„Artinkitės prie Dievo“

„Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų.“ (JOKŪBO 4:8)

1, 2. a) Ką žmonės paprastai tvirtina? b) Ką Jokūbas ragino daryti ir kodėl to reikėjo?

„DIEVAS su mumis.“ Šie žodžiai puošė tautines emblemas ir net kareivių uniformas. Ant daugybės šiuolaikinių monetų bei kupiūrų yra posakis „Mes pasitikime Dievu.“ Žmonės mėgsta tvirtinti turį glaudų ryšį su Dievu. Tačiau ar nemanai, jog norint turėti tokį ryšį reikalaujama daug daugiau nei vien kalbėti ar rašyti apie tai?

² Biblija parodo, kad ryšys su Dievu yra įmanomas. Vis dėlto jam palaikyti reikia pastangų. Net kai kuriems pirmojo amžiaus pateptiesiems krikščionims teko stiprinti savo santykius su Jehova Dievu. Krikščionių prižiūrėtojas Jokūbas turėjo perspėti juos dėl kūniškų polinkių ir dėl to, kad jie prarado dvasinį tyrumą. Tame patarime yra tvirtas raginimas: „Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų.“ (Jokūbo 4:1-12) Ką Jokūbas turėjo omenyje sakydamas „artinkitės“?

3, 4. a) Kas galėjo būti priminta pirmojo amžiaus Jokūbo skaitytojams posakiu „artinkitės prie Dievo“? b) Kodėl galime būti tikri, jog įmanoma suartėti su Dievu?

³ Jokūbas pavartojo žodį, žinomą daugeliui jo laiško skaitytojų. Mozės įstatyme buvo aiškiai nurodyta, kaip kunigai gali ‘tarnauti arti’ Jehovos melsdami gero jo tautai. (Išėjimo 19:22) Taip Jokūbas savo skaitytojams priminė, kad į malonę artintis prie Dievo negalima žiūrėti lengvabūdiškai. Jehova yra aukščiausias asmuo visatoje.

⁴ Be to, vieno biblisto manymu, „šis raginimas kupinas didžiulio optimizmo“. Jokūbas žinojo, kad Jehova visada meilingai skatina netobulus žmones glaustis prie jo. (2 Metraščių 15:2) Jėzaus auka atvėrė dar platesnį kelią artintis prie Jehovos. (Efeziečiams 3:11, 12) Dabar suartėti su Dievu gali milijonai žmonių! Kaip mums pasinaudoti šia nepaprasta galimybe? Trumpai aptarsime tris būdus, padedančius glaustis arčiau Jehovos Dievo.

Stenkimės pažinti Dievą

5, 6. Kaip jaunojo Samuelio pavyzdys rodo, ką reiškia pažinti Dievą?

⁵ Jono 17:3 užrašyti tokie Jėzaus žodžiai: „Amžinasis gyvenimas — tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų — Mesiją.“ Ką reiškė Jėzaus žodžiai ‘pažinti Dievą’? Nemažai biblistų mano, kad graikiškajame originale tie žodžiai nurodo nuolatinį procesą, padedantį pažinti kitą asmenį labai artimai.

⁶ Jėzaus dienomis tokia mintis nebuvo nauja. Štai Hebrajiškuosiuose raštuose paminėta, kad berniukas Samuelis „dar nebuvo Viešpaties pažinęs“. (1 Samuelio 3:7) Ar tai reiškia, kad Samuelis apie savo Dievą žinojo labai mažai? Ne. Tėvai bei kunigai tikrai daug išmokė jį apie Jehovą. Tačiau šioje eilutėje pavartotas hebrajiškas žodis, pasak vieno tyrėjo, gali būti „vartojamas pačiai glaudžiausiai pažinčiai“ įvardyti. Samuelis dar nepažinojo Jehovos tiek artimai, kiek tada, kai jau tarnavo jo pranašu. Augdamas Samuelis išties pažino Jehovą ir išsiugdė artimus santykius su juo. (1 Samuelio 3:19, 20)

7, 8. a) Kodėl nereikia nuogąstauti, jei Biblijos mokymai atrodo sudėtingi? b) Kokias esmines Dievo Žodžio tiesas vertėtų atidžiai patyrinėti?

⁷ Ar semiesi žinių apie Jehovą, kad ir tau jis taptų artimai pažįstamas? Tam reikia ugdytis Dievo tiekiamo dvasinio peno troškimą. (1 Petro 2:2) Nesitenkink vien Biblijos pagrindais, bet stenkis perprasti jos mokymų gelmes. (Hebrajams 5:12-14) Gal tokie mokymai atrodo neįveikiami, per sunkūs? Jei taip manai, prisimink, kad Jehova yra „Didysis mokytojas“. (Izaijo 30:20, NW) Jis žino, kaip atskleisti sudėtingas tiesas netobulo žmogaus protui. Dievas gali palaiminti ir tavo nuoširdžias pastangas suvokti jo mokymus. (Psalmyno 25:4)

⁸ Kodėl nepatyrinėjus, kiek išmanai „Dievo gelmes“? (1 Korintiečiams 2:10) Juk tai ne tie nuobodūs klausimai, kuriais diskutuoja teologai bei dvasininkai, o aktualūs, naudingi mokymai, padedantys perprasti mūsų meilingo Tėvo mintis bei širdį. Pavyzdžiui, išpirka, „šventoji paslaptis“, įvairios sandoros, per kurias Jehova saugojo savo tautą ir įgyvendindavo savo tikslus, — šios bei kitos temos patrauklios ir naudingos pačiam tyrinėti, studijuoti. (1 Korintiečiams 2:7)

9, 10. a) Kodėl pavojinga būti išdidžiam ir kaip to vengti? b) Kodėl privalome likti kuklūs semdamiesi žinių apie Jehovą?

⁹ Vis geriau išmanydamas sudėtingas dvasines tiesas saugokis pažinimo keliamo pavojaus — išdidumo. (1 Korintiečiams 8:1) Pūstis pavojinga, nes tai atskiria žmogų nuo Dievo. (Patarlių 16:5; Jokūbo 4:6) Nepamiršk, jog niekas negali didžiuotis žiniomis. Apmąstyk, kas pasakyta vienos knygos, apžvelgiančios naujausius mokslo laimėjimus, pratarmėje: „Kuo daugiau sužinome, tuo aiškiau matome, kiek menkai težinome... Visa, ką sužinome, — tik mažmožis, palyginus su tuo, ko dar nežinome.“ Toks kuklumas mielas širdžiai. Juolab turime būti kuklūs semdamiesi žinių iš paties didžiausio lobyno — Jehovos Dievo pažinimo. Kodėl?

¹⁰ Įsidėmėk keletą Biblijos eilučių apie Jehovą. „Kokios gilios tavo mintys!“ (Psalmyno 92:6 [92:5, Brb]) „[Jehovos] išmintis begalinė.“ (Psalmyno 147:5, Brb) „[Jehovos] išmintis neištiriama.“ (Izaijo 40:28) „O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme!“ (Romiečiams 11:33) Suprantama, jog niekada nesužinosime visko apie Jehovą. (Mokytojo 3:11) Jis išmokė daugybės nuostabių dalykų, bet nuolat prieš mus bus neišsemiamas lobynas, iš kurio galėsime vis turtėti žiniomis. Argi tai nedžiugina ir neskatina būti kukliems? Tad mokydamiesi visada naudokimės žiniomis tam, kad labiau suartėtume su Jehova bei padėtume kitiems to siekti, ir niekad nesididžiuokime. (Mato 23:12; Luko 9:48)

Rodyk meilę Jehovai

11, 12. a) Kaip Jehovos pažinimas turėtų mus veikti? b) Iš ko galime spręsti, ar žmogus tikrai myli Dievą?

¹¹ Apaštalas Paulius deramai susiejo pažinimą su meile. Jis rašė: „Meldžiu, kad jūsų meilė vis augtų ir augtų pažinimu ir visokeriopu įžvalgumu.“ (Filipiečiams 1:9, Brb) Kiekvienas brangus tiesos žodis apie Jehovą bei jo tikslus turi skatinti mus ne didžiuotis, o augti meile savo dangiškajam Tėvui.

¹² Daugybė žmonių tvirtina mylį Dievą, bet iš tikro ne visi myli. Aišku, jų širdys gali būti kupinos stipraus jausmo ir tai puiku, net girtina, jei pagrįsta tiksliu pažinimu. Tačiau ne tai yra tikra Dievo meilė. Kodėl? Štai kaip Dievo Žodis apibūdina tikrąją meilę: „Tai ir yra Dievo meilė — vykdyti jo įsakymus.“ (1 Jono 5:3) Išties mylime Jehovą, jei esame jam paklusnūs.

13. Kaip dievobaimingumas padės mums rodyti meilę Jehovai?

¹³ Paklusti Jehovai padės dievobaimingumas. Tokią Jehovos baimę ir pagarbą jam ugdomės semdamiesi žinių apie jį, jo beribį šventumą, garbę, galią, teisingumą, išmintį, meilę. Tokia baimė būtina norint artintis prie Dievo. Štai kas sakoma Psalmyno 25:14: „Viešpats — pagarbiai jo bijančių draugas.“ Tad jei esame išsiugdę sveiką baimę neįtikti savo mylimam dangiškajam Tėvui, galime prie jo artintis. Dievo baimė padės klausyti išmintingo patarimo, užrašyto Patarlių 3:6: „Pripažink jį visur, kad ir ką darytum, ir jis ištiesins tavo kelius.“ Ką tai reiškia?

14, 15. a) Ką mums reikia kasdien nuspręsti? b) Kokiais sprendimais įrodome esą dievobaimingi?

¹⁴ Tau kasdien tenka apsispręsti dėl daugiau ar mažiau reikšmingų dalykų. Pavyzdžiui, apie ką kalbėsi su bendradarbiais, klasės draugais, kaimynais? (Luko 6:45) Ar stropiai dirbsi tau pavestą darbą, o gal ieškosi lengvesnių išeičių? (Kolosiečiams 3:23) Ar bičiuliausiesi su tais, kurie menkai temyli Jehovą arba visiškai jo nemyli, o gal stiprinsi savo santykius su dvasingais žmonėmis? (Patarlių 13:20) Kaip net mažmožiais remsi Dievo Karalystę? (Mato 6:33) Jei kasdien vadovaujiesi paminėtais Rašto principais, kai reikia ką nors nutarti, tuomet išties ‘visur pripažįsti’ Jehovą.

¹⁵ Spręsdami kiekvieną reikalą vadovaukimės tokia nuostata: ko Jehova laukia iš manęs? Koks mano elgesys jam labiausiai patiktų? (Patarlių 27:11) Toks dievobaimingumas — puikus būdas parodyti savo meilę Jehovai. Dievo baimė taip pat skatins mus būti tyrus — dvasiškai, moraliai, fiziškai. Atkreipk dėmesį, kad skatindamas krikščionis ‘artintis prie Dievo’ Jokūbas ten pat priduria: „Nusimazgokite rankas, nusidėjėliai, nusivalykite širdis, besiblaškantieji!“ (Jokūbo 4:8)

16. Aukodami Jehovai, ko niekada nepajėgsime padaryti, tačiau ką visada parodome savo auka?

¹⁶ Be abejo, rodyti meilę Jehovai reiškia daug daugiau nei vengti blogų darbų. Meilė įkvepia daryti gera. Pavyzdžiui, kam tave skatina nepaprastas Jehovos dosnumas? Jokūbas rašė: „Kiekvienas geras davinys ir tobula dovana ateina iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo.“ (Jokūbo 1:17) Duodami Jehovai iš to, ką turime, aišku, jo nepraturtiname. Juk jo rankose visi turtai bei ištekliai. (Psalmyno 50:12) Be to, Jehova apsieitų be mūsų laiko ir jėgų, kuriuos jam skiriame. Net jeigu atsisakytume skelbti gerąją Dievo Karalystės naujieną, jis galėtų akmenis priversti apie tai šaukti! Tad kodėl reikia aukoti Jehovai savo turtą, laiką, jėgas? Pirmiausia todėl, kad taip parodytume mylį jį visa širdimi, siela, protu bei jėgomis. (Morkaus 12:29, 30)

17. Kas mus skatina dosniai aukoti Jehovai?

¹⁷ Aukokime Jehovai džiugiai, nes „Dievas myli linksmą davėją“. (2 Korintiečiams 9:7) Pakartoto Įstatymo 16:17 užrašytas principas padės mums būti linksmais davėjais: „Kiekvienas atnašaus, kiek išgali, pagal Viešpaties, savo Dievo, palaiminimą, kurį jis bus tau suteikęs.“ Apmąstydami, koks dosnus mums yra Jehova, esame paskatinti noriai jam aukoti. Tai džiugina jo širdį panašiai kaip mažutė mylimo vaiko dovanėlė smagina tėvus. Taip rodydami meilę artinamės prie Jehovos.

Ugdyk artimus santykius malda

18. Kodėl derėtų apmąstyti, kaip melstis prasmingiau?

¹⁸ Neįkainojama malonė — mūsų maldos, kai galime iš širdies, iš pačių sielos gelmių kalbėti savo dangiškajam Tėvui. (Filipiečiams 4:6) Kadangi malda yra būtina norint suartėti su Dievu, verta stabtelėti ir susimąstyti, kaip meldžiamės. Malda neturi būti puikios, sklandžios iškalbos pavyzdys, o nuoširdžiai išsakytos mintys. Kaip galėtume melstis prasmingiau?

19, 20. Kodėl reikia susimąstyti prieš meldžiantis ir kokie yra kai kurie dalykai, apie kuriuos vertėtų pagalvoti?

¹⁹ Pamąstykime prieš melsdamiesi. Jei tam skirsime laiko, mūsų maldos bus konkrečios, prasmingos; taip išvengsime kartoti frazes, kurios lengvai ateina į galvą. (Patarlių 15:28, 29) Galėtume apmąstyti vieną kitą temą iš Jėzaus pavyzdinės maldos ir pagalvoti, kaip tai paminėti maldoje taikant savo aplinkybėms. (Mato 6:9-13) Pavyzdžiui, galime pasvarstyti, kokiu nedideliu įnašu norime prisidėti prie Jehovos valios įgyvendinimo žemėje. Argi nevertėtų išsakyti Jehovai savo troškimą būti jam kiek sugebame naudingiems ir paprašyti pagalbos kiekvienai jo skirtai užduočiai įgyvendinti? O gal mus kamuoja rūpestis dėl materialinių dalykų? Už kokias nuodėmes turime prašyti atleidimo ir kam patys privalome būti atlaidesni? Kokios pagundos vargina ir ar suvokiame, kiek skubiai mums būtina Jehovos apsauga?

²⁰ Be to, galėtume vardu paminėti ir tuos, kuriems ypač reikia Jehovos paramos. (2 Korintiečiams 1:11) Tik nepamirškime dėkoti. Minutėlę pamąstę tikrai rasime už ką dėkoti Jehovai ir šlovinti jį kasdien už jo didį gerumą. (Pakartoto Įstatymo 8:10; Luko 10:21) Taip daryti naudinga mums patiems, nes sykiu palaikome optimistinį, dėkingą požiūrį į gyvenimą.

21. Kokių Rašto pavyzdžių studijavimas padės mums artintis prie Jehovos malda?

²¹ Mūsų maldas gali pagerinti ir studijavimas. Dievo Žodyje užrašyta daug puikių maldų, pasakytų ištikimų vyrų bei moterų. Pavyzdžiui, jei slegia koks nors sunkumas ir esame sunerimę, net išsigandę dėl savo arba artimųjų gerovės, galėtume perskaityti, kaip Jokūbas meldėsi prieš susitikimą su savo kerštingu broliu Ezavu. (Pradžios 32:9-12) Arba įsiklausyti, kaip meldėsi karalius Asa, kai maždaug milijonas etiopų susibūrė prieš Dievo tautą. (2 Metraščių 14:10, 11 [14:11, 12, Brb]) Jei koks dalykas gali užtraukti nešlovę Jehovos vardui, verta apmąstyti Elijo maldą, kuria jis kreipėsi į Dievą ant Karmelio kalno, Baalo garbintojams girdint, arba Nehemijo maldą dėl Jeruzalės apgailėtinos būklės. (1 Karalių 18:36, 37; Nehemijo 1:4-11) Skaitydami ir apmąstydami tokias maldas galime sustiprinti savo tikėjimą ir suprasti, kaip geriausiai artintis prie Jehovos su mus spaudžiančiais rūpesčiais.

22. Kokia yra 2003 metų citata ir apie ką galėtume tarpsniais pamąstyti visus metus?

²² Išties nėra didesnės garbės nei aukštesnio siekio kaip klausyti Jokūbo patarimo ‘artintis prie Dievo’. (Jokūbo 4:8) Darykime tai semdamiesi vis daugiau žinių apie Dievą, rodydami jam kuo didesnę meilę ir ugdydamiesi artimus santykius su juo per maldą. Visus 2003-iuosius turėdami omenyje metų citatą iš Jokūbo 4:8, nenustokime tyrinėję savęs, ar tikrai vis labiau artinamės prie Jehovos. O ką galima pasakyti apie antrąją Jokūbo raginimo dalį? Kokia prasme Jehova ‘artinsis prie mūsų’, kokių teiks palaimų? Tai kito straipsnio tema.

Ar įsiminei?

• Kodėl svarbu suvokti, jog būtina artintis prie Jehovos?

• Kokius siekius galėtume užsibrėžti semdamiesi žinių apie Jehovą?

• Kaip galime parodyti, jog išties mylime Jehovą?

• Kaip galime per maldą labiau suartėti su Jehova?

[Anotacija 12 puslapyje]

2003 metų citata: „Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų.“ (Jokūbo 4:8)

[Iliustracija 8, 9 puslapiuose]

Augdamas Samuelis artimai pažino Jehovą

[Iliustracija 12 puslapyje]

Ant Karmelio kalno pasakyta Elijo malda yra mums geras pavyzdys