2. Į ką kreiptis?

AR DIEVAS išklauso visas maldas, nesvarbu, kokiu vardu į jį kreiptumės? Dabar dažnas mano, kad taip. Toks požiūris priimtinas daugeliui tų, kurie palankiai žiūri į tarpkonfesinę veiklą ir teisingomis laiko visas religijas, nors jos viena nuo kitos skiriasi. O gal vis dėlto tas požiūris klaidingas?

Biblija moko, jog daugybė maldų keliauja, vaizdžiai tariant, ne tuo adresu. Senovėje, Biblijos laikais, žmonės buvo įpratę melstis drožtiems stabams. Tačiau Dievas ne kartą perspėjo taip nedaryti. Štai kas apie stabus sakoma Psalmyno 115:4-6: „[Jie] turi ausis, bet negirdi.“ Taigi mintis aiški: kam melstis dievui, kuris niekada mūsų neišgirs?

Šią mintį pailiustruoja vienas vaizdingas Biblijos pasakojimas. Tikrojo Dievo pranašas Elijas metė iššūkį Baalo pranašams: paragino juos melstis savo dievui ir pažadėjo paskui šauktis savojo. Elijas pasakė, jog tiktai tikrasis Dievas atsakys į maldą. Baalo pranašai iššūkį priėmė. Jie ilgai ir karštai, netgi su šauksmais, meldėsi savo dievui, bet veltui. „Nebuvo, kas atsakytų ar išklausytų“ (1 Karalių 18:29). O kaip sekėsi Elijui?

Elijui pasimeldus Dievas iškart atsakė — pasiuntė iš dangaus ugnį ir ši prarijo Elijo paruoštą auką. Kodėl Elijas buvo išklausytas? Atsakymą galime rasti pačioje Elijo maldoje, užrašytoje 1 Karalių 18:36, 37. Toje trumpoje maldoje — tiktai apie 30 žodžių hebrajų kalba — Elijas tris kartus kreipėsi į Dievą vardu, Jehova.

Baalas (reiškia „savininkas“ arba „šeimininkas“) buvo kanaaniečių dievas; savą Baalą turėjo kiekviena vietovė. Tačiau Jehova yra unikalus vardas — juo vadinamas vienintelis asmuo visoje visatoje. Dievas savo tautai pasakė: „Aš esu Viešpats [„Jehova“, NW], tai mano vardas. Savo garbės neperleisiu kitam“ (Izaijo 42:8).

Ar Dievą pasiekė ir Elijo, ir Baalo pranašų maldos? Baalo garbinimas su tokiais ritualais kaip vyrų ir moterų prostitucija ir net žmonių aukojimas gadino žmones. Kita vertus, Jehovos garbinimas Izraelio tautą taurino, saugojo ją nuo tokių žemų papročių. Taigi pamąstykite: jei siunčiate laišką draugui, kurį gerbiate, ar adresuotumėte jį kitam žmogui, turinčiam prastą reputaciją ir paminančiam jūsų draugo vertybes? Tikrai ne!

Jei meldžiatės Jehovai, jūs meldžiatės Kūrėjui, visos žmonijos Tėvui.a „Tu, Viešpatie [„Jehova“, NW], mūsų Tėvas“, — sakė pranašas Izaijas maldoje (Izaijo 63:16). Būtent Jehovą turėjo omenyje Jėzus Kristus, kai savo sekėjams sakė: „Aš žengiu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą“ (Jono 20:17). Jehova yra Jėzaus Tėvas. Tai jam Jėzus meldėsi ir jam melstis mokė savo mokinius (Mato 6:9).

O gal Biblijoje liepiama melstis pačiam Jėzui, Marijai, šventiesiems ar angelams? Ne. Melstis turime tik Jehovai. Tam yra dvi priežastys. Pirma, malda iš tikrųjų yra tam tikras garbinimas, o garbinti, kaip sakoma Biblijoje, mes turime vienintelį Jehovą (Išėjimo 20:5). Antra, Biblijoje Dievas vadinamas „maldų klausytoju“ (Psalmyno 65:2, Jr). Nors Dievas mielai paskiria kitiems įvairias užduotis, klausytis maldų jis nepavedė niekam kitam. Dievas yra pažadėjęs jas išklausyti pats.

Tad jeigu norite, kad jūsų maldas Dievas išgirstų, atminkite šį Šventojo Rašto paraginimą: „Kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardo, bus išgelbėtas“ (Apaštalų darbų 2:21). Bet ar Jehova išklauso visas be išimties maldas? O gal vis dėlto mums reikia dar šį tą žinoti, jei norime, kad Jehova mūsų maldas išgirstų?