Kai serga šeimos narys

1, 2. Kaip Šėtonas panaudojo baisią nelaimę ir ligą mėgindamas palaužti Jobo ištikimybę?

ŽMOGŲ Jobą, be abejo, reikia priskirti prie tų žmonių, kurie džiaugėsi laimingu šeimos gyvenimu. Biblija vadina jį „vienu iš žymiausių žmonių Rytuose“. Jis turėjo septynis sūnus ir tris dukteris — iš viso dešimt vaikų. Jis taip pat turėjo turto gerai aprūpinti savo šeimą. O svarbiausia, jis vadovavo dvasinei veiklai ir rūpinosi savo vaikų reputacija Jehovos akyse. Dėl to šeimos ryšiai buvo glaudūs ir laimingi (Jobo 1:1-5, ŠvR).

² Jobo padėtis neliko nepastebėta Jehovos Dievo didžiojo priešo, Šėtono. Šėtonas, kuris nuolat ieško būdų palaužti Dievo tarnų ištikimybę, puolė Jobą ir sunaikino jo laimingą šeimą. Po to jis „ištiko Ijobą pikčiausia votimi nuo kojos pado iki jo viršugalviui“. Taigi baisia nelaime ir liga Šėtonas tikėjosi palaužti Jobo ištikimybę (Jobo 2:6, 7).

 3. Kokie buvo Jobo ligos simptomai?

³ Biblijoje nepateikiamas medicininis Jobo ligos apibrėžimas. Bet joje nurodomi tos ligos simptomai. Jo kūnas buvo aptekęs kirmėlėmis, o jo oda, padengta šašais, puvo. Iš Jobo burnos ėjo baisus kvapas ir jo kūnas bjauriai dvokė. Jis kentė nuolatinį skausmą (Jobo 7:5, ŠvR; 19:17, NW; 30:17, 30, ŠvR). Baisiai kentėdamas Jobas sėdėjo pelenuose ir gramdė savo kūną moline šuke (Jobo 2:8, ŠvR). Iš tiesų apgailėtinas vaizdas!

 4. Ką retkarčiais patiria kiekviena šeima?

⁴ Ką tu darytum, jeigu tave ištiktų tokia baisi liga? Šiandien Šėtonas nebesukelia Dievo tarnams ligų, kaip kad jis padarė Jobui. Tačiau dėl žmonių netobulumo, kasdieninio gyvenimo įtampos ir išsigimstančios aplinkos, kurioje gyvename, reikia manyti, kad retkarčiais šeimos nariai sirgs. Susirgti galime visi, netgi jei imamės profilaktinių priemonių, nors mažai kam tenka kentėti taip, kaip kentėjo Jobas. Kai mūsų namus paliečia liga, tai gali būti tikras sunkumas. Tad pažiūrėkime, kaip Biblija padeda mums susidoroti su tuo visada tykančiu žmonijos priešu (Ekleziasto 9:12; 2 Timotiejui 3:16).

 5. Kaip šeimos nariai paprastai reaguoja ištikus trumpalaikei ligai?

⁵ Normalaus gyvenimo sutrikimas, kas jį besukeltų, visada sunkus, o ypač, kai tą sutrikimą sukelia ilgai trunkanti liga. Netgi trumpalaikė liga reikalauja prisitaikymo, nuolaidų ir aukų. Sveikiems šeimos nariams gali reikėti laikytis tyliai, kad ligonis pailsėtų. Galbūt jiems tenka atsisakyti kai kurių užsiėmimų. Tačiau daugumoje šeimų net maži vaikai jaučia užuojautą sergančiam broliukui ar sesutei, ar kuriam nors iš tėvelių, nors kartais jiems tenka priminti, kad būtų atidūs (Kolosiečiams 3:12). Trumpalaikės ligos atveju šeima paprastai yra pasiruošusi daryti tai, kas būtina. Be to, kiekvienas šeimos narys irgi tikėtųsi atidumo, jeigu jam ar jai tektų susirgti (Mato 7:12).

 6. Kaip kartais reaguojama, kai šeimos narį ištinka sunki, ilgalaikė liga?

⁶ Bet kaip tada, jei liga labai sunki ir sutrikimai didžiuliai bei ilgalaikiai? Pavyzdžiui, jei kas nors šeimoje yra paralyžiuotas po insulto, suluošintas Alcheimerio ligos arba parblokštas kokios nors kitos negalios? O kaip, jeigu šeimos narys serga psichine liga, tokia kaip šizofrenija? Pirmoji įprasta reakcija yra gailestis bei liūdesys, kad mylimas žmogus taip skaudžiai kenčia. Tačiau gailestį gali pakeisti kitokie jausmai. Kai šeimos nariai pamato, jog juos tai labai veikia, ir kad dėl vieno asmens ligos apribojama jų laisvė, jiems gali kilti apmaudas. Jie gali galvoti: „Kodėl tai turėjo atsitikti man?“

 7. Kaip Jobo žmona reagavo į jo ligą ir ką ji akivaizdžiai pamiršo?

⁷ Panašiai, matyt, mąstė ir Jobo žmona. Atsimink, kad ji jau buvo patyrusi savo vaikų netektį. Besirutuliojant šiems tragiškiems įvykiams, ji, be abejonių, jautėsi vis labiau prislėgta. Ir galiausiai matydama anksčiau buvusį aktyvų ir energingą savo vyrą dabar apimtą skausmingos, pasibjaurėtinos ligos, ji, atrodo, pamiršo svarbiausią, visas tragedijas nustelbiantį dalyką — santykius, kuriuos ji ir jos vyras turėjo su Dievu. Biblija sako: „Tai ėmė [Jobo] žmona jį gundyti, klausdama: ‛Ar tu vis dar nori būti toks ištikimas? Prakeik Dievą ir numirk!’“ (Jobo 2:9, ŠvR).

 8. Kai šeimos narys sunkiai serga, kokios Rašto eilutės padeda kitiems šeimos nariams laikytis tinkamo požiūrio?

⁸ Daugelis jaučiasi nusivylę, netgi pikti, kai jų gyvenimas iš esmės pasikeičia dėl kažkieno kito ligos. Tačiau apsvarstantis padėtį krikščionis galiausiai supras, jog tai suteikia jam galimybę parodyti savo nuoširdžią meilę. Tikroji meilė yra „kantri, ... maloninga... [ir] neieško savo naudos... Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria“ (1 Korintiečiams 13:4-7). Užuot davę valią neigiamiems jausmams, mes turime kaip galėdami stengtis juos suvaldyti (Patarlių 3:21, ŠvR).

 9. Koks užtikrinimas gali padėti šeimai dvasiškai ir emociškai, kai šeimos narys sunkiai serga?

⁹ Kaip galima išsaugoti šeimos dvasinę ir emocinę gerovę, kai vienas iš jos narių sunkiai serga? Žinoma, kiekviena liga reikalauja skirtingo slaugymo bei gydymo, ir šiame leidinyje nebūtų tinkama rekomenduoti kokias nors gydymo ar namų slaugos priemones. Vis dėlto dvasine prasme Jehova „pakelia visus, kurie prispausti“ (Psalmių 144:14). Karalius Dovydas rašė: „Laimingas, kuris kreipia dėmesį į menkąjį! Nelaimės dieną išgelbės jį Viešpats. Viešpats pasergės jį ir išlaikys jį gyvą; ... Viešpats teiks jam paspirtį ligos patale“ (Psalmių 41:1-3, NTP). Jehova išlaiko savo tarnus gyvus dvasiškai, netgi kai jie patiria jų jėgas pranokstančius emocinius išbandymus (2 Korintiečiams 4:7). Daugelis šeimos narių, kurių namuose kas nors sunkiai sirgo, atkartojo psalmininko žodžius: „Aš esu smarkiai užgautas, Viešpatie: sergėk mane gyvą, kaip esi pasakęs“ (Psalmių 118:107).

10, 11. a) Kas yra svarbiausia, kad šeima sėkmingai ištvertų ligą? b) Kaip viena moteris ištvėrė, kai jos vyras sirgo?

¹⁰ „Žmogaus dvasia gali iškęsti ligą, — sako Biblijos patarlė, — bet jei dvasia palaužta, kas galės ją pakelti?“ (Patarlių 18:14, NW). Dėl traumos šeimos dvasia gali būti nuliūdusi, taip pat kaip ir „žmogaus dvasia“. Tačiau „sveika [„rami“, NW] širdis — kūno gyvybė“ (Patarlių 14:30). Ar šeimai pasiseks įveikti sunkią ligą, ar ne, labai priklauso nuo jos narių požiūrio, arba dvasios. (Palygink Patarlių 17:22, ŠvR.)

¹¹ Viena krikščionė moteris turėjo ištverti matydama savo vyrą pažeistą insulto praėjus vos 6 metams po jų santuokos. „Mano vyro kalba buvo labai sutrikdyta ir pasidarė beveik neįmanoma su juo susikalbėti, — prisimena ji. — Reikėjo labai didelės protinės įtampos norint suprasti, ką jis sukaupęs jėgas stengėsi pasakyti.“ Pagalvok taip pat, kokį nusivylimą ir kančias turėjo patirti tas vyras. Ką darė ta pora? Nors jie gyveno toli nuo krikščionių susirinkimo, sesuo darė viską, ką galėjo, kad išliktų dvasiškai stipri; ji skaitė naujausią organizacijos išleistą informaciją, taip pat nuolatos gaudavo dvasinį maistą per Sargybos bokšto ir „Atsibuskite!“ žurnalus. Tai suteikė jai dvasinių jėgų rūpintis savo brangiu vyru iki pat jo mirties, kuri ištiko jį po ketverių metų.

12. Kaip matoma iš Jobo atvejo, kokia kartais gali būti paties sergančiojo parama?

¹² Jobo atveju stiprus liko jis pats — negalios ištiktasis. „Jei priėmėme iš Dievo rankos kas gera, kodėl nepriimtumėm kas bloga?“ — paklausė jis savo žmoną (Jobo 2:10). Nenuostabu, kad mokinys Jokūbas vėliau paminėjo Jobą kaip išskirtinį kantrybės ir susivaldymo pavyzdį! Jokūbo 5:11 mes skaitome: „Jūs girdėjote apie Jobo ištvermę ir matėte, kokia buvo jam Viešpaties skirta pabaiga, nes Viešpats kupinas užuojautos ir gailestingumo.“ Panašiai ir šiandien daugeliu atvejų sergančiojo šeimos nario drąsus nusistatymas padėjo kitiems namiškiams išlaikyti teigiamą požiūrį.

13. Kokių palyginimų neturi daryti šeima, kuri patiria sunkią ligą?

¹³ Dauguma tų, kuriems teko šeimoje turėti ligonį, sutinka, kad iš pradžių šeimos nariams paprastai tenka išgyventi sunkų laiką susidūrus su realybe. Jie taip pat nurodo, kad ypač svarbu, koks yra kiekvieno požiūris į tą padėtį. Įprastos šeimos tvarkos pasikeitimai gali iš pradžių būti sunkūs. Bet jeigu asmuo tikrai stengiasi, jis gali prisitaikyti prie naujos situacijos. Norint prisitaikyti, mums svarbu nelyginti savo aplinkybių su aplinkybėmis tų, kurių šeimos neištiko liga, ir nemanyti, kad jų gyvenimas lengvesnis ir kad ‛tai tiesiog neteisinga!’. Iš tikrųjų niekas tiksliai nežino, kokias naštas tenka nešti kitiems. Visus krikščionis guodžia Jėzaus žodžiai: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!“ (Mato 11:28).

14. Kaip galima nustatyti, kam reikia teikti pirmenybę?

¹⁴ Susidūrus su sunkia liga, šeimai būtų naudinga prisiminti įkvėptus žodžius: „Kai daug patarėjų, [planai] yra įvykdomi“ (Patarlių 15:22, NW). Ar šeimos nariai negalėtų susieiti ir apsvarstyti dėl ligos susidariusią padėtį? Neabejotinai būtų tinkama tai padaryti su malda ir kreipiantis vadovavimo į Dievo Žodį (Psalmių 24:4). Ką būtų galima apsvarstyti tokiame pokalbyje? Reikėtų aptarti gydymo, finansų ir šeimyninius reikalus. Kas skirs daugiausia laiko ligonio priežiūrai? Kaip šeima gali prisidėti prie tos priežiūros? Kaip šios priemonės palies kiekvieną šeimos narį? Kaip bus pasirūpinta dvasiniais ir kitokiais poreikiais to asmens, kuris daugiausia rūpinsis ligoniu?

15. Kokią paramą teikia Jehova šeimoms, kuriose kas nors sunkiai serga?

¹⁵ Karštai prašant Jehovos vadovavimo, apmąstant jo Žodį ir drąsiai laikantis Biblijos nurodyto kelio, dažnai patiriamos palaimos, kurios pranoksta mūsų lūkesčius. Sergantis šeimos narys gali ir nepasveikti. Bet pasitikint Jehova visada galima rasti geriausią išeitį iš bet kokios padėties (Psalmių 55:22, NTP). Psalmininkas rašė: „Tavo malonė, o Viešpatie, parėmė mane. Kai daug buvo rūpesčių mano viduje, tavo paguodimai džiugino mano sielą“ (Psalmių 94:18, 19, NTP; taip pat žiūrėk Psalmių 63:6-8, NTP).

16, 17. Į ką reikia atkreipti dėmesį, kai su vaikais aptariama jų broliuko ar sesutės liga?

¹⁶ Sunki liga gali šeimoje sukelti problemų vaikams. Svarbu, kad tėvai padėtų vaikams suprasti atsiradusius poreikius ir kaip vaikai gali padėti. Jeigu susirgusysis yra vaikas, kitiems vaikams šeimoje reikia padėti suprasti, jog ligoniui skiriamas papildomas dėmesys ir rūpinimasis nereiškia, kad jie mažiau mylimi. Užuot leidę kilti apmaudui ar konkurencijai, tėvai gali padėti kitiems vaikams ugdyti artimesnius tarpusavio ryšius ir tikrą prisirišimą bendradarbiaujant tomis aplinkybėmis, kurias sukėlė liga.

¹⁷ Maži vaikai paprastai noriau atsilieps, jei tėvai apeliuos į jų jausmus, užuot ištęstai ir sudėtingai aiškinę jiems apie ligą. Jiems galima būtų paaiškinti, ką patiria sergantis šeimos narys. Jeigu sveiki vaikai mato, kad dėl ligos ligonis nebegali daryti daug ko, kas jiems patiems atrodo savaime suprantama, jie tikriausiai turės daugiau „broliško prisirišimo“ ir bus „švelniai užjaučiantys“ (1 Petro 3:8, NW).

18. Kaip galima vyresniems vaikams padėti suprasti kilusias dėl ligos problemas ir kaip tai būtų jiems naudinga?

¹⁸ Vyresniems vaikams reikėtų padėti suprasti, kad padėtis sunki ir kad kiekvienas šeimos narys turi aukotis. Kadangi reikia sumokėti gydytojui ir apmokėti gydymo sąskaitas, tėvams galbūt neįmanoma aprūpinti kitus vaikus taip, kaip jie norėtų. Ar vaikai piktinsis tuo ir jausis kažko netekę? O gal jie supras padėtį ir bus pasiruošę, kai reikia, pasiaukoti? Daug priklauso nuo to, kaip reikalai apsvarstomi šeimoje, ir nuo šeimoje palaikomos dvasios. Iš tiesų daugelyje šeimų šeimos nario liga padėjo išmokyti vaikus laikytis Pauliaus patarimo: ‛Nieko nedarykite savimylos sumetimais ir netrokškite tuščios garbės, bet su nuolankumu laikykite vienas kitą aukštesniu už save, kiekvienas žiūrėdamas ne savo paties reikalų, bet kitų reikalų’ (Filipiečiams 2:3, 4, NTP).

19, 20. a) Kokios atsakomybės turi imtis šeimų gálvos, kai šeimos narys serga? b) Nors Biblija nėra medicinos vadovėlis, kaip ji teikia vadovavimą susirgus?

¹⁹ Nuosaikūs krikščionys neatsisako medicininio gydymo, kol nereikia peržengti Dievo įstatymo. Kai jų šeimos narys suserga, jie nuoširdžiai ieško pagalbos, kad palengvintų sergančiojo kančias. Tačiau gydytojų nuomonės būna prieštaringos, ir jas reikia apsvarstyti. Be to, pastaraisiais metais netikėtai atsirado naujų ligų bei sveikatos sutrikimų, ir daugeliui jų nėra visuotinai priimtų gydymo būdų. Kartais netgi sunku nustatyti tikslią diagnozę. Ką tada turėtų daryti krikščionis?

²⁰ Nors vienas iš Biblijos rašytojų ir buvo gydytojas, o apaštalas Paulius davė naudingą patarimą kaip gydytis savo draugui Timotiejui, Raštas yra moralinis ir dvasinis vadovas, bet ne medicinos vadovėlis (Kolosiečiams 4:14; 1 Timotiejui 5:23). Taigi dėl medicininio gydymo krikščioniškų šeimų gálvos turi patys priimti nuosaikius sprendimus. Galbūt jie mano, kad jiems nepakanka žinoti vieno specialisto nuomonę. (Palygink Patarlių 18:17, ŠvR.) Savo sergančiam šeimos nariui jie tikrai nori geriausios įmanomos pagalbos, ir dauguma ieško jos pas eilinius gydytojus. Kai kuriems priimtinesni alternatyviniai gydymo metodai. Tai taip pat yra asmeniškas reikalas. Tačiau spręsdami sveikatos problemas, krikščionys nenustoja leisti ‛Dievo Žodžiui būti žiburiu jų kojoms ir šviesa jų takui’ (Psalmių 118:105). Jie ir toliau laikosi Biblijos vadovavimo (Izaijo 55:8, 9). Taigi jie vengia su spiritizmu susijusių diagnostikos metodų ir gydymo, kuris pažeidžia Biblijos principus (Psalmių 35:10; Apaštalų darbai 15:28, 29; Apreiškimas 21:8).

21, 22. Kokią išvadą remdamasi Biblijos principais padarė viena moteris iš Azijos ir kaip jos padarytas sprendimas pasirodė esąs teisingas jos atveju?

²¹ Apsvarstykime vienos jaunos moters iš Azijos atvejį. Netrukus po to, kai ji pradėjo mokytis apie Bibliją studijuodama su vienu iš Jehovos Liudytojų, ji pirma laiko pagimdė mergytę, kuri svėrė tik 1470 gramų. Moterį apėmė sielvartas, kai gydytojas pasakė jai, jog kūdikis bus silpnai protiškai išsivystęs ir niekada negalės vaikščioti. Jis patarė jai atiduoti kūdikį į prieglaudos namus. Jos vyras dvejojo. Į ką ji galėjo kreiptis?

²² Ji sako: „Aš atsiminiau, kad mokiausi iš Biblijos, jog ‛Viešpaties dovana yra sūnūs [„iš Viešpaties paveldėtas turtas“, išnaša], užmokestis įščių vaisius’“ (Psalmių 127:3, NTP). Ji nusprendė pasiimti tą „paveldėtą turtą“ į namus ir rūpintis juo. Iš pradžių buvo sunku, bet padedama krikščionių draugų iš vietinio Jehovos Liudytojų susirinkimo moteris sugebėjo tvarkytis ir suteikti vaikui būtiną specialią pagalbą. Praėjus dvylikai metų, mergaitė vaikščiojo į sueigas Karalystės salėje ir džiaugėsi bendravimu su kitais vaikais. Moteris sako: „Aš tokia dėkinga, kad Biblijos principai paskatino mane daryti tai, kas teisinga. Biblija padėjo man išsaugoti tyrą sąžinę Jehovos Dievo akyse ir išvengti sielvarto, kuris būtų mane kamavęs visą mano gyvenimą.“

23. Kokią paguodą teikia Biblija sergančiajam ir tiems, kurie rūpinasi juo?

²³ Ligos nekankins mūsų amžiais. Pranašas Izaijas nurodė ateities laiką, kai „nė vienas gyventojas nesakys: ‛Sergu’“ (Izaijo 33:24, NW). Šis pažadas išsipildys greitai artėjančiame naujajame pasaulyje. Tačiau iki tol mums tenka taikstytis su ligomis ir mirtimi. Laimei, Dievo Žodis teikia mums vadovavimą ir pagalbą. Biblijoje pateiktos svarbiausios elgesio taisyklės yra nekintamos, ir jos viršija nuolat besikeičiančias netobulų žmonių nuomones. Taigi išmintingas asmuo sutinka su psalmininko žodžiais: „Viešpaties įstatymas tobulas; jis atgaivina sielą. Viešpaties liudijimas patikimas — jis išmintingus daro paprastuosius. ... Viešpaties nuosprendžiai — tiesa, visi be išimties teisingi. ... Kas laikosi jų, turi didelį atpildą“ (Psalmių 19:7, 9, 11, NTP).