5, 6. Kas buvo Eljašibas ir Tobija ir kokie ryšiai juos siejo?

⁵ Perskaityk Nehemijo 13:4-9. Kadangi aplinka, kurioje gyvename, pilna visokiausių nešvarybių, išsaugoti šventumą nėra lengva. Apsvarstykime Eljašibo ir Tobijos pavyzdį. Eljašibas buvo vyriausiasis žydų kunigas, o Tobija — amonitas, galimas daiktas, nežymus Persijos karaliaus statytinis Judėjoje. Tobija su savo bendrais siekė sutrukdyti Nehemijui atstatyti Jeruzalės sienas (Neh 2:10). Neapipjaustytiems amonitams buvo uždrausta net įeiti į Jehovos šventyklą (Įst 23:4 [23:3, Brb]). Kodėl tad vyriausiasis kunigas tokiam vyrui kaip Tobija šventykloje davė kambarį?

⁶ Eljašibą ir Tobiją siejo artima draugystė. Tobija ir jo sūnus Johananas turėjo žmonas izraelites, ir daugelis žydų apie Tobiją atsiliepė labai palankiai (Neh 6:17-19). Eljašibo vaikaitis Manasas buvo vedęs Sanbalato, Samarijos valdytojo, dukrą. O šis artimai bičiuliavosi su Tobija (Neh 13:28). Tokie ryšiai, matyt, ir nulėmė tai, kad vyriausiasis kunigas Eljašibas pasidavė svetimšalio, priešiško Jehovos garbintojams, įtakai. Nehemijas teršti Jehovos namų neleido — surinko visus amonito daiktus ir išmetė lauk.

 8. Ką dėl draugijų svarbu atminti visiems Jehovos tarnams?

⁸ Nepamirškime, kad „blogos draugijos gadina gerus įpročius“ (1 Kor 15:33). Net kai kurie giminaičiai mums gali būti nekokia draugija, daryti neigiamą įtaką. Kai Nehemijo iniciatyva buvo atstatomos Jeruzalės sienos, Eljašibas visomis jėgomis rėmė šį projektą ir kitiems žydams buvo puikus pavyzdys (Neh 3:1). Tačiau laikui bėgant jis pasidavė Tobijos ir kitų įtakai ir ėmėsi darbų, kuriems Jehova nepritarė. Eljašibas todėl prarado savo šventumą. Į draugus rinkimės tuos, kurie skatina mus užsiimti ugdančia krikščioniška veikla: skaityti Bibliją, lankyti sueigas, darbuotis tarnyboje. Ypač džiugu, jei daryti teisius darbus mus įkvepia šeimos nariai. Juos labai mylime ir branginame.