Jehovos Žodis gyvas

Ezros knygos apžvalga

EZROS knyga prasideda tuo, kuo baigiasi Metraščių antra. Jos rašytojas kunigas Ezra pradžioje pamini Persijos karaliaus Kyro įsaką, kuriuo Babilono tremtį kentusiems žydams leidžiama grįžti į tėvynę. Knygą baigia pasakojimu, ko ėmėsi, kad tauta, susiteršusi ryšiais su krašto gyventojais, būtų apvalyta. Aprašomasis laikotarpis apima 70 metų — nuo 537 iki 467 m. p. m. e.

Ezra siekia parodyti, kaip Jehova tesėjo pažadą išlaisvinti tautą iš Babilono ir atkurti Jeruzalėje tyrą garbinimą. Dėl to aprašo tik su tuo susijusius įvykius. Iš Ezros knygos sužinome, kaip, nepaisant priešų puolimo ir Dievo tautos netobulumo, šventykla buvo atstatyta ir teisingas garbinimas atkurtas. Ši istorija mums labai reikšminga, nes gyvename panašiu atkūrimo laikotarpiu. Minios plaukia į Jehovos garbinimo „kalną“ ir visa žemė prisipildo „Viešpaties šlovės pažinimo“ (Izaijo 2:2, 3; Habakuko 2:14).

ŠVENTYKLA ATSTATOMA

(Ezros 1:1—6:22)

Kyrui išleidus įsaką dėl žydų išlaisvinimo, apie 50000 tremtinių, vadovaujamų Zerubabelio, arba Šešbacaro, grįžta į Jeruzalę. Jie nedelsdami pastato aukurą ir atnašauja Jehovai aukas.

Kitais metais izraelitai padeda Jehovos garbinimo namų pamatus. Priešai trukdo šventyklos atstatymui ir galiausiai išgauna karaliaus potvarkį darbus sustabdyti. Pranašai Agėjas ir Zacharijas nepaisant draudimo ragina žmones tęsti statybą. Žinodami, kad perso Kyro išleistasis įsakas neatšaukiamas, priešininkai atsitraukia. Nusiuntus prašymą šis įsakas „dėl Dievo Namų Jeruzalėje“ surandamas saugyklose (Ezros 6:3). Darbai atnaujinami ir sėkmingai užbaigiami.

Atsakymai į klausimus:

1:3-6. Ar izraelitai, nepanorę grįžti į tėvynę, buvo silpno tikėjimo? Kai kurie negrįžo, nes galbūt mylėjo turtus ar nevertino tyro garbinimo. O kai ką sulaikė kitos priežastys. Juk 1600 kilometrų kelionė iki Jeruzalės truktų keturis ar penkis mėnesius. Be to, apsigyventi šalyje, apleistoje septyniasdešimt metų, ir darbuotis prie šventyklos reikėtų ištvermės. Taigi buvo tokių, kurie pasiliko dėl nepalankių aplinkybių — fizinių negalių, senatvės, šeimos pareigų.

2:43. Kas buvo netinai (NW)? Tai buvo neizraelitų kilmės šventyklos tarnai, arba vergai. Netinais vadinosi gibeoniečių, gyvenusių Jozuės laikais, palikuonys bei kiti, „kuriuos Dovydas ir jo didžiūnai buvo paskyrę tarnauti levitams“ (Ezros 8:20).

2:55. Kas buvo „Saliamono tarnų sūnūs“ (Skv)? Tai — neizraelitai, paskirti atlikti ypatingas užduotis. Jie galėjo prie šventyklos tarnauti raštininkais, perrašinėtojais ar eiti administracines pareigas.

2:61-63. Ar grįžusieji tremtiniai turėjo Urimą ir Tumimą gauti atsakymui iš Jehovos? Tie, kurie sakė esą kunigų palikuonys, bet neįstengė to įrodyti, būtų galėję patvirtinti savo kilmę per Urimą ir Tumimą. Ezra tai pamini tik kaip galimybę. Šventajame Rašte nėra duomenų, jog tada ar vėliau buvo teiraujamasi per Urimą ir Tumimą. Remiantis žydų tradicija, sunaikinus šventyklą 607 m. p. m. e. Urimo ir Tumimo neliko.

3:12. Kodėl seni „žmonės, mačiusieji pirmuosius [Jehovos] Namus“, verkė? Jie tikriausiai prisiminė, kokia didinga buvo Saliamono statytoji šventykla. Naujosios pamatai palyginus su ja buvo „niekas [jų] akyse“ (Agėjo 2:2, 3). Ar besugrįš pirmykštė šlovė? Tiems vyrams tikriausiai gėlė širdį, todėl ir verkė.

3:8-10 (Brb); 4:23, 24; 6:15, 16. Kiek laiko truko šventyklos atstatymas? Šventyklos pamatai buvo padėti 536 m. p. m. e. — ‘antraisiais metais po sugrįžimo’. Darbai sustojo 522 m. p. m. e., valdant karaliui Artakserksui. Draudimas galiojo iki 520 m. p. m. e. — antrųjų karaliaus Darijaus valdymo metų. Šventykla užbaigta šeštaisiais jo karaliavimo metais, tai yra 515 m. p. m. e. (Žiūrėk rėmelį „Persų karaliai nuo 537 iki 467 m. p. m. e.) Taigi šventyklos atstatymas truko apie du dešimtmečius.

4:8—6:18. Ši Ezros knygos dalis buvo parašyta aramėjiškai. Kodėl? Šią dalį daugiausia sudaro valdžios pareigūnų rašyti laiškai karaliams ir pastarųjų atsakymai. Ezra juos nurašė iš aramėjiškų viešųjų dokumentų, nes aramėjų kalba buvo priimta to meto verslo ir diplomatijos pasaulyje. Kiti Biblijos fragmentai, parašyti ta senovės semitų kalba, yra Ezros 7:12-26; Jeremijo 10:11; Danieliaus 2:4b —7:28.

Ko pasimokome:

1:2. Ką Izaijas buvo išpranašavęs prieš du šimtus metų, išsipildė (Izaijo 44:28). Jehovos Žodžio pranašystės visuomet pasitvirtina.

1:3-6. Kai kurie izraelitai negalėjo grįžti iš Babilono. Panašiai ir daug Jehovos liudytojų negali imtis visalaikės tarnybos ar darbuotis ten, kur didesnis poreikis. Bet gali palaikyti bei padrąsinti visalaikius tarnus ir savanoriškomis aukomis paremti Karalystės skelbimo bei mokinių ruošimo darbą.

3:1 (Brb), 3:2-6. Tėvynėn grįžę Dievui ištikimi žydai 537 m. p. m. e. septintą mėnesį, tišrį (rugsėjį—spalį), aukojo pirmąsias atnašas. Kaip žinome, babiloniečiai 607 m. p. m. e. penktą mėnesį, abą (liepą—rugpjūtį), įsiveržė į Jeruzalę ir per porą mėnesių nuniokojo (2 Karalių 25:8-17, 22-26). Miestas buvo apleistas lygiai septyniasdešimt metų, kaip ir išpranašauta (Jeremijo 25:11; 29:10). Tai, kas nusakyta Jehovos Žodyje, visada išsipildo.

4:1-3. Sugrįžę Dievui ištikimi žydai atsisakė bendradarbiauti su kitatikiais (Išėjimo 20:5; 34:12). Jehovos tarnai šiandien irgi nedalyvauja jokioje tarpkonfesinėje veikloje.

5:1-7; 6:1-12. Jehova gali pakreipti įvykius savo tautos labui.

6:14, 2. Savo uolius tarnus Jehova palaiko ir laimina.

6:21. Matydami, kaip sparčiai vyksta Jehovos darbas, krašte gyvenantys samariečiai bei parvykėliai, perėmę pagoniškus papročius, pakeitė savo gyvenseną. Ar neturėtume ir mes džiugiai atlikti Dievo mums pavestas užduotis, įskaitant skelbimą apie Karalystę?

EZRA ATVYKSTA Į JERUZALĘ

(Ezros 7:1—10:44)

Eina 468 m. p. m. e. Jau prabėgo penkiasdešimt metų nuo atstatytos Jehovos šventyklos pašventinimo. Iš Babilono su likusiais Dievo garbintojais ir suaukotomis dovanomis į Jeruzalę atkeliauja Ezra. Ką jis čia randa?

Pareigūnai sako Ezrai: „Nei Izraelio žmonės, nei kunigai, nei levitai nesilaikė atokiai nuo šalies tautų, kurių bjaurūs papročiai.“ Maža to, „pareigūnai ir vadai pirmi taip nusižengė“ (Ezros 9:1, 2). Ezra sukrėstas. Jis skatinamas ‘būti ryžtingas ir imtis priemonių’ (Ezros 10:4). Griežtai jo paraginti žmonės atgailauja ir pasitaiso.

Atsakymai į klausimus:

7:1, 7, 11. Ar šiose eilutėse minimas tas pats Artakserksas, kuris sustabdė statybos darbus? Ne. Artakserkso vardą ar titulą turėjo du persų karaliai. Vienas iš jų buvo Bardija (arba galbūt Gaumata), liepęs nutraukti šventyklos atstatymo darbus 522 m. p. m. e. Tuo laiku, kai Ezra grįžo į Jeruzalę, valdė Artakserksas Ilgarankis.

7:28—8:20. Kodėl daug Babilono žydų nenorėjo grįžti su Ezra į Jeruzalę? Nors praėjo jau daugiau kaip šešiasdešimt metų, kai pirma žydų grupė grįžo į tėvynę, Jeruzalė buvo retai apgyventa. Žmonės žinojo: jei grįš, turės kurtis sunkiomis ir pavojingomis sąlygomis. Babilone pralobę žydai klestėti Jeruzalėje vargiai galėjo tikėtis. Be to, laukė ilga, nesaugi kelionė. Grįžtantiems reikėjo tvirto tikėjimo, uolumo tyrai garbinti Jehovą, drąsos keliauti. Ezra buvo sustiprintas, nes Jehovos ranka buvo su juo. Į kvietimą atsiliepė 1500 šeimų — apie 6000 žmonių. Ezros paraginti prie išeinančiųjų dar prisidėjo 38 levitai ir 220 netinų.

9:1, 2. Kiek pavojingos buvo vedybos su kitataučiais? Atkurta tauta turėjo būti tyro Jehovos garbinimo sergėtoja iki ateis Mesijas. O mišrios santuokos tokiam garbinimui kėlė rimtą pavojų. Kadangi kai kurie buvo susituokę su stabmeldžiais, tauta ilgainiui galėjo supanašėti su pagonimis. Taip tyras garbinimas būtų išnykęs. Kokioje tautoje tuomet turėtų gimti Mesijas? Taigi nieko keista, kad Ezrą pribloškė izraelitų elgesys.

10:3, 44. Kodėl su žmonomis buvo išvaryti ir vaikai? Jei vaikai būtų pasilikę, tikėtina, atleistos žmonos juos būtų lankiusios. Be to, mažiems vaikams paprastai reikia motinos globos.

Ko pasimokome:

7:10. Ezra stropiai tyrinėjo Dievo Žodį ir veiksmingai jo mokė. Jis su malda paruošė širdį tyrinėti Viešpaties įstatymą ir visą savo dėmesį sutelkė į tai, ką Jehova nori pasakyti. Ezra laikėsi Jehovos žodžių ir negailėdamas jėgų mokė kitus.

7:13. Jehovai patinka noringi tarnai.

7:27, 28; 8:21-23. Ezra pasitikėjo Jehova. Jis nuoširdžiai meldėsi prieš ilgą ir pavojingą kelionę į Jeruzalę ir pats buvo pasiryžęs rizikuoti gyvybe dėl Dievo šlovės. Tai puikus pavyzdys.

9:2. Į patarimą tuoktis „tik Viešpatyje“ turime žiūrėti rimtai (1 Korintiečiams 7:39).

9:14, 15. Rinkdamiesi netinkamus draugus galime užsitraukti Jehovos nemalonę.

10:2-12, 44. Izraelitai, vedę svetimtautes, nuolankiai atgailavo ir pasitaisė. Jų požiūris ir elgesys vertas pagyrimo.

Jehova ištesi pažadus

Kiek daug sužinome iš Ezros knygos! Atėjus metui Jehova įvykdė pažadą išlaisvinti savo tautą iš Babilono ir atkurti Jeruzalėje tyrą garbinimą. Ar tai nesustiprina mūsų tikėjimo Jehova ir jo pažadais?

O kiek šioje knygoje puikių pavyzdžių! Kokie atsidavę Dievui buvo Ezra ir žydai, grįžę į Jeruzalę atkurti tyro garbinimo! Knygoje taip pat pabrėžiamas dievobaimingų svetimtaučių tikėjimas bei atgailaujančių nusidėjėlių nuolankumas. Išties įkvėpta Ezros knyga akivaizdžiai liudija: „Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas“ (Hebrajams 4:12).

[Schema/iliustracija 18 puslapyje]

PERSŲ KARALIAI NUO 537 IKI 467 M. P. M. E.

Kyras Didysis (Ezros 1:1) mirė 530 m. p. m. e.

Kambizas, arba Ahasveras (Ezros 4:6) 530—522 m. p. m. e.

Artakserksas — Bardija arba Gaumata (Ezros 4:7 ) 522 m. p. m. e. (nužudytas išvaldęs vos septynis mėnesius).

Darijus I (Ezros 4:24) 522—486 m. p. m. e.

Kserksas, arba Ahasverasa 486—475 m. p. m. e. (bendravaldis su Darijumi I nuo 496 iki 486 m. p. m. e.).

Artakserksas Ilgarankis (Ezros 7:1) 475—424 m. p. m. e.

[Išnaša]

[Iliustracija]

Ahasveras

[Iliustracija 17 puslapyje]

Kyras

[Iliustracija 17 puslapyje]

Kyro cilindro įrašas byloja, jog belaisviai buvo išleisti į tėvynę

[Šaltinio nuoroda]

Cilindras: Photograph taken by courtesy of the British Museum

[Iliustracija 20 puslapyje]

Ar žinai, kodėl Ezra buvo įgudęs mokytojas?