Kokia tavo gyvenimo prasmė?

‛Aš neatsisakiau išminties savo širdyje..., kol pamatysiu, ką gero žmonių vaikai galėtų daryti... per visas savo dienas’ (EKLEZIASTO 2:3, Brb red.).

1, 2. Kodėl nėra netinkama nuosaikiai rūpintis savimi?

TU RŪPINIESI savimi, ar ne? Tai normalu. Juk mes kasdien valgome, miegame, kai esame pavargę, ir mėgstame būti su draugais bei artimaisiais. Kartais mes žaidžiame, plaukiojame ar darome ką nors kita, kas mums teikia malonumą, — taigi nuosaikiai rūpinamės savimi.

² Toks rūpinimasis savimi atitinka tai, ką Dievas paskatino Saliamoną parašyti: „Nėra žmogui nieko geresnio, kaip valgyti ir gerti, ir paruošti savo sielai linksmybių už vargą.“ Remdamasis patirtimi, Saliamonas pridūrė: „Aš mačiau, kad ir tai ateina iš Dievo rankos. Nes kas valgo ir kas geria geriau negu aš?“ (Ekleziasto 2:24; 2:25, NW)

 3. Į kokius klausimus dauguma negali atsakyti?

³ Tačiau tu žinai, kad gyventi — tai ne tik valgyti, gerti, miegoti ir daryti ką nors gera. Mums tenka patirti sielvarto, nusivylimų ir rūpesčių. Ir atrodo, kad mes pernelyg užimti, kad galvotume apie savo gyvenimo prasmę. Ar ne taip yra ir tau? Paminėjęs dideles žmonijos žinias bei įgūdžius, buvęs žurnalo The Wall Street Journal redaktorius Vermontas Roisteris rašė: „Yra vienas keistas dalykas. Nuo to laiko, kai atsirado gyvybė, svarstydami apie patį žmogų, jo dilemas, apie jo vietą visatoje, mes nedaug tepažengėme pirmyn. Mes vis tebeklausinėjame, kas esame, kodėl esame ir kur einame.“

 4. Kodėl visi turėtume turėti troškimą sugebėti atsakyti į mus liečiančius klausimus?

⁴ Kaip tu atsakytum į tokius klausimus: kas mes? kodėl mes gyvename? kas mūsų laukia? Praėjusią liepą p. Roisteris mirė. Ar manai, kad iki to laiko jis rado patenkinamus atsakymus? Dar svarbiau, ar įmanoma rasti juos tau? Ir kaip tai gali padėti tau gyventi laimingiau, prasmingiau? Pažiūrėkime.

Svarbiausias supratimą teikiantis šaltinis

 5. Kodėl norėdami suprasti gyvenimo prasmę turėtume kreiptis į Dievą?

⁵ Jeigu patys ieškotume savo gyvenimo prasmės, mums galbūt menkai sektųsi ar visai nesisektų, kaip ir daugeliui vyrų bei moterų, netgi labai išsilavinusių ir daug patyrusių. Bet mes nepalikti vieni. Mūsų Kūrėjas pasirūpino padėti mums. Juk pagalvojus, argi ne jis yra didžiausias supratimo bei išminties Šaltinis, egzistuojantis „nuo amžių per amžius“ ir viską žinantis apie visatą bei istoriją? (Psalmių 89:1, 2) Jis sukūrė žmones ir matė visa, ką jie patyrė, taigi jis yra Tas, į kurį mes turėtume kreiptis ieškodami supratimo, — ne į netobulus žmones, kurių žinios ir suvokimas riboti (Psalmių 13:1-3; Romiečiams 3:10-12).

 6. a) Kaip Kūrėjas suteikė būtiną supratimą? b) Kodėl čia minimas Saliamonas?

⁶ Nors negalime tikėtis, kad Kūrėjas mums asmeniškai apreikš, kas yra gyvenimo prasmė, jis davė mums supratimą teikiantį šaltinį — savo įkvėptą Žodį (Psalmių 31:8; 111:10, NTP). Ekleziasto knyga yra ypač vertinga šiuo atžvilgiu. Dievas įkvėpė jos rašytoją, todėl „Saliamono išmintis viršijo visų rytiečių... išmintį“ (3 Karalių 3:6-12; 4:30-34). „Saliamono išmintis“ jį aplankiusiai karalienei padarė tokį įspūdį, kad ji pasakė, jog ir pusės nebuvo jai papasakota ir kad klausantieji jo išminties yra tikrai laimingia (3 Karalių 10:4-8). Tyrinėdami dieviškąją išmintį, parodytą mūsų Kūrėjo per Saliamoną, mes irgi galime įgyti supratimo ir patirti laimę.

 7. a) Kokią išvadą padarė Saliamonas apie daugelį darbų po dangumi? b) Kas rodo, kad Saliamonas viską vertino realistiškai?

⁷ Ekleziasto knygoje atsispindi Dievo duota išmintis, kuri paveikė Saliamono širdį ir protą. Saliamonas tyrinėjo „visa, kas tik darosi po saule“, nes turėjo tam laiko, išteklių ir įžvalgumo. Jis matė, kad beveik viskas yra „tuštybė ir vėjo gaudymas“, — o tai yra įkvėptas vertinimas, kurį turime prisiminti, mąstydami apie gyvenimo prasmę (Ekleziasto 1:13, 14, 16). Saliamonas rašė atvirai, realistiškai. Pavyzdžiui, apgalvok jo žodžius, užrašytus Ekleziasto 1:15, 18. Tu žinai, kad žmonės per šimtmečius išbandė įvairias valdymo formas, kartais nuoširdžiai stengdamiesi išspręsti problemas ir pagerinti žmonių padėtį. Tačiau ar kuri nors vyriausybė tikrai pataisė visus ‛kreivus’ šios netobulos sistemos dalykus? Tu galbūt pastebėjai, kad kuo daugiau žmogus žino, tuo aiškiau jis suvokia, kad per trumpą gyvenimo tarpsnį visko tobulai ištaisyti neįmanoma. To suvokimas daugelį veda į nusivylimą, tačiau ne mus.

 8. Kokie yra seniai egzistuojantys ciklai?

⁸ Kitas svarstytinas klausimas — apie mums turinčius įtakos besikaitaliojančius ciklus, pavyzdžiui, saulės patekėjimą bei nusileidimą ar vėją ir vandens apytaką. Jie jau egzistavo Mozės, Saliamono, Napoleono ir mūsų prosenelių laikais. Jie tebesitęsia. Lygiai taip pat „karta praeina ir karta ateina“ (Ekleziasto 1:4-7). Žmonių požiūriu, mažai kas pasikeitė. Ir senovės, ir šių laikų žmonių veikla, viltys, svajonės ir pasiekimai buvo panašūs. Net jei kai kurie asmenys išgarsėjo arba išsiskyrė savo grožiu ar sugebėjimais, kur jie yra dabar? Mirę ir tikriausiai užmiršti. Tačiau toks požiūris nėra perdėtas. Dauguma žmonių net nežino savo prosenelių vardų ir negali pasakyti, kur jie gimė ir kur palaidoti. Tad tu gali suprasti, kodėl žmonių sumanymus ir pastangas Saliamonas pagrįstai laikė tuštybe (Ekleziasto 1:9-11).

 9. Kuo mums gali būti naudingas realistiškas požiūris į žmonijos padėtį?

⁹ Užuot kėlęs mums nusivylimą, toks dieviškas požiūris į esminę žmonijos padėtį gali būti naudingas, nes skatina vengti siekti ar vaikytis netikrų vertybių, kurios greitai pranyks ir bus užmirštos. Šis požiūris turėtų padėti mums įvertinti, ką mes gauname iš gyvenimo ir ką bandome įgyvendinti. Pavyzdžiui, užuot gyvenę asketiškai, mes galime džiaugtis saikingu valgymu ir gėrimu (Ekleziasto 2:24). Ir kaip pamatysime, Saliamonas padarė labai teigiamą ir optimistinę išvadą. Trumpai tariant, ji tokia: mes turime didžiai vertinti savo santykius su Kūrėju, galinčiu mums padėti turėti amžinai laimingą, prasmingą ateitį. Saliamonas pabrėžė: „Ir tai visų šių pamokymų pagrindinė mintis: ‛Bijokis Dievo ir klausyk Jo įsakymų!’ O tatai yra visų žmonių pareiga“ (Ekleziasto 12:13, ŠvR).

Prasmė, atsižvelgiant į gyvenimo ciklus

10. Kaip Saliamonas palygino gyvulius ir žmones?

¹⁰ Dieviška išmintis, atsispindinti Ekleziasto knygoje, gali dar ir daugiau padėti mums suprasti, kokia gyvenimo prasmė. Kaip? Tuo, kad Saliamonas realiai atkreipė dėmesį į kitas tiesas, apie kurias retai susimąstome. Viena iš jų — žmonių ir gyvūnų panašumas. Jėzus prilygino savo pasekėjus avims, nors žmonėms paprastai nepatinka, kai juos lygina su gyvūnais (Jono 10:11-16). Tačiau Saliamonas pateikė tam tikrų nenuginčijamų faktų: „Dievas tiria [žmones] ir parodo, kad jie, jų pačių matymu, yra gyvuliai. Nes tas pat likimas yra žmonėms ir gyvuliams: kaip miršta vieni, taip miršta ir kiti. ... Žmogus neviršija gyvulio; nes visa kas yra tuščia. ... Visi yra iš dulkių ir visi grįžta į dulkes“ (Ekleziasto 3:18-20).

11. a) Koks yra tipiškas gyvūno gyvenimo ciklas? b) Ką tu manai apie tokį tyrinėjimą?

¹¹ Pagalvok apie gyvūną, kurį mėgsti stebėti: galbūt uolinį opšrų ar triušį (Pakartoto Įstatymo 14:7; Psalmių 103:18; Patarlių 30:26, ŠvR). O galbūt gali įsivaizduoti voveraitę; jų visame pasaulyje yra daugiau kaip 300 rūšių. Koks jos gyvenimo ciklas? Gimusią ją motina keletą savaičių maitina. Netrukus ji jau turi kailį ir gali be baimės bėgioti aplinkui. Tu gali matyti, kaip ji šuoliuoja mokydamasi ieškoti maisto. Bet dažnai atrodo, kad ji tiktai žaidžia džiaugdamasi savo jaunatve. Paaugusi metus ar daugiau, ji susiranda partnerį. Tada jai reikia sukti lizdą ar guolį ir rūpintis palikuonimis. Jeigu voverė prisirenka pakankamai uogų, riešutų ir sėklų, jos šeima maitindamasi auga ir laikui bėgant jai reikia išplėsti savo būstą. Bet vos po keleto metų gyvūnėlis ima senti ir nebegali išvengti nelaimių ar ligų. Sulaukęs maždaug dešimties metų, jis miršta. Nors atskiros voverių rūšys kažkiek skirtingos, toks paprastai yra jų gyvenimo ciklas.

12. a) Kodėl daugelio žmonių gyvenimo ciklas iš tiesų panašus į gyvūno? b) Apie ką galėtume pagalvoti, kai pamatysime savo mėgstamą gyvūną?

¹² Dauguma žmonių sutinka, kad toks yra gyvūno ciklas, ir vargu ar mano, jog voverė turi kokį nors sąmoningą gyvenimo tikslą. Tačiau ar ne tiesa, kad daugelio žmonių gyvenimas panašus į šio gyvūno? Jie gimsta ir jais rūpinamasi, kol jie dar maži. Jie valgo, auga ir žaidžia būdami vaikai. Netrukus jie suauga, susiranda partnerį ir ieško gyvenamosios vietos bei būdų, kaip apsirūpinti maistu. Jeigu jiems sekasi, jie praturtėja ir išplečia savo namus (lizdą), kuriuose augina palikuonis. Bet dešimtmečiai greitai bėga ir jie ima senti. Jeigu ne anksčiau, tai maždaug po 70 ar 80 kupinų „vargo ir tuštybės“ metų jie miršta (Psalmių 89:9, 10, 12). Gali apmąstyti šiuos akivaizdžius faktus kitą sykį, kai pamatysi voveraitę (ar kokį kitą patinkantį gyvūnėlį).

13. Kokia išvada apie gyvūnus ir žmones yra teisinga?

¹³ Tu gali suprasti, kodėl Saliamonas palygino žmonių gyvenimą su gyvūnų. Jis rašė: „Visam kam yra savo metas... metas gimti ir metas mirti.“ Pastaroji baigtis, mirtis, vienoda ir žmogui, ir gyvūnui, nes „kaip miršta vieni, taip miršta ir kiti“. Jis pridūrė: „Visi yra iš dulkių ir visi grįžta į dulkes“ (Ekleziasto 3:1, 2, 19, 20).

14. Kaip kai kurie žmonės bando pakeisti įprastą gyvenimo ciklą, tačiau koks to rezultatas?

¹⁴ Tokio realistiško požiūrio mes neturime laikyti neigiamu mąstymu. Tiesa, kai kurie bando pakeisti padėtį, pavyzdžiui, papildomai dirbdami, kad turėtų daugiau materialių gėrybių, negu turėjo jų tėvai. Galbūt jie ilgiau mokosi siekdami aukštesnio išsilavinimo, kad geriau gyventų, ir mėgina išplėsti savo supratimą apie gyvenimą. O gal jie sutelkia dėmesį į fizinį lavinimąsi ar dietos laikymąsi, kad būtų sveikesni ir truputį ilgiau gyventų. Šios pastangos gali duoti tam tikros naudos. Tačiau kas gali garantuoti, kad jos bus sėkmingos? Net jeigu ir būtų, ar tai ilgalaikė nauda?

15. Kaip galima atvirai įvertinti daugumos žmonių gyvenimą?

¹⁵ Saliamonas klausė: „Daug dalykų, nuo kurių gausėja tuštybės. Kokia nauda iš to žmogui? Kas žino, kas žmogui gyvenime naudinga per visas jo gyvenimo dienas, kurios prabėga kaip šešėlis? Kas gali pasakyti, kas bus pasaulyje po jo?“ (Ekleziasto 6:11, 12, Brb red.) Kadangi mirtis palyginti greit nutraukia asmens pastangas, ar tikrai verta siekti įgyti daugiau materialių daiktų ar ilgai mokytis, pirmiausia norint sukaupti daugiau turto? Kadangi gyvenimas toks trumpas ir praeina lyg šešėlis, daugelis supranta, jog lieka per mažai laiko sutelkti dėmesį į kitą tikslą, ypač jei jie suvokia, kad jiems nepasiseks; be to, žmogus nežino, kas atsitiks jo vaikams „po jo“.

Laikas įgyti gerą vardą

16. a) Ką mes galime daryti, ko negali gyvūnai? b) Apie kokią kitą tiesą turėtume susimąstyti?

¹⁶ Priešingai gyvūnams, mes, žmonės, sugebame svarstyti: ‛Kokia mano egzistavimo prasmė? Ar tai tėra nustatytas ciklas, kuriame paskirtas laikas gimti ir laikas mirti?’ Tuo atžvilgiu prisimink teisingus Saliamono žodžius apie žmones ir gyvūnus: „Visi grįžta į dulkes.“ Ar tai reiškia, kad žmogui mirus visiškai baigiasi jo egzistavimas? Biblijoje nurodoma, kad žmonės neturi nemirtingos sielos, kuri gyventų po kūno mirties. Žmonės yra sielos, o siela, kuri nusideda, miršta (Ezechielio 18:4, 20). Saliamonas aiškiai pasakė: „Gyvieji žino, kad jie mirs, bet mirusieji nieko nebežino. Jie nebesulauks jokio atlyginimo ir bus užmiršti. Ką gali, daryk dabar, nes kape, į kurį eisi, nebus nei darbo, nei minčių, nei supratimo, nei išminties“ (Ekleziasto 9:5, 10, Brb red.).

17. Ką turėtų priversti mus apmąstyti žodžiai iš Ekleziasto 7:1, 2?

¹⁷ Atsižvelgdami į tą neišvengiamą faktą, apsvarstykime tokį tvirtinimą: „Geras vardas yra geriau negu brangus tepalas ir mirties diena negu gimimo diena. Geriau eiti į gedulo negu į puotos namus, nes tai visų žmonių galas ir gyvieji susimąsto“ (Ekleziasto 7:1, 2, Brb red.). Mes turime sutikti, kad mirtis yra „visų žmonių galas“. Joks žmogus, kokį eliksyrą begertų, kokį vitaminų mišinį bevalgytų, kokios dietos besilaikytų ar kaip nors kitaip fiziškai besilavintų, negali gyventi amžinai. Ir paprastai netrukus po mirties „jie... bus užmiršti“. Tad kodėl geras vardas „geriau negu brangus tepalas ir mirties diena negu gimimo diena“?

18. Kodėl galime būti tikri, kad Saliamonas tikėjo prikėlimu?

¹⁸ Kaip jau minėta, Saliamonas buvo realistas. Jis žinojo apie savo protėvius Abraomą, Izaoką ir Jokūbą, kurie tikrai buvo įgiję gerą vardą mūsų Kūrėjo akyse. Gerai pažinodamas Abraomą, Jehova Dievas pažadėjo palaiminti jį ir jo sėklą (Pradžios 18:18, 19; 22:17). Taip, Abraomas turėjo gerą vardą Dievo akyse ir tapo jo draugu (2 Kronikų 20:7; Izaijo 41:8; Jokūbo 2:23, NTP). Abraomas žinojo, kad jo ir jo sūnaus gyvenimas nėra vien kažkokio niekada nesibaigiančio gimimo ir mirties ciklo dalis. Tikrai buvo didesnė prasmė negu gyventi kažkiek metų ir mirti. Jie turėjo patikimą perspektyvą gyventi vėl, bet ne dėl to, kad turėtų nemirtingą sielą, o kad bus prikelti. Abraomas buvo įsitikinęs, kad „Dievas gali prikelti [Izaoką] net iš mirties“ (Žydams 11:17-19, Brb red.).

19. Kaip Jobo žodžiai gali mums padėti suprasti Ekleziasto 7:1?

¹⁹ Tai padeda mums suprasti, kodėl „geras vardas yra geriau negu brangus tepalas ir mirties diena negu gimimo diena“. Saliamonas, kaip ir anksčiau už jį gyvenęs Jobas, buvo įsitikinęs, kad Tas, kuris sukūrė žmogaus gyvybę, gali sugrąžinti ją. Jis gali prikelti mirusiuosius vėl gyventi (Jobo 14:7-14). Ištikimasis Jobas pasakė: „Tu [Jehova] šauksi, ir aš atsiliepsiu; Tu ilgėsiesi savo rankų kūrinio“ (Jobo 14:15, Brb red.). Pagalvok apie tai! Kūrėjas ‛ilgisi’ savo ištikimų tarnų, kurie yra mirę („Tu dar kartą norėsi išvysti savo rankų kūrinį“ [The Jerusalem Bible]). Jėzaus Kristaus išperkamosios aukos dėka Kūrėjas gali prikelti žmones (Jono 3:16; Apaštalų darbai 24:15). Taigi žmonės gali skirtis nuo gyvūnų, kurie miršta.

20. a) Kada mirties diena būna geresnė už gimimo dieną? b) Tikriausiai kaip daugelį paveikė Lozoriaus prikėlimas?

²⁰ Tai reiškia, kad mirties diena gali būti geresnė už gimimo dieną, jei asmuo įsigijo gerą vardą Jehovos akyse, kuris gali prikelti mirusius ištikimus žmones. Didesnis Saliamonas, Jėzus Kristus, įrodė tai. Pavyzdžiui, jis prikėlė gyventi ištikimą vyrą Lozorių (Luko 11:31; Jono 11:1-44). Tu gali įsivaizduoti, kad daugelis Lozoriaus prikėlimo liudininkų buvo didžiai paveikti ir įtikėjo Dievo Sūnų (Jono 11:45). Ar manai, kad jie jautėsi gyveną be prasmės ir nesuvokė, kas esą ir kas jų laukia? Priešingai, jie galėjo matyti, kad nėra kaip gyvuliai, kurie gimsta, gyvena kurį laiką ir miršta. Jų gyvenimo prasmė buvo tiesiogiai ir artimai susijusi su Jėzaus Tėvo pažinimu ir Jo valios vykdymu. O kaip su tavimi? Ar šis aptarimas padėjo tau pamatyti ar aiškiau suprasti, kaip tavo gyvenimas gali ir turi turėti tikrą prasmę?

21. Ką apie gyvenimo prasmę mes dar norime apsvarstyti?

²¹ Tačiau tikrai prasmingai gyventi reiškia daug daugiau negu vien galvoti apie mirtį ir sugrįžimą gyventi. Svarbu, kaip mes gyvename kasdien. Tai Saliamonas aiškiai išdėstė Ekleziasto knygoje, kaip pamatysime kitame straipsnyje.

[Išnaša]

Ar tu prisimeni?

◻ Kuo panašūs gyvūnai ir žmonės?

◻ Kaip mirtis parodo, kad daug žmonių pastangų ir darbų yra tuštybė?

◻ Kaip mirties diena gali būti geresnė už gimimo dieną?

◻ Kokie santykiai svarbūs, kad mūsų gyvenimas būtų prasmingas?

[Iliustracijos 10 puslapyje]

Kokiu atžvilgiu tavo gyvenimas žymiai skiriasi nuo gyvūnų?