Šlovinti Kūrėją – didžiausia laimė

1, 2. Ko reikia, kad Dievas jam teikiamu gyriumi džiaugtųsi?

KAS ateina į galvą išgirdus žodį „garbinimas“? Gal įsivaizduoji žmogų, nuolankiai priklaupusį šalia lovos ir reiškiantį padėkas Dievui nuoširdžioje maldoje? O gal bendratikius, aukštinančius Jehovą gražia giesme?

² Išties, ir maldomis, ir giesmėmis mes teikiame Jehovai gyrių. Ar jis tuo džiaugiasi? Taip, jeigu visa, ką darome, derinasi su jo valia, jeigu jį nuoširdžiai mylime ir rodome jam pagarbą. Mes suprantame, kad Dievas vertas pačios didžiausios šlovės, tad stengiamės jam visu kuo įtikti.

 3. Ką šiame straipsnyje aptarsime?

³ Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokio garbinimo Jehova tikėjosi senovėje, ir aptarsime aštuonis mūsų krikščioniško gyvenimo aspektus. Tai bus gera proga pamąstyti, ką galėtume pagerinti. Taip pat matysime, kokia laimė yra garbinti Jehovą ir jam tarnauti.

 4. Kaip Jehovos tarnai senovėje išreiškė jam pagarbą ir meilę?

⁴ Kadaise tokie Dievui ištikimi žmonės kaip Abelis, Nojus, Abraomas ir Jobas visa širdimi Jehovą mylėjo ir didžiai gerbė. Iš ko tai matoma? Iš to, kad buvo jam klusnūs, tvirtai juo tikėjo ir aukojo aukas. Biblijoje nėra smulkiai nusakyta visa, ką dėl Dievo jie darė. Tačiau žinome, kad tie dievobaimingi vyrai stengėsi visu kuo pagerbti Jehovą ir jis tuo džiaugėsi. Vėliau Abraomo palikuoniams Jehova perdavė Įstatymą su konkrečiais potvarkiais, kaip jis turi būti garbinamas.

 5. Kokiam įstatymui pavaldūs Kristaus sekėjai?

⁵ Nuo tada, kai Jėzus pasiaukojo ir buvo prikeltas iš mirusių, nebesame pavaldūs Mozės Įstatymui (Rom 10:4). Dabar privalome paklusti „Kristaus įstatymui“ (Gal 6:2). Šis įstatymas nėra sudarytas iš daugybės smulkių nuostatų, kas leidžiama, o kas ne. Laikytis jo reiškia sekti Jėzaus paliktu pavyzdžiu ir mokymais. Visiems, kas stengiasi eiti jo pėdomis ir visu kuo įtikti Jehovai, Jėzus pažadėjo: „Jūs rasite sau atgaivą“ (Mt 11:29).

 6. Ką vertingo pasisemsime iš šio straipsnio?

⁶ Toliau apsvarstysime keletą mūsų krikščioniškos gyvensenos aspektų. Skaitydamas straipsnį pamąstyk: „Kiek aš pažengiau šioje srityje? Ar galėčiau ką nors pagerinti, kad Jehovai teikčiau dar daugiau šlovės?“ Pasidžiauk savo pažanga ir sykiu pasvarstyk, kur derėtų pasitempti.

 7. Kaip Jehova žiūri į mūsų nuoširdžias maldas?

⁷ Meldžiamės. Biblijoje mūsų maldos prilygintos kruopščiai paruoštiems kvapiems smilkalams, kokius smilkydavo padangtėje, o vėliau šventykloje (Ps 141:2). Jei nuoširdžiai, paprastais žodžiais išsakome Dievui savo mintis, rūpesčius ir troškimus, jis mus „mielai išklauso“ (Pat 15:8; Įst 33:10). Jehovai patinka, kai maldoje išreiškiame jam meilę ir dėkingumą. Tad prieš melsdamiesi pamąstykime, ką norėtume Dievui pasakyti. Tada mūsų žodžiai jam bus tarsi aromatingi smilkalai.

 8. Kaip mes galime aukoti Jehovai gyriaus aukas?

⁸ Aukojame gyriaus aukas (Ps 34:1). Jehovą giriame už jo nuostabias savybes ir darbus. Matydami, koks jis mums geras ir kiek daug dėl mūsų daro, jaučiame nuoširdų dėkingumą ir trokštame jį šlovinti. Ypatinga proga aukštinti Dievą – evangelizacijos darbas. Juk apaštalas Paulius ragino: „Visada aukokime Dievui gyriaus auką – savo lūpomis skelbkime jo vardą“ (Hbr 13:15). Čia panašiai kaip su malda: ruošdamiesi į tarnybą pagalvokime, ką vertingo galėtume žmonėms pasakyti. Norime, kad mūsų „gyriaus auka“ būtų kuo geresnė, tad tiesos žinia dalykimės entuziastingai.

 9. Kodėl mums, kaip ir senovės izraelitams, svarbu dalyvauti sueigose? Ką sueigos duoda tau asmeniškai?

⁹ Lankome sueigas. Senovėje izraelitams buvo prisakyta: „Tris kartus per metus [...] visi jūsų vyrai turės pasirodyti savo Dievo Jehovos akivaizdoje, vietoje, kurią jis bus išsirinkęs“ (Įst 16:16). Žydams tekdavo palikti savo namus ir ūkį be jokios apsaugos. Tačiau jie žinojo tvirtą savo Dievo pažadą: „Niekas, tau iškeliavus prisistatyti Jehovos akivaizdon, į tavo žemes nesikėsins“ (Iš 34:24). Kliaudamiesi tokia apsauga dievobaimingi izraelitai kasmet vykdavo į metines šventes. Dalyvauti jose buvo visokeriopai naudinga – žmonės dar geriau įsisąmonindavo Įstatymo reikalavimus, galėdavo pamąstyti apie Dievo maloningumą ir pasidžiaugti bendryste su tautiečiais (Įst 16:15). Mums irgi labai svarbu neapleisti krikščionių sueigų. Tik pagalvok, kaip Jehova džiaugiasi, jeigu stengiamės programoje aktyviai dalyvauti, paruošiame trumpus turiningus komentarus.

10. Kodėl Dievą šloviname giesmėmis?

¹⁰ Giedame giesmes (Ps 28:7). Dievą jo tarnai visada šlovindavo ir giesmėmis. Izraelio karalius Dovydas net 288 levitus paskyrė šventyklos giesmininkais (1 Met 25:1, 6–8). Šiandien mes irgi išreiškiame meilę Jehovai gyriaus giesmėmis. Galbūt tau atrodo, kad neturi skambaus balso? Bet pagalvok: nors esame netobuli ir kalbėdami dažnai klystame, vis tiek skelbiame gerąją naujieną ir sueigose atliekame užduotis (Jok 3:2). Tad ir balso netobulumas tenebūna kliūtis giedoti Jehovai. Svarbiausia, kad tai darytume iš širdies.

11. Ką daryti tėvus ragina žodžiai iš Psalmyno 48:13?

¹¹ Studijuojame Bibliją ir jos tiesų mokome savo vaikus. Šabas izraelitams buvo gera proga palikti nuošaly visokius rūpesčius ir pamąstyti apie savo santykius su Jehova (Iš 31:16, 17). Pareigingi tėvai tą dieną ir vaikų širdelėse skiepijo meilę ir dėkingumą Dievui. Mes taip pat turėtume nusistatyti laiką, kada skaitysime ir studijuosime Bibliją. Šitaip teikiame Jehovai prideramą garbę ir labiau su juo suartėjame (Ps 73:28). Per šeimos studijas ir savo atžaloms privalome padėti ugdytis artimą ryšį su mūsų dangiškuoju Tėvu. (Perskaityk Psalmyno 48:13.)

12. Kodėl galime sakyti, kad teokratinės statybos yra šventas darbas?

¹² Statome ir prižiūrime savo sueigų sales. Padangtės statyba ir jos reikmenų gamyba, Biblijos žodžiais tariant, buvo „šventas darbas“ (Iš 36:1, 4). Šiandien Karalystės salių ir kitos teokratinės statybos irgi yra šventa tarnyba Dievui. Kai kurie broliai ir sesės tai veiklai skiria labai daug laiko. Ar vertiname jų pastangas? Aišku, jie prisideda ir prie evangelizacijos darbo, kai kurie netgi pareiškia norą tapti pionieriais. Vyresnieji tokius uolius statybos tarnus turi palaikyti ir jų paraiškas mielai patvirtinti, jei tik šie yra tam tinkami. O padėti prižiūrėti ir paremontuoti mūsų sales galime kiekvienas, net jei ir neturime statybininko įgūdžių.

13. Kaip turėtume žiūrėti į galimybę remti Karalystės darbą aukomis?

¹³ Remiame Karalystės darbą aukomis. Izraelitams nederėjo pasirodyti Jehovos akivaizdoje „tuščiomis rankomis“ (Įst 16:16). Jie turėjo atnešti jam auką, kokią išgalėdavo. Taip žmonės išreikšdavo Dievui padėką už visas jo teikiamas gėrybes. O kaip mes galime atsidėkoti Jehovai už meilę ir jo dvasines dovanas? Viena, pagal galimybes finansiškai remdami savo bendruomenę ir organizacijos pasaulinį darbą. Apie tai kalbėjo ir apaštalas Paulius: „Jei žmogus duoda noriai, jo dovana Dievui itin patinka – dovana iš to, ką jis turi, o ne iš to, ko neturi“ (2 Kor 8:4, 12). Kiekvieną mūsų nuoširdžią auką – net ir pačią menkiausią – Jehova labai vertina (Mk 12:42–44; 2 Kor 9:7).

14. Kaip, remiantis Patarlių 19:17, Jehova žiūri į mūsų paramą stokojantiems?

¹⁴ Padedame stokojantiems bendratikiams. Dievas paragino izraelitus šelpti vargšus ir pažadėjo, kad už tokį dosnumą bus atlyginta (Įst 15:7, 10). Mūsų pagalbą stokojantiems bendratikiams Jehova laiko geradaryste jam pačiam. (Perskaityk Patarlių 19:17.) Pavyzdžiui, kai Filipų krikščionys atsiuntė įkalintam Pauliui dovaną, apaštalas pavadino ją „Dievui priimtina malonaus kvapo auka“ (Fil 4:18). Tad pagalvok, ar negalėtum kuriam nors savo bendruomenės broliui ar sesei padėti. Jei kam prireikia paramos, nepagailėk savo laiko, jėgų, įgūdžių ar išteklių. Taip teiksi Jehovai garbę ir pradžiuginsi jo širdį (Jok 1:27).

15. Kodėl tarnauti Jehovai mums nėra našta?

¹⁵ Visi trokštame šlovinti Jehovą ir jam tarnauti. Tai mums jokia našta, nes savo Dievą mylime (1 Jn 5:3). Pagalvok apie vaikelį, sumaniusį pradžiuginti tėtį piešinuku. Tėtį jis myli ir nori padovanoti savo rankų darbelį, tad piešia susikaupęs ir tai jam nė kiek nepabosta. Tad ir mes su didžiausiu pasitenkinimu aukojame dangiškajam Tėvui savo laiką ir jėgas. Trokštame visu kuo teikti jam gyrių.

16. Kaip, pasak Hebrajams 6:10, Jehova žiūri į mūsų tarnystę?

¹⁶ Tėvai nesitiki iš savo atžalų per daug. Jie supranta, kad ne visų gebėjimai vienodi. Panašiai ir Jehova kuo puikiausiai žino, kad kiekvieno iš mūsų aplinkybės skirtingos. Gerai, jei tu gali nemažai tarnyboje nuveikti. O kaip tada, jei amžius, sveikata ar šeiminiai įsipareigojimai tavo galimybes riboja? Nenusimink (Gal 6:4). Jehova vertina visa, ką darai jo garbei, ir to niekad nepamirš. (Perskaityk Hebrajams 6:10.) Dievas mato tavo atsidavimą ir nori, kad savo tarnyste džiaugtumeis.

17. a) Ką galėtume daryti, jeigu tam tikroje krikščioniško gyvenimo srityje nesiseka? b) Kuri iš 23 puslapyje pavaizduotų dvasinės veiklos sričių tau suteikė itin daug džiaugsmo?

¹⁷ O kaip, jeigu tam tikroje krikščioniško gyvenimo srityje tau sunkiai sekasi? Pavyzdžiui, niekaip neįpranti reguliariai studijuoti arba pritrūksti drąsos tarnyboje. Pagalvok, ką darytum norėdamas įprasti reguliariai mankštintis arba išmokti groti muzikos instrumentu. Argi neskirtum tiems užsiėmimams laiko kasdien – iš pradžių gal tik po keletą minučių, o paskui vis daugiau? O matydamas savo pastangų vaisius, lavintumeis vis entuziastingiau, netgi su malonumu. Taip yra ir su dvasine veikla. Kuo dažniau prisėsi patyrinėti Bibliją ir eisi į tarnybą, tuo labiau tai pamėgsi ir tuo daugiau dvasinės naudos gausi.

18. Kas įprasmina mūsų gyvenimą ir daro mus laimingus?

¹⁸ Žmogaus gyvenimo prasmė – šlovinti savo Kūrėją. Tik toks gyvenimas teikia tikrąją laimę. Savo garbintojus Dievas visokeriopai palaiko, teikia jiems dvasios ramybę ir padeda ištverti įvairiausius sunkumus (Pat 10:22; Iz 41:9, 10). Negana to, jis siūlo nepaprastą dovaną – amžiną gyvenimą naujajame pasaulyje. Tad ir toliau su džiaugsmu aukštinkime Jehovą, nes jis vienintelis „vertas šlovės ir pagarbos“ (Apr 4:11).