Džiuginkime Dievą savo elgesiu

1, 2. Paminėkite keletą žmonių, kuriuos Jehova pripažino savo draugais.

KOKĮ žmogų rinktumėtės draugu? Tikriausiai tokį, kurio pasaulėžiūra, interesai bei moralės principai kaip ir jūsų. Būtinai pasvertumėte dorybes — tarkim, ar jis rūpestingas, ar sąžiningas.

² Kai kurie žmonės netgi yra tapę artimais Dievo draugais. Jehova štai vadino bičiuliu Abraomą (Izaijo 41:8; Jokūbo 2:23). Dovydą pripažino „vyru pagal savo širdį“ — tikrai jį mylėjo (Apaštalų darbų 13:22). Ir pranašas Danielius Jehovos akyse buvo „labai brangus žmogus“ (Danieliaus 9:23).

 3. Kaip žmonės gali tapti Jehovos draugais?

³ Kodėl Abraomą, Dovydą ir Danielių Jehova laikė draugais? Abraomui jis pasakė: „Tu buvai klusnus mano balsui“ (Pradžios 22:18). Jehova arti tų, kurie nuolankiai jam paklūsta. „Klausykite mano balso! — sakė jis izraelitams. — Tada aš būsiu jūsų Dievas, o jūs būsite mano tauta“ (Jeremijo 7:23). Kiekvienas galime tapti Jehovos draugu, jeigu jo klausome!

4, 5. Kaip Jehova sustiprina savo tarnus?

⁴ Kodėl draugystė su Dievu itin brangintina? Biblijoje sakoma, kad Jehova būtinai „sustiprins tuos, kurie su juo visa širdimi“ (2 Metraščių 16:9). Kaip jis gali sustiprinti jus? Pavyzdžiui, kaip kad pažadėjo Psalmyno 32:8: „Mokysiu tave ir rodysiu tau kelią, kuriuo turi eiti; patarsiu tau, lydėdamas tave akimis.“

⁵ Kokie mieli žodžiai! Jehova rūpinsis — nurodys teisingą kryptį, globos, jeigu jos laikysitės. Dievas tikrai nori jums padėti, kad nepalūžtumėte nuo sunkumų ir bėdų (Psalmyno 55:23 [55:22, Brb]). Tad jeigu tarnaujate Jehovai visa širdimi, galite kaip psalmininkas su pasitikėjimu tarti: „Nuolatos menu Viešpaties Artumą; jam esant mano dešinėje, niekada nedrebėsiu“ (Psalmyno 16:8; 63:9 [63:8, Brb]). Taip, Jehova siūlo pagalbą, kad įstengtumėte laikytis jo normų. Bet, žinia, Dievo priešas nori jums sutrukdyti.

 6. Kokią ydą Šėtonas žmonėms primetė?

⁶ Iš 11 šios knygos skyriaus sužinojome, kaip Šėtonas ėmė ginčyti Dievo teisę į aukščiausią valdžią. Jis apkaltino Dievą melu ir užuolankomis pareiškė, kad Jehova neteisingai daro neleisdamas Adomui ir Ievai patiems spręsti, kas gera ir kas bloga. Pirmajai porai nusidėjus ir žemėje pagausėjus jų palikuonių, Šėtonas visiems žmonėms primetė blogus motyvus. Galima sakyti, jis tvirtino, kad žmonės tarnauja Dievui ne iš meilės ir kad, jei būtų leista, jis bet kurį nuteiktų prieš Dievą. Tokią Šėtono nuostatą pailiustruoja Biblijos pasakojimas apie Jobą. Kuo tas žmogus pasižymėjo ir kaip buvo įtrauktas į visą šį reikalą?

7, 8. a) Kuo Jobas pasižymėjo tarp ano meto žmonių? b) Kaip Šėtonas papriekaištavo dėl Jobo motyvų?

⁷ Jobas, teisingas vyras, gyveno maždaug prieš 3600 metų. Jehova pasakė: „Kito tokio kaip jis nėra žemėje! Tai žmogus be priekaištų ir doras, dievobaimingas ir besišalinantis pikta“ (Jobo 1:8). Jis Dievui buvo mielas.

⁸ Bet Šėtonas pareiškė, esą Jobas tarnauja Dievui ne iš tikros širdies. Jis priekaištavo Jehovai: „Argi neapjuosei iš visų pusių tvora jo paties, jo namų ir visko, ką tik jis turi? Tu palaiminai jo rankų darbą, ir jo galvijų padaugėjo žemėje. Bet ištiesk ranką, paliesk visa, ką jis turi, ir, esu tikras, jis iškeiks tave į akis“ (Jobo 1:10, 11).

 9. Kaip Jehova priėmė Šėtono iššūkį ir kodėl?

⁹ Šėtonas tvirtino, kad Jobas tarnauja Dievui tik dėl naudos, be to, kad išmėginimų jis neatlaikys ir pasitrauks nuo Dievo. Kaip tokį iššūkį priėmė Jehova? Kadangi Šėtonas pareiškė netikįs gerais Jobo motyvais, Jehova leido Šėtonui jį išmėginti. Taip turėjo paaiškėti, ar Jobas Dievą tikrai myli.

10. Kokie išbandymai užgriuvo Jobą ir kaip jis laikėsi?

¹⁰ Šėtonas netrukus ėmėsi Jobą įvairiopai bandyti. Antai pasirūpino, kad jis netektų gyvulių: vieni buvo pagrobti, kiti nugalabyti. Be to, užpuolikai išžudė daugumą Jobo tarnų. Taigi jis liko skurdžius. Nutiko dar didesnė nelaimė — per audrą žuvo visi dešimt Jobo vaikų. Netgi prislėgtas tų baisių įvykių „Jobas nei nusidėjo, nei priekaištavo Dievui“ (Jobo 1:22).

11. a) Kaip dar Šėtonas tikėjosi palaužti Jobą ir ką Jehova leido padaryti? b) Ką Jobas pasakė skausmingos ligos ištiktas?

¹¹ Jobas neteko turto, tarnų ir vaikų, tačiau ištikimai tebesilaikė Dievo. Šėtonas vis dėlto neatlyžo. Tikriausiai manė galėsiąs palaužti Jobą atimdamas jam sveikatą. Jehova leido Šėtonui ištikti jį bjauria, skausminga liga. Bet ir tada Jobas Dievo neišsižadėjo. Jis tvirtai pareiškė: „Kol mirsiu, neatsisakysiu savo nekaltumo“ (Jobo 27:5).

12. Kaip Jobas atsakė į Velnio mestą kaltinimą?

¹² Jobas nenumanė, kad jo vargų kaltininkas yra Šėtonas. Negalėdamas žinoti, kur glūdi visa reikalo esmė, — kad Velnias ginčija Jehovos visavaldystės teisę, — Jobas nuogąstavo, ar tik ne Dievas užtraukė tas nelaimes (Jobo 6:4; 16:11-14). Šiaip ar taip, Jobas liko Jehovai ištikimas. Doru elgesiu jis parodė, kad Dievui tarnauja iš tikros širdies ir kad Šėtonas, tvirtinantis priešingai, yra neteisus.

13. Ką gera davė tai, kad Jobas liko Dievui ištikimas?

¹³ Jobas Dievo neišsižadėjo, taigi Jehova galėjo pagrįstai atremti užgaulius Šėtono kaltinimus. Šis dievobaimingas vyras brangino draugystę su Jehova ir už ištikimybę buvo jo dosniai apdovanotas (Jobo 42:12-17).

14, 15. Kodėl galime teigti, kad Šėtonas metė kaltinimą ne vien Jobui, bet visiems žmonėms?

¹⁴ Šėtonas ginčija ne vien Jobo, bet ir jūsų ištikimybę Dievui. Tai aiškiai pabrėžiama Patarlių 27:11, kur Jehova sako: „Mano vaike, įgyk išminties ir pradžiugink mano širdį, kad turėčiau, ką atsakyti tam, kuris iš manęs šaiposi.“ Šie žodžiai užrašyti praėjus šimtmečiams po Jobo mirties, taigi Šėtonas nesiliovė šaipęsis iš Dievo ir kaltinęs jo tarnų. Jeigu elgiamės, kaip pridera Dievo garbintojams, mes irgi atremiame Šėtono priekaištus ir džiuginame Dievo širdį. Ką apie tai manote? Argi nesinori visomis išgalėmis stengtis, gal net pakeisti kai kurias savo gyvenimo normas, kad tik melagiui Šėtonui duotumėte atkirtį?

¹⁵ Šėtonas juk pareiškė: „Visa, ką žmogus turi, jis atiduos už savo gyvybę“ (Jobo 2:4). Sakydamas „žmogus“, Šėtonas užsipuolė ne vien Jobą, bet visus mus. Tai labai svarbu, nes jis užsimojo nuneigti ir jūsų ištikimybę Dievui. Velnias nori, kad neklausytumėte Kūrėjo ir užkluptas sunkumų pasitrauktumėte iš teisingo kelio. Kaip jis mėgina jus paveikti?

16. a) Kaip Šėtonas bando atitraukti žmones nuo Dievo? b) Kaip jūs galite patirti Šėtono puolimą?

¹⁶ Dešimtame skyriuje jau aptarėme, kad žmones nuo Dievo atitraukti Šėtonas bando įvairiai. Pavyzdžiui, puola „kaip riaumojantis liūtas [...], tykodamas ką praryti“ (1 Petro 5:8). Užtat jei draugai, giminaičiai ar kas kitas įtikinėja jus, kad neverta studijuoti Biblijos ir paisyti jos mokymų, — toks spaudimas irgi nuo Šėtono (Jono 15:19, 20).a Tiesa, Velnias dar „geba apsimesti šviesos angelu“ (2 Korintiečiams 11:14). Jis gali klaidinti ir vilioti nuo teisingo kelio visokiomis klastomis. Šėtonas tik ir laukia, kad nuleistumėte rankas ir tartumėte esąs Dievo akyse nieko nevertas. Juk „jei nustojęs drąsos, nusimeni suspaudimo dieną, tai tavo stiprumas sumažėja“ (Patarlių 24:10, Skv). Taigi ar pultų kaip „riaumojantis liūtas“, ar dėtųsi „šviesos angelu“, Šėtonas meta vieną ir tą patį priekaištą: esą tik reikia kokių pagundų ar bėdų, ir jūs Dievui nustosite tarnauti. Kaip tad galite Velnio kaltinimą atremti ir parodyti, jog sekate Jobo pavyzdžiu — esate ištikimas Dievui?

17. Kas mus skatina vykdyti Jehovos įsakymus?

¹⁷ Šėtono kaltinimą atremsite stengdamasis visada savo elgesiu džiuginti Dievą. Juk Biblijoje sakoma: „Mylėsi Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis“ (Pakartoto Įstatymo 6:5). Kuo labiau Dievą mylėsite, tuo stipriau trokšite laikytis jo nustatytų principų. Apaštalas Jonas rašė: „Tai ir yra Dievo meilė — vykdyti jo įsakymus.“ Jeigu mylėsite Jehovą visa širdimi, pamatysite, kad „jo įsakymai nėra sunkūs“ (1 Jono 5:3).

18, 19. a) Paminėkite kai kuriuos Jehovos įsakymus. (Žiūrėkite rėmelį „Bodėkitės to, ko Jehova nekenčia“.) b) Iš kur žinome, kad Dievas iš mūsų ne per daug tikisi?

¹⁸ O kokie yra Jehovos įsakymai? Na, pavyzdžiui, jis kai ką draudžia. Štai rėmelyje „Bodėkitės to, ko Jehova nekenčia“ išvardyta, kokie dalykai Biblijoje griežtai smerkiami. Galbūt iš pirmo žvilgsnio kai kas neatrodys taip jau bloga. Bet pasigilinęs į šalia nurodytas Biblijos eilutes turbūt įsitikinsite, kad Jehova šiuos įstatymus davė ne veltui. Aišku, pakeisti savo gyvenimo normas nelengva. Tačiau laikydamasis Dievo principų būsite patenkintas ir laimingas (Izaijo 48:17, 18). Ir nemanykite, kad tai per sunku. Kas duoda tokio pasitikėjimo?

¹⁹ Jehova niekada neprašo iš mūsų daugiau, negu įstengiame (Pakartoto Įstatymo 30:11-14). Mūsų galimybes jis žino geriau už mus pačius (Psalmyno 103:14). Be to, Jehova duoda jėgų daryti, kas teisinga. Apaštalas Paulius rašė: „Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų, bet su išmėginimu duos ir išeitį, kad galėtumėte atsilaikyti“ (1 Korintiečiams 10:13). Jehova padeda ištverti suteikdamas net „visa viršijančią jėgos apstybę“ (2 Korintiečiams 4:7, Brb). Iškentęs daugybę vargų, Paulius pasakė: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“ (Filipiečiams 4:13).

20. Kokias savybes svarbu ugdytis ir kodėl?

²⁰ Žinoma, Jehovos garbintojui privalu daugiau negu tik vengti, ko Dievas nekenčia. Būtina ir vertinti, kas jam brangu (Romiečiams 12:9). Argi jūsų netraukia prie žmonių, su kuriais turite vienodus interesus, kurių tokia pat pasaulėžiūra, moralės principai? Panašiai draugus renkasi ir Jehova. Tad branginkite, kas jo širdžiai miela. O kokius žmones Jehova laiko savo draugais, rašoma, pavyzdžiui, Psalmyno 15:1-5. Tai tokie, kurie, Biblijos žodžiais tariant, ugdosi „dvasios vaisių“ — „meilę, džiaugsmą, ramybę, kantrybę, malonumą, gerumą, ištikimybę, romumą, susivaldymą“ (Galatams 5:22, 23).

21. Kas jums padės ugdytis Dievui brangias savybes?

²¹ Jeigu norite ugdytis tokias krikščioniškas savybes, turite nuolat semtis žinių iš Biblijos. Mat kuo geriau Dievo normas suprasite, tuo bus lengviau viską vertinti jo požiūriu (Izaijo 30:20, 21). Ir kuo labiau Jehovą mylėsite, tuo didesnis bus noras elgtis taip, kaip pridera Dievo garbintojui.

22. Kuo džiaugsitės, jeigu laikotės Dievo normų?

²² Kad mūsų elgesys džiugintų Dievą, reikia nemažai pastangų. Biblijoje rašoma, jog pakeisti savo gyvenimo normas — tai tarsi nusivilkti senąją asmenybę ir apsirengti nauja (Kolosiečiams 3:9, 10). Bet apie Jehovos įsakymus psalmininkas rašė: „Kas jų laikosi, tas gauna didelį atlygį“ (Psalmyno 19:12 [19:11, Brb]). Laikytis Dievo priesakų išties yra laimė, ir jūs pats tuo įsitikinsite. Taip gyvendamas atremsite Šėtono kaltinimus ir džiuginsite Jehovos širdį!