Kad Dovydas nepultų išsyk teisintis, Natanas papasakoja istoriją, kuri tikrai turėtų paliesti buvusio piemens širdį. Jis kalba apie du vyrus, turtuolį ir skurdžių. Turtuolis turėjo „daug avių ir galvijų“, o skurdžius — „tik vieną mažą avelę“. Kai pas turtuolį apsilankė svečias, šeimininkas ketino parengti jam valgį. Tačiau savo avies imti jis nenorėjo ir paėmė vargšo žmogaus vienintelę avį. Dovydas, turbūt galvodamas, kad tai tikra istorija, labai pasipiktina ir sušunka: „Žmogus, kuris tai padarė, turi mirti!“ Ir pats paaiškina kodėl: nes „neparodė gailesčio“a (2-6 eilutės; Brb).