elgesį, kad mes būtume paskatinti aukoti savo gyvenimą jam? Paaiškink.

¹⁴ Vis dėlto turėti žinių apie Jehovos asmenybę ir jo elgesį su žmonija nepakanka. Turi būti ugdomas asmeninis dėkingumas Jehovai. Kaip tai gali būti daroma? Pritaikant Dievo Žodį savo gyvenime ir palaipsniui įsitikinant, kad jame esantys principai iš tikrųjų yra veiksmingi (Izaijo 48:17). Mes turime suvokti, kad Jehova išgelbėjo mus iš šio pikto, Šėtono valdomo, pasaulio liūno. (Palygink 1 Korintiečiams 6:11.) Stengdamiesi daryti tai, kas yra teisinga, išmokstame pasikliauti Jehova ir patys patiriame, kad Jehova yra gyvasis Dievas, „maldos klausytojas“ (Psalmių 61:9; 65:2, NTP). Mes greitai pasijuntame labai arti jo ir savo giliausius jausmus galime patikėti jam. Mumyse auga šiltas meilės Jehovai jausmas. Tai, be abejo, skatina paaukoti savo gyvenimą jam.

15. Kas paskatino vieną vyrą, anksčiau atsidavusį pasaulietiškam darbui, tarnauti Jehovai?

¹⁵ Daugelis pažino šį mylintį Dievą, Jehovą, ir paaukojo savo gyvenimą tarnauti jam. Pavyzdžiui, pagalvok apie vieną elektriką, kuris turėjo klestintį verslą. Būdavo laikotarpių, kai jis, pradėjęs darbą ryte ir dirbęs per visą dieną bei naktį, grįždavo į namus kitą rytą penktą valandą. Pailsėjęs apie valandą, jis turėdavo eiti į kitą darbą. „Aš buvau pasiaukojęs savo darbui“, — pasakoja jis. Kada jo žmona pradėjo studijuoti Bibliją, jis prisidėjo prie jos. Jis sako: „Visi dievai, kuriuos aš žinojau iki to laiko, tik laukė, kad juos aptarnautų ir nieko nedarė dėl mūsų. Bet Jehova parodė iniciatyvą, atsiųsdamas savo viengimį Sūnų į žemę, tuo didžiai pasiaukodamas asmeniškai“ (1 Jono 4:10, 19). Po dešimties mėnesių šis žmogus pasiaukojo Jehovai. Po to jis atsidėjo tarnauti gyvajam Dievui. Jis ėmėsi visalaikės tarnybos ir persikėlė tarnauti į vietovę, kur buvo didesnis poreikis. Jis, kaip ir apaštalai, ‛viską paliko ir seka Jėzų’ (Mato 19:27). Po dviejų mėnesių jis ir jo žmona buvo pakviesti tarnauti Sargybos bokšto Biblijos ir traktatų bendruomenės filiale, šalyje, kurioje jie gyveno, kad jis galėtų padėti atliekant elektros darbus. Daugiau nei 20 metų jis filiale dirba mėgstamą darbą — ne sau, bet Jehovai.

Parodyk savo pasiaukojimą viešai

16. Kokius žingsnius asmuo turi žengti pasiaukodamas Jehovai?

¹⁶ Studijuodami Bibliją kurį laiką, jauni ir seni pradeda vertinti Jehovą ir tai, ką jis yra padaręs dėl jų. Tai turėtų skatinti juos atsiduoti Dievui. Tu gali būti vienas iš jų. Kaip tu gali pasiaukoti Jehovai? Įgijęs iš Biblijos tikslų pažinimą, tu turėtum elgtis pagal šį pažinimą ir parodyti tikėjimą Jehova ir Jėzumi Kristumi (Jono 17:3). Atgailauk ir nusigręžk nuo nuodėmingo gyvenimo būdo (Apaštalų darbai 3:19). Tada tu galėsi žengti pasiaukojimo žingsnį, išreikšdamas tai iškilmingais žodžiais maldoje Jehovai. Ši malda, be abejo, paliks pėdsaką tavo prote ilgam laikui, nes tai bus naujų santykių su Jehova pradžia.

17. a) Kodėl vyresnieji su naujai pasiaukojusiais asmenimis apžvelgia paruoštus klausimus? b) Koks svarbus žingsnis turėtų būti padarytas netrukus po asmens pasiaukojimo ir kokiam tikslui?

¹⁷ Lygiai kaip Mozė paaiškino izraelitams sandoros santykių su Jehova įsigaliojimo sąlygas, taip vyresnieji Jehovos Liudytojų susirinkimuose padeda tiems, kurie neseniai pasiaukojo, tiksliai suprasti viską, ką tai apima. Jie naudojasi paruoštais klausimais, kad patvirtintų, jog asmuo visiškai supranta pagrindinius Biblijos mokymus ir žino, ką reiškia būti Jehovos Liudytoju. Tada labai tinkama yra vieša pasiaukojimo ceremonija. Savaime suprantama, kad naujai pasiaukojęs asmuo siekia parodyti kitiems, kad jis pradeda šiuos privilegijuotus santykius su Jehova. (Palygink Jeremijo 9:24.) Pasiaukojimas tinkamai simbolizuojamas vandens krikštu. Panardinimas į vandenį ir po to iškėlimas iš jo reiškia, kad asmuo numiršta savo ankstesniam savanaudiškam gyvenimo būdui ir prisikelia naujam gyvenimo keliui — vykdyti Dievo valią. Tai ne sakramentas ir ne ritualas, panašus į Sintoizmo religijos misogi, kuriuo, kaip manoma, asmuo apvalomas vandeniu.a Anaiptol — krikštas yra viešas pasiaukojimo, kuris jau buvo atliktas maldoje, parodymas.

18. Kodėl mes galime būti įsitikinę, kad mūsų pasiaukojimas nebus tuščias?

¹⁸ Šis iškilmingas momentas yra neužmirštamas įvykis, primenantis naujam Dievo tarnui, kad dabar jis turi ilgalaikius santykius su Jehova. Skirtingai nuo lakūno taranuotojo pasiaukojimo valstybei ir imperatoriui, šis pasiaukojimas Jehovai nebus tuščias, nes Jehova yra amžinasis visagalis Dievas, kuris įvykdo viską, ką pradeda. Jis, tik jis vienas, yra vertas mūsų visiško pasiaukojimo (Izaijo 55:9-11).

19. Kas bus nagrinėjama kitame straipsnyje?

¹⁹ Tačiau pasiaukojimas apima daugiau. Pavyzdžiui, kaip pasiaukojimas veikia mūsų kasdieninį gyvenimą? Tai bus nagrinėjama kitame straipsnyje.

[Išnaša]

Ar tu atsimeni?

◻ Kodėl atsidavimas pasaulio dalykams baigėsi nusivylimu?

◻ Kas paskatino izraelitus pasiaukoti Jehovai?

◻ Kas skatina mus pasiaukoti Jehovai šiandien?

◻ Kaip mes pasiaukojame Dievui?

◻ Kokia yra vandens krikšto prasmė?

[Iliustracija 9 puslapyje]

Izraelis Sinajuje pasiaukoja Jehovai