Karalius, kuriam valdant klestės gerovė
„Ant jo ilsėsis Viešpaties dvasia“ (IZ 11:2).
1. Kokį susirūpinimą išreiškia kai kurie asmenys dėl pasaulio problemų?
„KAIP žmonijai išgyventi dar vieną šimtmetį, jei politinė, visuomeninė ir ekologinė padėtis tiesiog kritiška?“ Tokį susirūpinimą 2006 metais išreiškė astrofizikas Stivenas Hokingas. Viename žurnalo New Statesman straipsnyje buvo rašoma: „Mes nepanaikinome skurdo, nesukūrėme taikingo pasaulio. Pasiekėme, regis, atvirkščią rezultatą. Ir ne todėl, kad nesistengėme. Išbandėme viską: nuo komunizmo iki rinkos ekonomikos; nuo Tautų Sąjungos iki branduolinio atgrasinimo. Vis kariavome mėgindami „užkirsti kelią karui“, bet, kaip tai padaryti, iš tikrųjų nežinome.“
2. Kaip Jehova netrukus parodys esąs teisėtas žemės Viešpats?
2 Tokie pareiškimai Jehovos tarnų nė kiek nestebina. Biblijoje sakoma, jog žmogus nebuvo sukurtas valdyti pats, vadovaudamasis vien savo išmanymu (Jer 10:23). Vienintelis teisėtas Valdovas yra Jehova. Todėl tik jis gali nustatyti, kokių normų mums dera laikytis, tik jis gali nurodyti, koks gyvenimo kelias geriausias, ir padėti juo eiti. Žmonių pastangos valdyti patiems buvo nesėkmingos ir Dievas tokią savivaldą greitai nutrauks. Kartu jis siųs pražūtį visiems, kas atmeta jo teisėtą valdžią ir mieliau vergauja nuodėmei, netobulumui, paklūsta „šio pasaulio dievaičiui“ Šėtonui (2 Kor 4:4).
3. Ką Izaijas išpranašavo apie Mesiją?
3 Naujajame pasaulyje Jehova, meilės kupinas Dievas, valdys žmoniją per Mesijo Karalystę (Dan 7:13, 14). Apie tos Karalystės Karalių Izaijas pranašavo: „Iš Jesės kelmo išaugs atžala, iš jo šaknies pražys pumpuras. Ant jo ilsėsis Viešpaties dvasia: išminties ir įžvalgos dvasia, patarimo ir narsumo dvasia, pažinimo ir Viešpaties baimės dvasia“ (Iz 11:1, 2). Kaip ‘atžalą iš Jesės kelmo’ — Jėzų Kristų — Dievas per savo šventąją dvasią ruošė būti žmonijos valdovu? Ką gera suteiks jo valdymas? Ką patys turime daryti norėdami džiaugtis ateities gerove?
Paties Dievo parengtas Valdovas
4—6. Kokios ypatingos žinios leis Jėzui tarnauti išmintingu ir atjaučiu Karaliumi, Vyriausiuoju Kunigu ir Teisėju?
4 Jehovos valia yra tokia, kad jo žemiškieji valdiniai atgautų tobulumą, vadovaujami tikrai išmintingo ir atjautaus Karaliaus, Vyriausiojo Kunigo ir Teisėjo. Štai todėl Dievas išsirinko Jėzų Kristų ir per šventąją dvasią jį tobulai parengė šioms nepaprastai svarbioms pareigoms. Dabar aptarsime, kodėl Jėzus jam pavestas pareigas atliks kuo tinkamiausiai.
5 Jėzus geriausiai pažįsta Dievą. Viengimis Sūnus su Tėvu bendravo ilgiau nei kas nors kitas — tikriausiai milijardus metų. Per tą laiką Jėzus taip gerai pažino Jehovą, kad galėjo būti pavadintas „neregimojo Dievo atvaizdu“ (Kol 1:15). Sūnus pats pasakė: „Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą!“ (Jn 14:9).
6 Be Jehovos, niekas kitas taip gerai nepažįsta visos kūrinijos, taigi ir žmonių, kaip Jėzus. Kolosiečiams 1:16, 17 rašoma: „Jame [Per Dievo Sūnų] sukurta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima, [...] jis yra pirma visų daiktų, ir visa juo laikosi.“ Pagalvokime, ką tai reiškia! Jėzus, Dievo ‘talkininkas’, padėjo Tėvui sukurti absoliučiai viską. Vadinasi, visa, kas tik yra neaprėpiamoje visatoje, — nuo subatominių dalelių iki stulbinamai sudėtingų žmogaus smegenų, — jis išmano kuo puikiausiai. Iš tiesų, Kristus yra įasmeninta išmintis! (Pat 8:12, 22, 30, 31)
7, 8. Kaip šventoji dvasia padėjo Jėzui tarnauti žemėje?
7 Jėzus buvo pateptas Dievo šventąja dvasia. „Viešpaties Dvasia ant manęs, — pasakė Jėzus, — nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems — regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų“ (Lk 4:18, 19). Kai buvo pakrikštytas, Jėzus šventosios dvasios veikimu tikriausiai prisiminė visa, ką žinojo gyvendamas danguje kaip dvasinė esybė, vadinasi, ir tai, ką jam, Mesijui, Dievas skyrė žemėje atlikti. (Perskaityk Izaijo 42:1; Luko 3:21, 22; Jono 12:50.)
8 Jėzų vedė šventoji dvasia. Jis turėjo tobulą kūną ir protą. Todėl buvo pats didžiausias visų laikų žmogus ir geriausias Mokytojas. Minios klausydamosi Jėzaus „stebėjosi Jo mokymu“ (Mt 7:28, Brb). Jis žinojo, jog esminės žmonijos problemų priežastys yra nuodėmė, netobulumas, dvasinis tamsumas. Taip pat galėjo matyti, kas žmogaus širdyje, ir į tai atsižvelgti (Mt 9:4; Jn 1:47).
9. Kodėl mūsų pasitikėjimas Jėzumi kaip Valdovu stiprėja, kai apmąstome jo tarnystę žemėje?
9 Jėzus gyveno žmogaus gyvenimą. Tai, ką Jėzus patyrė gyvendamas žemėje ir artimai bendraudamas su netobulais žmonėmis, padėjo jam pasirengti būsimai Karaliaus tarnystei. Apaštalas Paulius rašė: „[Jėzus] turėjo visu kuo tapti panašus į brolius, kad būtų gailestingas ir ištikimas Dievui vyriausiasis kunigas ir galėtų permaldauti už tautos nuodėmes. Pats iškentęs gundymus, jis gali padėti tiems, kurie yra gundomi“ (Hbr 2:17, 18). Jėzus, pats gundytas, supranta ir užjaučia tuos, kam tenka kęsti išmėginimus. Tai jis akivaizdžiai parodė, kai tarnavo žemėje. Ligoti, luoši, paniekinti žmonės, net ir vaikai nesivaržė prieiti prie Jėzaus (Mk 5:22-24, 38-42; 10:14-16). Prie jo burdavosi romieji ir dvasiškai alkstantys. O išdidūs, pasipūtę ir ‘neturintys savyje Dievo meilės’ asmenys Jėzų atstūmė, jo nekentė, jam prieštaravo (Jn 5:40-42; 11:47-53).
10. Kaip kilniadvasiškai Jėzus parodė mums savo meilę?
10 Jėzus už mus atidavė gyvybę. Jėzus noriai sutiko už mus mirti ir tai aiškiausiai liudija, koks tinkamas Valdovas jis yra. (Perskaityk Psalmyno 40:7-11 [40:6-10, Brb].) Jėzus pats pasakė: „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (Jn 15:13). Pasaulio lyderiai, būdami netobuli, išnaudoja savo pavaldinius ir lobsta, o Kristus už žmoniją nepagailėjo net gyvybės (Mt 20:28).
Įgyvendins visa, ką laiduoja išpirka
11. Kodėl Jėzumi, savo Išpirkėju, galime visiškai pasitikėti?
11 Kaip nuostabu, kad būtent Jėzus, Vyriausiasis Kunigas, pasirūpins, kad galėtume džiaugtis ta gerove, kurią laiduoja jo išperkamoji auka. Jau tarnaudamas žemėje Jėzus parodė, ką darys kaip Išpirkėjas savo valdymo tūkstantmetį, į kurį galėsime įžengti, jeigu liksime ištikimi Dievui. Jėzus gydė sergančius ir luošius, prikėlė mirusius, pamaitino minias, net nutildė siaučiančią vėtrą (Mt 8:26; 14:14-21; Lk 7:14, 15). Visus tuos stebuklus jis darė ne norėdamas nustebinti kitus savo galia ir valdžia, o iš didelės atjautos ir meilės. Raupsuotajam, maldaujančiam jį išgydyti, Jėzus tarė: „Noriu, būk švarus!“ (Mk 1:40, 41). Toks pat atjautus Jėzus bus kiekvienam, kai valdys tūkstantį metų.
12. Kaip išsipildys Izaijo 11:9 užrašyti žodžiai?
12 Kristus su bendravaldžiais taip pat rūpinsis dvasiniu žmonių ugdymu — tęs darbą, kurį pats pradėjo beveik prieš du tūkstančius metų. Tuomet išsipildys Izaijo 11:9 užrašyti žodžiai: „Žemė bus kupina Viešpaties pažinimo, kaip jūra kupina vandenų.“ Tada, be abejo, bus naujų nurodymų, kaip prižiūrėti planetą ir begalinę daugybę jos kūrinių, — vykdyti darbą, koks iš pradžių buvo pavestas Adomui. Per tūkstantį metų bus įgyvendintas pirmutinis Dievo sumanymas, užrašytas Pradžios 1:28, ir suteikta visa, kas numatyta žmonijai per išpirką.
Įgaliotas teisti
13. Iš ko buvo matyti, kad Jėzus myli teisumą?
13 Kristus yra „Dievo paskirtasis gyvųjų ir mirusiųjų teisėjas“ (Apd 10:42). Kokia mums paguoda žinoti, kad Jėzus nepaperkamas, kad teisumas ir ištikimybė tarsi diržas tvirtai juosia jo strėnas! (Iz 11:5) Jis nepakentė godumo, veidmainystės ir kitų blogybių, smerkė tuos, kurie buvo abejingi kenčiantiems (Mt 23:1-8, 25-28; Mk 3:5). Jėzaus taip pat nesuklaidindavo asmens išorė, nes jis „žinojo, kas yra žmogaus viduje“ (Jn 2:25).
14. Iš ko šiandien matyti, kad Jėzus brangina tiesą ir teisingumą, ir apie ką vertėtų pamąstyti?
14 Kas šiandien rodo, kad Jėzus brangina tiesą ir teisingumą? Jo paties vadovaujama skelbimo ir mokymo kampanija — didžiausia žmonijos istorijoje. Joks žmogus, jokia pasaulio valdžia ar pikta dvasinė esybė negali sustabdyti šio darbo, nes jis bus baigtas tik tada, kai tai nuspręs pats Dievas. Tad neabejojame, kad po Armagedono žemėje įsiviešpataus Dievo teisingumas. (Perskaityk Izaijo 11:4; Mato 16:27.) Dabar pamąstyk: ar į tarnyboje sutinkamus žmones žiūriu taip, kaip į juos žiūri Jėzus? Ar aš, net jei riboja sveikata ar kitos aplinkybės, atiduodu Jehovai, kas geriausia?
15. Ką reikia turėti mintyje, kad širdis skatintų mus tarnauti Dievui visomis jėgomis?
15 Mūsų ryžtas visa širdimi tarnauti Dievui stiprės, jei turėsime mintyje, kad skelbti apie Karalystę yra Dievo duotas darbas. Jehova nurodė mums jį dirbti, per savo Sūnų šiai veiklai vadovauja, per šventąją dvasią teikia jėgų darbuotis. Ar brangini nuostabią galimybę būti Dievo bendradarbiu ir tarnauti drauge su jo Sūnumi, vedamu šventosios dvasios? Niekas kitas, tik Jehova, gali sutelkti septynis milijonus suvirš žmonių, kurių dauguma laikomi „paprastais, nemokytais“, garsinti Karalystės žinios 236 šalyse (Apd 4:13).
Siek palaiminimo per Kristų
16. Ką apie Dievo palaiminimą byloja Pradžios 22:18 žodžiai?
16 Jehova kadaise Abraomui pasakė: „Visos tautos žemėje gaus palaiminimą per tavo palikuonis, nes tu buvai klusnus mano balsui“ (Pr 22:18). Taigi visi, kas tik brangina krikščionišką tarnystę, gali su pasitikėjimu laukti palaiminimų valdant žadėtajam Palikuoniui — Mesijui. Žvelgdami į gražią ateitį, uoliai toliau darbuojamės.
17, 18. Koks Jehovos pažadas užrašytas Pakartoto Įstatymo 28:2 ir ką tie žodžiai reiškia mums?
17 Abraomo palikuonims, Izraelio tautai, Dievas kitados pasakė: „Jei klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso, tave pasieks ir užlies visi šie [Įstatymo sandoroje paskelbti] palaiminimai“ (Įst 28:2). Šitie žodžiai taikytini ir dabartiniams Dievo tarnams. Jei nori būti Jehovos laiminamas, nenustok ‘klausyti’ jo balso. Tada jo palaiminimai „tave pasieks ir užlies“. Kaip turėtume suprasti šį paliepimą klausyti?
18 Tai reiškia dėtis į širdį, kas sakoma Dievo Žodyje, ir stiprintis Jehovos teikiamu dvasiniu maistu (Mt 24:45). Taip pat turime paklusti Dievui ir jo Sūnui. Jėzus kalbėjo: „Ne kiekvienas, kuris man šaukia: ‘Viešpatie, Viešpatie!’ — įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią“ (Mt 7:21). Dievo taip pat klausome noriai laikydamiesi jo nustatytos tvarkos krikščionių bendruomenėje, prižiūrimoje vyresniųjų, kurie mums yra „žmonės dovanos“ (Ef 4:8, NW).
19. Ko reikia, kad būtume verti Dievo palaiminimų?
19 Tokia dovana mums yra ir Vadovaujančiosios tarybos nariai, atstovaujantys pasaulinei krikščionių bendruomenei (Apd 15:2, 6). Juk nuo to, ar vertiname šiuos dvasinius Kristaus brolius, priklausys, koks bus Dievo Sūnaus sprendimas mums per artėjantį didį suspaudimą (Mt 25:34-40). Taigi, jei trokštame Dievo palaiminimų, turime ištikimai remti pateptuosius krikščionis.
20. a) Kokia brolių, kurie mums yra kaip dovanos, svarbiausia užduotis? b) Kaip rodome, kad šiuos brolius branginame?
20 „Žmonės dovanos“ taip pat yra šalies filialo komiteto nariai, keliaujantieji prižiūrėtojai ir bendruomenės vyresnieji, į tas pareigas paskiriami vadovaujant šventajai dvasiai (Apd 20:28). Šių brolių svarbiausia užduotis — ugdyti Dievo tautą, „kol visi pasieksime tikėjimo vienybę ir Dievo Sūnaus pažinimą, tapsime tikrais vyrais pagal Kristaus pilnatvės amžiaus saiką“ (Ef 4:13). Vyrai, einantys atsakingas pareigas, yra netobuli kaip ir mes. Bet kad Dievas mus laimintų, remkime juos, su meile prižiūrinčius kaimenę (Hbr 13:7, 17).
21. Kodėl svarbu jau dabar paklusti Dievo Sūnui?
21 Netrukus Kristus pakils į kovą prieš šią nedorą Šėtono sistemą. Kai tai prasidės, mūsų gyvybė bus Jėzaus rankose, nes jis yra Dievo įgaliotas Biblijoje išpranašautą „milžinišką minią“ vesti prie „gyvybės vandens šaltinių“ (Apr 7:9, 16, 17). Tad jau dabar noriai, visa širdimi pakluskime savo Karaliui, vedamam Jehovos dvasios.
Ką sužinojai iš šių Biblijos eilučių?
[Iliustracija 17 puslapyje]
Jėzus prikeldamas Jayro dukterį parodė didžią atjautą
[Iliustracijos 18 puslapyje]
Jėzus Kristus vadovauja didžiausiai skelbimo kampanijai žmonijos istorijoje