Ar žinojote?

Kokių svaigiųjų gėrimų, be vyno, dar būta Biblijos laikais?

▪ Biblijoje ‘vynas ir stiprus gėrimas’ dažnai minimi vienas šalia kito (Pakartoto Įstatymo 14:26; Luko 1:15, Brb). Kalbant apie stiprius gėrimus, neturimi omenyje gėrimai, pagaminti distiliavimo būdu, nes šis metodas išrastas gerokai vėliau. Svaigalai anuomet būdavo gaminami iš vynuogių, datulių, figų, obuolių, granatų, taip pat iš medaus.

„Stipriu gėrimu“ galėjo būti vadinamas ir alus. Hebrajiškas žodis, verčiamas „stiprus gėrimas“, giminingas akadų kalbos žodžiui, reiškiančiam miežinį alų, kuris tuo metu buvo paplitęs Mesopotamijoje. Alkoholio šiame gėrime buvo mažai, bet padauginus išgerti jis galėjo ir apsvaiginti (Patarlių 20:1, Brb). Senovės Egipto kapavietėse rasta molinių alaus daryklų modelių, sienose išpieštų aludarių. Babilone alus buvo įprastas gėrimas tiek turtuoliams, tiek vargšams. Filistinai taip pat turėjo panašų gėrimą. Kasinėdami Palestinoje archeologai rado ąsočių su filtrais snapeliuose. Per juos miežinis alus išsikošdavo, tad gėrėjai neprarydavo miežių lukštų.

Kodėl Pauliaus dienomis tam tikru metų laiku buvo itin pavojinga keliauti jūra?

▪ Laivas, kuriuo plaukė apaštalas Paulius, dėl nepalankaus vėjo vargais negalais slinko į vakarus palei Mažosios Azijos pakrantę. Kaip rašoma Biblijos pasakojime, tam tikru metu „laivyba tapo pavojinga, nes jau buvo pasibaigęs rudens [„permaldavimo dienos“, NW] pasninko metas“. Savo bendrakeleivius Paulius įspėjo, kad bet koks bandymas tęsti kelionę gali būti „pražūtingas ne tik kroviniams bei laivui, bet ir [jų] gyvybėms“ (Apaštalų darbų 27:4-10).

Permaldavimo dienos pasninkas būdavo rugsėjo gale arba spalio pradžioje. Romėnų jūreiviai žinojo, kad keliauti jūra saugiausia nuo gegužės 27 iki rugsėjo 14 dienos. Nuo šios dienos iki lapkričio 11-osios plaukioti jūra darėsi pavojinga, o nuo lapkričio 11-osios iki kovo 10-osios į jūrą, galima sakyti, niekas nesileisdavo. Viena priežastis, kaip suprantame iš vaizdingo pasakojimo apie Pauliaus kelionę, buvo nepastovūs orai (Apaštalų darbų 27:13-44). Jūreiviams reikėjo ne tik kovoti su baisiomis audromis, bet ir daug sunkiau būdavo vesti laivą, nes debesys užstodavo saulę ir žvaigždes. Rūkas ir lietus sumažindavo matomumą, todėl sunkiau sekėsi įžvelgti galimas kliūtis.

[Iliustracija 23 puslapyje]

Medinis egiptiečių alaus indų modelis

[Šaltinio nuoroda]

Erich Lessing/Art Resource, NY

[Iliustracija 23 puslapyje]

Romėnų krovininis laivas (apie 100—200 m. e. m.)

[Šaltinio nuoroda]

Pictorial Archive (Near Eastern History) Est.