Knyga, verta pasitikėjimo — 4 dalis

MEDIJOS IR PERSIJOS rūmų bei karališkųjų kapų liekanos tėra šios senovėje didingos, galingos bei turtingos imperijos šešėlis. Iki toms karalystėms susijungiant, įtakingesnė buvo Medija. Bet 550 m. p. m. e. medai pateko Persijos karaliaus Kyro II valdžion. Nuo to laiko jis tapo jungtinės Medijos ir Persijos karalystės valdovu. Ši didžiulė imperija, įsikūrusi į šiaurę nuo Persijos įlankos, ilgainiui išplėtė savo valdas nuo Egėjo jūros iki Egipto ir iki Indijos šiaurvakarių. Jai atiteko ir Judėja.

Medijos ir Persijos valdžioje žydų tauta buvo daugiau kaip 200 metų — nuo Babilono žlugimo 539 m. p. m. e. iki 331 m. p. m. e., kai Graikija užkariavo pačią Mediją ir Persiją. Reikšmingi tų laikų įvykiai aprašomi ne vienoje Biblijos knygoje.

Biblijoje pasakojama, jog karalius Kyras II išlaisvino žydus, leido jiems grįžti iš Babilono į Jeruzalę ir atstatyti Dievo šventyklą, kurią 607 m. p. m. e. sugriovė babiloniečiai (Ezros 1:1-7; 6:3-5). Šį pasakojimą patvirtina molinis Kyro cilindras, atrastas 1879 metais senovės Babilono griuvėsiuose. Molyje išraižytame įraše minimas Kyro vardas ir aprašoma jo nuostata leisti belaisviams sugrįžti į savo kraštus bei grąžinti pagrobtus religinių apeigų reikmenis. Biblijos rašytojas Izaijas apie Kyrą užrašė tokius Jehovos pranašiškus žodžius: „Visa, ką aš noriu, jis įvykdys. Jis tars Jeruzalei: ‘Būk atstatyta!’, o apie Šventyklą sakys: ‘Tebūna dedami pamatai!’“ (Izaijo 44:28).

Negana to, Kyras įsakė, kad šventyklos atstatymo išlaidos ‘būtų padengtos iš karališkojo iždo’ (Ezros 6:3, 4). Šis neįtikėtinas įsakymas minimas ir pasaulietinėje istorijoje. „Persijos karaliai laikėsi nuoseklios politikos savo imperijoje prisidėti prie šventovių atstatymo“, — rašoma knygoje Persia and the Bible.

Iš Biblijos sužinome, kad žydų priešininkai vėliau kreipėsi į karalių Darijų Didįjį (kitaip vadinamas Darijum I), užginčydami žydų tvirtinimą, kad šventykla atstatoma Kyro valia. Darijus paliepė surasti raštišką įsako originalą. Kuo paieškos baigėsi? Šalies sostinėje Ekbatanoje buvo atrastas ritinys su Kyro įsaku. Tuomet Darijus davė tokį atsakymą: „Aš, Darijus, išleidau įsaką [atstatyti šventyklą]. Tebūna jis įvykdytas nedelsiant!“ Nuo tada atstatymo darbams niekas nebesipriešinoa (Ezros 6:2, 7, 12, 13).

Šias detales patvirtina ir pasaulietinė istorija. Viena, Ekbatana buvo Kyro vasaros rezidencija, kur būdamas jis veikiausiai ir išleido šį įsaką. Be to, kaip rodo archeologiniai radiniai, Medijos ir Persijos karaliai labai domėjosi religiniais klausimais imperijos viduje ir spręsdami dėl jų kylančius nesutarimus, siųsdavo laiškus.

Pranašiškame sapne Danielius regėjo iš jūros iškylančius keturis žvėris. Kiekvienas jų simbolizavo vieną po kitos įsigalinčias pasaulines imperijas. Pirmasis žvėris, sparnuotas liūtas, vaizdavo Babiloną. Antrasis buvo „panašus į mešką“. Pranašas pasakoja: „Jam buvo pasakyta: ‘Pakilk! Suryk daug kūnų!’“ (Danieliaus 7:5). Tas bauginantis žvėris simbolizavo Mediją ir Persiją.

Kaip Danieliaus knygoje ir buvo išpranašauta, ši imperija nepasotinamai troško vis naujų žemių. Neilgai trukus po Danieliaus regėjimo Kyras nugalėjo Mediją, puolė kaimyninę Lidiją ir Babiloną. Jo sūnus Kambizas II užkariavo Egiptą. Vėlesni Medijos ir Persijos valdovai dar labiau išplėtė savo imperiją.

Iš kur žinome, kad toks sapno aiškinimas teisingas? Kitame su pirmuoju susijusiame regėjime Danielius matė aviną, „badantį ragais į vakarus, šiaurę ir pietus“. Ši pranašystė išsipildė, kai Medija ir Persija ėmė „badyti“ kitas tautas — tarp jų ir galingąjį Babiloną. Dievo angelas tą regėjimą Danieliui paaiškino taip: „Avinas, kurį regėjai, turintis du ragus, tai Medijos ir Persijos karaliai“ (Danieliaus 8:3, 4, 20).

Be to, maždaug dviem šimtais metų anksčiau, nei krito Babilonas, Izaijas išpranašavo nugalėtojo — dar negimusio Persijos karaliaus vardą ir strategiją, kurios šis imsis Babilonui užkariauti. Pranašas Izaijas rašė: „Taip kalba Viešpats Kyrui, savo pateptajam, kurį jis paėmė už dešinės rankos, kad pajungtų jam tautas, [...] atvertų jam duris ir vartai būtų atsklęsti“ (Izaijo 45:1). Tiek Izaijas, tiek Jeremijas išpranašavo, kad Babilono „upės“, arba kanalai — miestą juosiantis apsauginis griovys, kurį papildydavo Eufrato upės vandenys, — išdžius (Izaijo 44:27, Brb; Jeremijo 50:38). Graikų istorikai Herodotas ir Ksenofontas patvirtina, jog Biblijos pranašystės tiksliai išsipildė, netgi tai, kad tą naktį, kai Kyras užėmė miestą, babiloniečiai puotaus (Izaijo 21:5, 9; Danieliaus 5:1-4, 30). Nukreipusi Eufrato vandenis, Kyro kariuomenė į miestą įžengė pro atdarus vartus palei upę, beveik nesutikdama pasipriešinimo. Galingasis Babilonas krito per vieną naktį!

Tuo pačiu pradėjo pildytis kita įstabi pranašystė. Jeremijas jau anksčiau buvo išpranašavęs, jog Dievo tauta Babilono tremtyje išbus 70 metų (Jeremijo 25:11, 12; 29:10). Praėjus būtent tiek laiko tremtiniams buvo leista grįžti į tėvynę.

Netrukus po to, kai Medija ir Persija užkariavo Babiloną, Danielius užrašė pranašystę, padedančią suprasti vieną iš svarbiausių momentų, Dievui įgyvendinant tai, ką yra numatęs žmonijos labui. Angelas Gabrielius Danieliui pasakė, kada tiksliai pasirodys Mesijas, arba pažadėtoji „sėkla“, išpranašauta Pradžios 3:15. Dievo angelas kalbėjo: „Nuo tada, kai bus duotas įsakymas atstatyti Jeruzalę, iki pateptojo kunigaikščio pasirodymo praeis septynios savaitės ir šešiasdešimt dvi savaitės“, iš viso 69 savaitės (Danieliaus 9:25). Kada šis išpranašautas laikotarpis prasidėjo?

Nors Kyras leido žydams grįžti į savo šalį tuoj po Babilono žlugimo, Jeruzalė ir jos sienos dar ilgai stovėjo apleistos. 455 m. p. m. e. karalius Artakserksas davė leidimą žydui Nehemijui, savo taurininkui, keliauti į Jeruzalę ir vadovauti miesto atstatymo darbams (Nehemijo 2:1-6). Tai ir buvo 69 savaičių pradžia.

Tačiau savaitę čia reikia suprasti ne kaip septynias dienas, o kaip septynerius metus. Kai kuriuose Biblijos vertimuose vietoje žodžio „weeks“ (savaitės) rašoma „weeks of years“ (septynmetės savaitės)b (Danieliaus 9:24, 25). Mesijas turėjo pasirodyti praėjus 69 savaitėms, kurių kiekviena trunka po septynerius metus. Iš viso tai sudaro 483 metus. Pranašystė išsipildė 29 m. e. m., kai Jėzus pasikrikštijo. Nuo 455 m. p. m. e. buvo praėję lygiai 483 metai.c

Tiksliai išsipildžiusi Danieliaus pranašystė irgi prisideda prie gausybės įrodymų, patvirtinančių, kad Jėzus yra Mesijas. O tai sustiprina mūsų ateities viltį. Jėzus, Dievo dangiškosios Karalystės karalius, padarys galą žiauriai žmonių valdžiai. Tuomet jis išpildys dar daugiau Biblijos pranašysčių, įskaitant mirusiųjų prikėlimą amžinajam gyvenimui žemės rojuje (Danieliaus 12:2; Jono 5:28, 29; Apreiškimo 21:3-5).