Prisiimti atsakomybę rūpintis šeima

„TĖVAI, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu“ (Efeziečiams 6:4). Tais įkvėptais žodžiais apaštalas Paulius aiškiai nurodė, kam skirta pareiga rūpintis šeima — tėvui.

Daugelyje šeimų ne vien tėvas rūpinasi savo vaikais. Žmona, jo vaikų motina, mielai padeda nešti tą naštą savo vyrui. Todėl karalius Saliamonas pareiškė: „Klausyk, mano sūnau, savo tėvo drausmės ir nepamesk savo motinos pamokymo“ (Patarlių 1:8).

Rūpinimasis materialiniais ir dvasiniais dalykais

Tėvai, mylintys savo vaikus, stengiasi neapleisti jų. Žinoma, priešingai elgtis krikščionims būtų tolygu atsižadėti savo tikėjimo, kaip galime spręsti iš Pauliaus žodžių Timotiejui: „Jei kas nesirūpina savaisiais, ypač namiškiais, tas yra užsigynęs tikėjimo ir blogesnis už netikintį!“ (1 Timotiejui 5:8) Krikščionys supranta, kad vaiko auginimas bei ‛auklėjimas, drausminant ir mokant Viešpaties vardu’, reikalauja kur kas daugiau negu tik rūpintis juo materialiai.

Apsvarstyk Mozės pamokymą Izraelio tautai, kai ji, prieš pat įeidama į Pažadėtąją žemę, įkūrė stovyklą Moabo lygumoje. Čia jis pakartojo izraelitams Dievo įstatymus liepdamas: „Įsidėkite šiuos žodžius į savo širdį ir sielą“ (Pakartoto Įstatymo 11:18, Brb red.). Anksčiau jis buvo priminęs, kad jie turi mylėti Jehovą visa savo širdimi, siela bei jėgomis ir pridūręs: „Šitie žodžiai, kuriuos tau šiandien skelbiu, tepasilieka tavo širdyje“ (Pakartoto Įstatymo 6:5, 6, Brb red.). Izraelitams tėvams buvo gyvybiškai svarbu įsidėti Dievo įstatymo žodžius sau į širdį. Širdimis, pripildytomis dvasinio supratimo, izraelitai tėvai galėjo lengvai paklusti tolesniems Mozės žodžiams: „Mokyk jų [Dievo įstatymo žodžių] savo vaikus [„įdiek juos savo sūnui“, NW] ir apie juos kalbėk, sėdėdamas savo namuose, būdamas kelionėje, guldamas ir atsikeldamas“ (Pakartoto Įstatymo 6:7, Brb red.; 11:19; palygink Mato 12:34, 35).

Atkreipk dėmesį, kad tėvai turėjo ‛įdiegti’ tuos žodžius savo vaikams ir ‛kalbėti apie juos’. Merriam-Webster’s Collegiate Dictionary žodį „įdiegti“ apibūdina kaip „mokyti ir įkalti dažnai kartojant bei raginant“. Jeigu tėvai kalbėdavo apie Dievo įstatymą kasdien — ryte, dieną ir vakare, jie daug ką perteikdavo savo vaikams. Tėvų meilė Dievo įstatymui, kurią paaugliai jausdavo, paskatindavo ir juos ugdytis artimus santykius su Jehova (Pakartoto Įstatymo 6:24, 25). Įdomu, kad Mozė pabrėžtinai nurodė tėvams mokyti savo vaikus ‛sėdint namuose’. Toks mokymas prisiskaitė prie rūpinimosi šeima. Tačiau kaip yra šiandien?

„Sėdėdamas savo namuose“

„Tai nelengva“, — aiškina Žaneta, krikščionė keturių vaikų motina.a „Reikia atkaklumo“, — pritaria Paulius, jos vyras. Kaip ir daugelis kitų tėvų Liudytojų, Paulius ir Žaneta stengiasi mažiausiai kartą per savaitę studijuoti Bibliją su savo vaikais. „Stengiamės su savo šeima aptarinėti Bibliją kiekvieną pirmadienio vakarą nustatytu laiku, — aiškina Paulius ir pripažįsta: — bet tai ne visada mums pasiseka.“ Kaip paskirtas susirinkimo vyresnysis, kartais jis iškviečiamas tvarkyti neatidėliotinų reikalų. Du jo vyriausieji vaikai yra visalaikiai tarnai. Jie mano, kad vakarai yra patogus laikas bendrauti su žmonėmis tarnyboje. Taigi, kaip šeima, jie derina savo šeimyninių studijų laiką. „Kartais mes studijuojame tuoj pat po vakarienės“, — aiškina Paulius.

Nors tėvams išmintinga lanksčiai nustatyti savo šeimos studijų laiką, jie stengiasi, kad jos vyktų reguliariai. „Jei mūsų studijų laikas pasikeičia, — pastebi duktė Klara, — tėtis visada užrašo naują laiką ant šaldytuvo durų, kad mes visi žinotume.“

Be to, susibūrimas į reguliarias šeimos studijas duoda puikią progą jaunesniems šeimos nariams pasidalinti savo rūpesčiais bei problemomis su tėvais. Tokios studijos duoda gerų rezultatų, jei nėra tokios nelanksčios, kad paaugliai tiesiog paskaito atsakymus iš biblinio vadovėlio, kuriuo naudojasi. „Mūsų šeimos studijos — tai pasikeitimas nuomonėmis“, — aiškina Martinas, turintis du sūnus. „Kai kartą per savaitę susirenkame aptarti Rašto temos, matome, kokią dvasinę pažangą daro šeima, — pastebi jis. — Bediskutuodami išsiaiškiname daugybę įvairiausių dalykų. Sužinome, kas vyksta mokykloje ir, dar įdomiau, kokias pažiūras ugdosi vaikai.“ Jo žmona Sandra pritaria bei mano, kad pati irgi daug pasisemia iš šeimos studijų. „Kai mano vyras veda studijas, — pasakoja ji, — aš daug sužinau klausydama, kaip mano sūnūs atsakinėja į jo klausimus.“ Po to Sandra pritaiko savo komentarus, kad padėtų berniukams. Jai daug maloniau studijuoti, nes pati aktyviai dalyvauja. Taip, tėvams šeimos studijos padeda įžvelgti, ką mąsto jų vaikai (Patarlių 16:23, Brb red.; 20:5, Brb red.).

Būk lankstus ir atkaklus

Kai ateina laikas šeimos studijoms, galbūt pastebi, jog vienas vaikas pasiruošęs ir susidomėjęs, o kitą, kad susikauptų ir turėtų naudos, reikia įkalbinėti. Viena krikščionė motina aiškina: „Tai ir yra šeimos gyvenimas! Žinai, ką turi daryti kaip motina. Taigi, kai atkakliai to imiesi, Jehova padeda ir susilauki rezultatų.“

Kiek laiko paaugliai gali išbūti susikaupę, labai priklauso nuo jų amžiaus. Įžvalgūs tėvai tai įvertina. Viena pora turi penkis vaikus nuo 6 iki 20 metų amžiaus. Tėvas Mišelis sako: „Jauniausiajam duok atsakinėti į klausimus pirmajam. Tada vyresniems vaikams leisk papildyti išsamiau ir pateikti savo paruoštus komentarus.“ Taip įžvalgiai elgdamiesi su vaikais tėvai moko juos rodyti dėmesį kitiems. „Vienas mūsų sūnus galbūt supranta, — pastebi Martinas, — bet kitam berniukui reikia daug padėti, kad suvoktų esmę. Įsitikinu, kad studijos moko rodyti krikščionišką kantrybę bei kitus dvasios vaisius“ (Galatams 5:22, 23; Filipiečiams 2:4).

Būk pasiruošęs prisitaikyti prie savo vaikų skirtingų sugebėjimų bei tobulėjimo lygio. Simonas ir Markas, dabar paaugliai, pastebėjo, kad būdami jaunesni iš tikrųjų su malonumu studijavo knygą Pats didžiausias visų laikų žmogus su savo tėvais. „Tėvas paprašydavo mūsų suvaidinti įvairias scenas, kaip dramoje“, — prisimena jie. Jų tėvas atsimena, kaip pasirėmęs rankomis klūpodamas su savo sūnumis vaidino pasakojimą apie gailestingąjį samarietį (Luko 10:30-35). „Buvo tikroviška ir labai malonu.“

Nemaža vaikų priešinasi nusistovėjusiai namų studijų tvarkai. Ar tai turėtų sulaikyti tėvus nuo studijavimo numatytu laiku? Žinoma, ne. „Paikybė įrišta vaiko širdyje“, — pripažįstama Patarlių 22:15. Viena vieniša motina manė, kad nesugeba vadovauti šeimos studijoms, nes dažnai atrodė, jog trukdymai sužlugdys užsiėmimą. Bet ji buvo ištverminga. Dabar jos vaikai labai ją gerbia ir vertina meilę bei rūpinimąsi, kurį ji parodė atkakliai vesdama reguliarias šeimos studijas.

Padėti „našlaičiams“

Krikščionių vyresnieji yra paskirti ‛ganyti Dievo kaimenę’ (1 Petro 5:2, 3). Vis lankydamiesi savo susirinkimo šeimose jie turi progų pagirti tėvus, vykdančius savo krikščioniškas pareigas. Kieno pečius slegia pareiga mokyti vienišų tėvų vaikus? Niekada nepamiršk, kad mokyti vaikus yra įpareigoti tėvai.

Krikščioniškas apdairumas padės vyresniesiems vengti pavojingų situacijų, kurios gali iškilti jiems imantis nesamo tėvo vaidmens. Nors broliai dviese gali aplankyti krikščionę seserį, vienišą motiną, jie visada šeimos studijas palaikys apdairiai. Retkarčiais pakviesti vaikus (ir, žinoma, vienišą tėvą ar motiną) dalyvauti vyresniojo šeimos studijose gali būti tinkama ir naudinga. Tačiau niekada nepamiršk, kad Jehova yra mūsų didysis dangiškasis Tėvas. Jis tikrai vadovauja bei padeda motinai, vienai studijuojančiai su savo vaikais.

O kaip tada, kai jaunuolis yra dvasingas, bet jo tėvai mažai rūpinasi ar visai nesirūpina savo dvasinėmis pareigomis? Ištikimi Jehovos tarnai niekada neturi nusiminti. „Tau [Jehova Dieve] paveda save beturtis, — giedojo psalmininkas. — Našlaičiui tu esi padėjėjas“ (Psalmių 9B:14). Taigi meilingi susirinkimo vyresnieji darys visa, kas geriausia, kad padrąsintų tėvus, besirūpinančius savo vaikais. Jie galbūt pasiūlys surengti šeimos pokalbį ir patys dalyvaus bei duos naudingų patarimų, kaip drauge studijuoti. Vyresnieji, aišku, neturi atimti pareigos iš tėvų, ant kurių pečių ji uždėta pagal Raštą.

Vaikams, kurių tėvai netikintys, reikia didelės paramos. Gali pasirodyti naudinga tuos vaikus įtraukti į savo šeimos studijas, jei tai priimtina jų tėvams. Robertas, dabar jau suaugęs ir turintis savo šeimą, lankė krikščionių sueigas su tėvais, kai jam buvo vos treji metai. Jis su malonumu prisimindavo tas sueigas, net kai paskui jo tėvai nustojo bendrauti su krikščionių susirinkimu. Būdamas dešimties metų, jis susitiko berniuką Liudytoją; šis nusivedė jį į sueigas. To berniuko tėvai mielai ėmėsi globoti Robertą kaip dvasinį našlaitį bei vėliau studijavo su juo. Meilingai globojamas jis darė greitą pažangą ir dabar džiaugiasi tarnaudamas vyresniuoju susirinkime.

Net kai tėvai priešinasi savo vaikų pažangai, vaikai nėra vieni. Jehova lieka ištikimas dangiškasis Tėvas. „Našlaičių tėvas... Dievas yra savo šventoje buveinėje“, — sakoma Psalmių 67:6. Dvasiniai našlaičiai berniukai ir mergaitės žino, kad gali kreiptis į jį malda ir jis juos palaikys (Psalmių 55:22, Brb red.; 145:9). Jehovos organizacija kaip motina stropiai atlieka savo pareigą, ruošdama puikų dvasinį maistą, tiekiamą per jos leidinius ir sueigas krikščionių susirinkimų, kurių visame pasaulyje esama daugiau kaip 85000. Taigi mūsų Tėvo Jehovos ir jo motiniškos organizacijos dvasiškai padedami, net „našlaičiai“ gali studijuoti Bibliją.

Krikščionys tėvai, reguliariai vedantys savo vaikams šeimos Biblijos studijas, nusipelno pagyrimo. Vieniši tėvai, kurie atkakliai moko paauglius Jehovos kelių, verti ypatingo dėmesio ir pagarbos už savo pastangas (Patarlių 22:6, Brb red.). Visi, kurie rūpinasi dvasiniais našlaičiais, žino, kad tai patinka mūsų dangiškajam Tėvui Jehovai. Tenkinti šeimos dvasinius poreikius — sunki pareiga. Bet ‛nepavarkite, nes savo metu pjausite derlių, jei nepailsite’ (Galatams 6:9, Brb red.).

[Išnaša]

[Iliustracija 23 puslapyje]

Šeimos studijos — puiki proga jaunuoliams pasidalyti savo rūpesčiais su tėvais

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 20 puslapyje]

Harper’s