„Kas įdėjo išminties į debesis?“

„MATYDAMI debesį, kylantį vakaruose, jūs tuoj pat sakote: ‛Ateina lietus’, ir taip atsitinka. Pučiant pietų vėjui, jūs tvirtinate: ‛Bus karšta’, ir taip iš tiesų esti.“ Šie Jėzaus žodžiai, užrašyti evangelisto Luko, yra orų prognozavimo senovės Palestinoje pavyzdys (Luko 12:54, 55). Tam tikromis aplinkybėmis senovės žmonės galėjo aiškinti požymius bei daryti tikslias trumpalaikes prognozes.

Šiuolaikiniai meteorologai, nustatydami orus ilgesniam laikotarpiui, naudojasi labai sudėtingais prietaisais: aplink Žemę skriejančiais palydovais, Doplerio radiolokatoriumi bei galingais kompiuteriais. Tačiau jų prognozės dažnai būna klaidingos. Kodėl?

Teisingą orų prognozavimą apsunkina daugelis veiksnių. Pavyzdžiui, gali sukelti sunkumų nenumatyti temperatūros, drėgmės, oro slėgio, vėjo greičio bei krypties pokyčiai. Be to, yra sudėtinga saulės, debesų bei vandenynų sąveika, kurios mokslininkai iki galo dar nesupranta. Dėl tos priežasties orų prognozavimo mokslas nėra tikslus.

Ribotos žmonių žinios apie orus mums primena Jobui iškeltus klausimus: „Argi rasos lašai buvo pradėti kaip vaikai? Kas yra ledo motina?.. Argi gali pakelti balsą tarp debesų ir apsigaubti audros vandenimis?.. Kas įdėjo išminties į debesis, ar davė supratimo miglai? Kas išmintingai suskaičiuoja debesis, išpila dangaus vandens ąsočius?“ (Jobo 38:28-37, Šventasis Raštas, vertė A. Rubšys)

Atsakymas į visus šiuos klausimus toks: ne žmogus, bet Dievas Jehova. Taip, kad ir koks išmintingas atrodytų žmogus, mūsų Kūrėjo išmintis yra daug pranašesnė. Iš tiesų meilinga, kad Kūrėjas suteikė galimybę semtis jo išminties iš Biblijos, tad galime savo kelią padaryti sėkmingą (Patarlių 5:1, 2, Brb red.).