Jehova yra sandorų Dievas

„Aš padarysiu su Israėlio namais ir su Judo namais naują sandorą“ (JEREMIJO 31:31).

1, 2. a) Kokį iškilmingą paminėjimą Jėzus įvedė nisano 14-osios vakarą 33 m. e. m.? b) Kokią sandorą, susijusią su jo mirtimi, nurodė Jėzus?

NISANO 14-osios vakarą, 33 m. e. m., Jėzus su savo 12 apaštalų šventė Paschą. Žinodamas, kad valgo su jais paskutinį kartą ir kad greitai turės mirti nuo savo priešų rankos, Jėzus pasinaudojo proga paaiškinti savo artimiausiems mokiniams daug svarbių dalykų (Jono 13:1—17:26).

² Išleidęs Judą Iskarijotą, Jėzus įvedė vienintelę krikščionims privalomą metinę religinę šventę — savo mirties Minėjimą. Rašte sakoma: „Vakarieniaujant Jėzus paėmė duoną, sukalbėjo palaiminimą, laužė ir davė mokiniams tardamas: ‛Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas.’ Paskui, paėmęs taurę, sukalbėjo padėkos maldą ir davė jiems tardamas: ‛Gerkite iš jos visi, nes tai yra mano kraujas, Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti’“ (Mato 26:26-28). Jėzaus pasekėjai turėjo minėti jo mirtį paprastai ir kilniai. Be to, Jėzus nurodė sandorą, susijusią su jo mirtimi. Luko pranešime ji vadinama „Naująja Sandora“ (Luko 22:20).

 3. Kokie klausimai iškyla dėl naujosios sandoros?

³ Kas ta naujoji sandora? Jeigu ji naujoji, ar tai reiškia, kad yra ir senoji sandora? Ar yra kokių kitų su ja susijusių sandorų? Tai svarbūs klausimai, nes Jėzus pasakė, kad sandoros kraujas bus išlietas „nuodėmėms atleisti“. Mums visiems labai reikia tokio atleidimo (Romiečiams 3:23).

Sandora su Abraomu

 4. Koks senovėje duotas pažadas padeda mums suprasti naująją sandorą?

⁴ Kad suprastume naująją sandorą, turime nusikelti į laikus, kai iki Jėzaus žemiškos tarnybos pradžios dar buvo beveik 2000 metų, kada Terachas su savo šeima — įskaitant Abromą (vėliau Abraomas) ir Abromo žmoną Sarają (vėliau Sara) — persikėlė iš klestinčio chaldėjų Ūro į Haraną Mesopotamijos šiaurėje. Ten jie pasiliko iki Teracho mirties. Paskui Jehovos nurodymu 75 metų Abraomas perėjo Eufrato upę ir keliavo pietvakarių link į Kanaano šalį, kad gyventų kaip klajoklis palapinėse (Pradžios 11:31—12:1, 4, 5; Apaštalų darbai 7:2-5). Tai buvo 1943 m. p. m. e. Abraomui tebesant Harane, Jehova pasakė jam: „Aš padarysiu iš tavęs didelę tautą ir tave palaiminsiu, ir išaukštinsiu tavo vardą, ir tu būsi palaimintas. Aš palaiminsiu tave laiminančius ir prakeiksiu tave keikiančius, ir visos žemės giminės bus tavyje palaimintos.“ Vėliau, Abraomui persikėlus į Kanaaną, Jehova pridūrė: „Šitą šalį aš duosiu tavo palikuonims [„sėklai“, NW]“ (Pradžios 12:2, 3, 7).

 5. Su kokia istorine pranašyste yra susijęs Jehovos pažadas Abraomui?

⁵ Abraomui duotas pažadas buvo susijęs su kitu Jehovos pažadu. Iš tiesų Abraomas dėl to tapo svarbiausiu asmeniu žmonijos istorijoje, pirmosios užrašytos pranašystės išsipildymo grandimi. Po Adomo ir Ievos nuodėmės Edeno sode Jehova jiems abiem paskelbė nuosprendį ir kartu kreipėsi į suklaidinusį Ievą Šėtoną sakydamas: „Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo sėklos ir moters sėklos. Ji sutrins tau galvą, o tu gelsi jai į kulnį“ (Pradžios 3:15, Brb red.). Jehovos sandora su Abraomu reiškė, kad Sėkla, turinti sugriauti Šėtono darbus, pasirodys to patriarcho giminės linijoje.

 6. a) Per ką turėjo būti ištesėtas Abraomui duotas Jehovos pažadas? b) Kas yra Abraomo sandora?

⁶ Kadangi Jehovos pažadas buvo susijęs su sėkla, Abraomui reikėjo sūnaus, per kurį ta Sėkla galėtų ateiti. Bet jiedu su Sara, sulaukę senatvės, tebebuvo bevaikiai. Tačiau Jehova galiausiai palaimino juos stebuklingai atnaujindamas jų dauginimosi galią, ir Sara pagimdė Abraomui sūnų, Izaoką, — taip pažadas apie sėklą buvo ištesėtas (Pradžios 17:15-17; 21:1-7). Praėjus keletui metų po Abraomo tikėjimo išbandymo — netgi iki tiek, ar jis bus pasiruošęs paaukoti savo mylimą sūnų Izaoką, — Jehova pakartojo Abraomui savo pažadą: „Aš laiminte tave palaiminsiu ir dauginte padauginsiu tavo palikuonis [„sėklą“, NW], kad jų bus kaip žvaigždžių danguje ir kaip smilčių jūros pakrantėje. Tavo palikuonys [„sėkla“, NW] užims savo priešų vartus, ir tavo palikuonyse [„per tavo sėklą“, NW] bus palaimintos visos žemės tautos dėl to, kad paklausei mano balso“ (Pradžios 22:15-18, Brb red.). Tas tolimas pažadas dažnai vadinamas Abraomo sandora, ir vėlesnė naujoji sandora glaudžiai su juo susijusi.

 7. Kaip Abraomo sėkla ėmė daugėti ir dėl kokių aplinkybių Abraomo palikuonys apsigyveno Egipte?

⁷ Metams bėgant Izaokui gimė dvyniai: Ezavas ir Jokūbas. Jehova išsirinko Jokūbą būti Pažadėtosios Sėklos protėviu (Pradžios 28:10-15; Romiečiams 9:10-13). Jokūbas turėjo 12 sūnų. Aišku, dabar buvo laikas Abraomo sėklai pradėti didėti. Kai Jokūbo sūnūs suaugo ir dauguma jų turėjo savo pačių šeimas, badas privertė juos visus persikelti į Egiptą; tam, pagal Dievo numatymą, Jokūbo sūnus Juozapas jau buvo paruošęs kelią (Pradžios 45:5-13; 46:26, 27). Po keleto metų badas Kanaane liovėsi. Tačiau Jokūbo šeima pasiliko Egipte — pradžioje kaip svečiai, o vėliau kaip vergai. Tik 1513 m. p. m. e., praėjus 430 metų po to, kai Abraomas perėjo Eufratą, Mozė išvedė Jokūbo palikuonis iš Egipto į laisvę (Išėjimo 1:8-14; 12:40, 41; Galatams 3:16, 17, NW). Jehova dabar skyrė ypatingą dėmesį savo sandorai su Abraomu (Išėjimo 2:24; 6:2-5).

„Senoji sandora“

 8. Ką prie Sinajaus Jehova sudarė su Jokūbo palikuonimis ir kaip tai buvo susiję su Abraomo sandora?

⁸ Kai Jokūbas su savo sūnumis atsikėlė į Egiptą, jie tebuvo gausi šeima, bet jų palikuonys išėjo iš Egipto dideliu skaitlingų giminių būriu (Išėjimo 1:5-7; 12:37, 38, Brb red.). Prieš perkeldamas į Kanaaną, Jehova nuvedė juos į pietus prie Horebo (arba Sinajaus) kalno Arabijoje. Ten jis sudarė su jais sandorą. Ji vadinama „senąja sandora“, atsižvelgiant į tai, kad yra „Naujoji Sandora“ (2 Korintiečiams 3:14, NW). Per senąją sandorą Jehova pasirūpino vaizdiniu savo sandoros su Abraomu išsipildymu.

 9. a) Kokius keturis dalykus pažadėjo Jehova per Abraomo sandorą? b) Kokias kitas perspektyvas atvėrė Jehovos sandora su Izraeliu?

⁹ Jehova paaiškino Izraelio tautai šios sandoros sąlygas: „Jei paklusite mano balsui ir laikysitės mano sandoros, būsite ypatinga mano nuosavybė tarp visų tautų. Man priklauso visa žemė. Jūs būsite man kunigų karalystė ir šventa tauta“ (Išėjimo 19:5, 6, Brb red.). Jehova pažadėjo, kad Abraomo sėkla (1) taps didele tauta, (2) nugalės savo priešus, (3) paveldės Kanaano žemę ir (4) per ją bus palaimintos tautos. Dabar jis nurodė, kad jie patys gali paveldėti šias palaimas kaip jo ypatinga tauta, Izraelis, „kunigų karalystė ir šventa tauta“, jeigu klausys jo įsakymų. Ar izraelitai sutiko tapti šios sandoros nariais? Jie vienbalsiai atsakė: „Visa, ką Viešpats kalbėjo, padarysime“ (Išėjimo 19:8).

10. Kaip Jehova subūrė izraelitus į tautą ir ko jis iš jų tikėjosi?

¹⁰ Taigi Jehova subūrė izraelitus į tautą. Jis davė jiems įstatymus, reguliuojančius garbinimą bei civilinį gyvenimą. Jis taip pat davė padangtę (vėliau šventyklą Jeruzalėje) ir kunigiją šventai tarnybai padangtėje atlikti. Laikytis sandoros reiškė paklusti Jehovos įstatymams ir, svarbiausia, garbinti tik jį. Visų šių įstatymų branduolys buvo Dešimt įsakymų, iš kurių pirmasis skelbė: „Aš esu Viešpats [„Jehova“, NW], tavo Dievas, kurs tave išvedžiau iš Egipto žemės, iš vergijos namų. Neturėsi svetimų dievų mano akivaizdoje“ (Išėjimo 20:2, 3).

Įstatymo sandoros palaimos

11, 12. Kaip Izraeliui išsipildė senosios sandoros pažadai?

¹¹ Ar Izraeliui išsipildė Įstatymo sandoroje minimi pažadai? Ar tapo Izraelis „šventa tauta“? Kaip Adomo palikuonys, izraelitai buvo nusidėjėliai (Romiečiams 5:12). Kol galiojo Įstatymas, jų nuodėmėms padengti buvo aukojamos aukos. Kalbėdamas apie aukas, atnašaujamas per metinę Permaldavimo dieną, Jehova pasakė: „Ta diena bus jūsų permaldavimas ir apsivalymas nuo visų jūsų nuodėmių; jūs būsite apvalyti Viešpaties akivaizdoje“ (Kunigų 16:30). Ištikimai paklusdamas, Izraelis buvo šventa tauta, apvalyta Jehovos tarnybai. Bet tas tyrumas priklausė nuo jo paklusnumo Įstatymui bei nuolatinio aukojimo.

¹² Ar Izraelis tapo „kunigų karalyste“? Nuo pat pradžių jis buvo karalystė, o Jehova — jo dangiškasis Karalius (Izaijo 33:22). Toliau Įstatymo sandoroje buvo numatyta karaliais paskirti žmones, taigi vėliau Jehovai atstovavo Jeruzalėje valdantys karaliai (Pakartoto Įstatymo 17:14-18). Bet ar buvo Izraelis kunigų karalystė? Taip, jis turėjo kunigus, atliekančius šventą tarnybą padangtėje. Padangtė (vėliau šventykla) buvo tyro garbinimo centras tiek izraelitams, tiek neizraelitams. Tauta taip pat buvo vienintelis kanalas perduoti atskleistą tiesą žmonijai (2 Kronikų 6:32, 33; Romiečiams 3:1, 2). Visi ištikimi izraelitai — ne vien Levio giminės kunigai — buvo Jehovos „liudytojai“. Izraelis buvo Jehovos „tarnas“, organizuotas ‛skelbti jo šlovę’ (Izaijo 43:10, 21). Daug nuolankių svetimšalių matė Jehovos parodytą galią savo tautai ir buvo patraukti prie tyro garbinimo. Jie tapo prozelitais (Jozuės 2:9-13). Tačiau pateptaisiais kunigais iš tikrųjų tarnavo tik viena giminė.

Prozelitai Izraelyje

13, 14. a) Kodėl galima sakyti, kad prozelitai nebuvo Įstatymo sandoros dalyviai? b) Kaip prozelitai buvo pavaldūs Įstatymo sandorai?

¹³ Kokia buvo tokių prozelitų padėtis? Savo sandorą Jehova sudarė tik su Izraeliu; tie iš „didžiulės įvairiatautės minios“, nors ir buvo kartu, nebuvo pavadinti sandoros nariais (Išėjimo 12:38, NW; 19:3, 7, 8). Jų pirmagimiai nebuvo priskaičiuoti nustatant išpirkimo kainą už Izraelio pirmagimius (Skaičių 3:44-51). Kai praėjus dešimtmečiams Kanaano žemė buvo dalijama izraelitų giminėms, tikintys neizraelitai negavo nieko (Pradžios 12:7; Jozuės 13:1-14). Kodėl? Kadangi Įstatymo sandora su prozelitais sudaryta nebuvo. Tačiau prozelitai vyrai, remiantis Įstatymu, būdavo apipjaustomi. Jie laikėsi jo nuostatų ir turėjo iš jo naudos. Prozelitai, kaip ir izraelitai, buvo pavaldūs Įstatymo sandorai (Išėjimo 12:48, 49; Skaičių 15:14-16, ŠvR; Romiečiams 3:19).

¹⁴ Pavyzdžiui, ką nors atsitiktinai nužudęs prozelitas, kaip ir izraelitas, galėjo bėgti į prieglaudos miestą (Skaičių 35:15, 22-25; Jozuės 20:9). Permaldavimo dieną auka būdavo aukojama „už visą Israėlio susirinkimą“. Kaip susirinkimo nariai, prozelitai dalyvaudavo šventėje, todėl ta auka padengdavo ir jų nuodėmes (Kunigų 16:7-10, 15, 17, 29; Pakartoto Įstatymo 23:7, 8). Būdami pavaldūs Įstatymui, prozelitai taip artimai bendravo su Izraeliu, kad kai per 33 m. e. m. Sekmines žydų atžvilgiu buvo panaudotas pirmasis ‛karalystės raktas’, prozelitai irgi turėjo naudos. Taip „Mikalojus, prozelitas iš Antiochijos“, tapo krikščioniu ir buvo vienas iš tų „septynių vyrų, turinčių gerą vardą“, paskirtų rūpintis Jeruzalės susirinkimo poreikiais (Mato 16:19; Apaštalų darbai 2:5-11a; 6:3-6; 8:26-39).

Jehova laimina Abraomo sėklą

15, 16. Kaip esant Įstatymo sandorai išsipildė Jehovos sandora su Abraomu?

¹⁵ Kaip patriarchui Abraomui buvo žadėjęs, Jehova palaimino į tautą suburtus Įstatymui pavaldžius jo palikuonis. 1473 m. p. m. e. Mozės įpėdinis Jozuė įvedė Izraelį į Kanaaną. Padalijus žemę gentims, išsipildė Jehovos pažadas atiduoti šalį Abraomo sėklai. Kai Izraelis buvo ištikimas, Jehova, kaip buvo žadėjęs, padėdavo jiems nugalėti priešus. Tai buvo ypač akivaizdu valdant karaliui Dovydui. Dovydo sūnaus Saliamono dienomis išsipildė trečias Abraomo sandoros aspektas. „Judas ir Israėlis buvo nesuskaitomi kaip jūros smilčių daugybė; jie valgė ir gėrė, ir linksminosi“ (3 Karalių 4:20).

¹⁶ Tad kaip tautos bus palaimintos per Izraelį, Abraomo sėklą? Kaip jau minėta, Izraelis buvo išrinktoji Jehovos tauta, jo atstovas tautoms. Prieš pat Izraeliui įžengiant į Kanaaną, Mozė pasakė: „Džiaukitės, tautos, kartu su Jo tauta“ (Pakartoto Įstatymo 32:43, Brb red.). Į tai atsiliepė daug svetimšalių. „Didžiulė įvairiatautė minia“ kartu su Izraeliu išėjo iš Egipto, matė Jehovos galią dykumoje ir girdėjo Mozės kvietimą džiūgauti (Išėjimo 12:37; 12:38, NW). Vėliau moabitė Rūta ištekėjo už izraelito Boazo ir tapo Mesijo prosenele (Rūtos 4:13-22). Kenitas Jehonadabas ir jo palikuonys bei etiopas Ebed Melechas pasižymėjo savo paklusnumu teisingiems principams, kai daugelis izraelitų buvo neištikimi (4 Karalių 10:15-17; Jeremijo 35:1-19; 38:7-13). Valdant persų imperijai, daug svetimtaučių tapo prozelitais ir kartu su Izraeliu kovėsi su jo priešais (Esteros 8:17, NW, išnaša).

Reikėjo naujos sandoros

17. a) Kodėl Jehova atmetė šiaurinę ir pietinę Izraelio karalystes? b) Kas privedė prie to, kad žydai buvo galutinai atmesti?

¹⁷ Tačiau kad patirtų visišką Dievo pažado išsipildymą, Dievo išrinktoji tauta turėjo likti ištikima. Bet taip nebuvo. Tiesa, kai kurie izraelitai parodė ypatingą tikėjimą (Žydams 11:32—12:1). Vis dėlto daugeliu atvejų, siekdama materialinės naudos, tauta imdavo garbinti pagoniškus dievus (Jeremijo 34:8-16; 44:15-18). Atskiri asmenys piktnaudžiavo Įstatymu ar tiesiog nepaisė jo (Nehemijo 5:1-5; Izaijo 59:2-8; Malachijo 1:12-14). Po Saliamono mirties Izraelis buvo padalytas į šiaurinę ir pietinę karalystes. Kai šiaurinė karalystė nesiliovė maištavusi, Jehova paskelbė: „Kadangi tu atmetei pažinimą, tai ir Aš tave atmesiu, kad nebebūtum mano kunigu“ (Ozėjo 4:6, Brb red.). Pietinė karalystė irgi buvo griežtai nubausta už sandoros nesilaikymą (Jeremijo 5:29-31, Brb red.). Kai žydai atmetė Jėzų kaip Mesiją, ir Jehova juos atmetė (Apaštalų darbai 3:13-15; Romiečiams 9:31—10:4). Kad būtų visiškai įgyvendinta Abraomo sandora, Jehova galiausiai pasirūpino nauja priemone (Romiečiams 3:20).

18, 19. Kokia nauja priemone pasirūpino Jehova, kad Abraomo sandora būtų visiškai išpildyta?

¹⁸ Ta nauja priemonė buvo naujoji sandora. Jehova tai išpranašavo sakydamas: „Štai ateis dienų, sako Viešpats, ir aš padarysiu su Israėlio namais ir su Judo namais naują sandorą... Štai kokia bus sandora, kurią aš padarysiu su Israėlio namais po anų dienų, sako Viešpats: Aš duosiu savo įstatymą į jų vidurius ir įrašysiu jį į jų širdį; aš būsiu jiems Dievas ir jie bus man tauta“ (Jeremijo 31:31-33).

¹⁹ Tai ir yra ta naujoji sandora, kurią Jėzus paminėjo nisano 14-ąją 33 m. e. m. Tada jis pasakė, kad pažadėtoji sandora bus sudaryta tarp jo mokinių ir Jehovos per Jėzų kaip tarpininką (1 Korintiečiams 11:25; 1 Timotiejui 2:5; Žydams 12:24). Per šią naująją sandorą Jehovos pažadas Abraomui turėjo išsipildyti daug šlovingiau bei galutinai, kaip pamatysime kitame straipsnyje.

Ar galėtum paaiškinti?

◻ Ką Jehova pažadėjo per Abraomo sandorą?

◻ Kaip Jehova veikė, kad Abraomo sandora išsipildytų kūniškojo Izraelio atžvilgiu?

◻ Kokios naudos iš senosios sandoros turėjo prozelitai?

◻ Kodėl buvo reikalinga naujoji sandora?

[Iliustracija 9 puslapyje]

Per Įstatymo sandorą Jehova pasirūpino vaizdiniu Abraomo sandoros išsipildymu