16 skyrius

Tu gali tvirtai tikėtis apdovanojimo

 1. Kam skolingi mes už gyvenimą čia žemėje?

GYVENIMAS — tai Dievo dovana. Niekas nebūtų gimęs, jei Dievas Savo kilnumu nebūtų sutvėręs pirmųjų žmonių (Apreiškimo 4:11). Kadangi mes nusidėjėliai, mūsų dabar čia nebūtų, jeigu Dievas kantriai nepakęstų mūsų. „Jeigu Tu, Viešpatie, vis nedorybes minėsi, — Viešpatie (Jehova, NP)! kas begalės išsiteisint?“, — rašė psalmistas (Psalmyno 129:3).

 2. Nuo ko priklauso amžinas gyvenimas, nors ir gyvenimas yra neatlyginama dovana?

² Gyvenimas yra iš tikrųjų neatlyginama dovana. Ir Dievo valia yra, kad žmonių giminė išliktų gyva (1 Timotiejui 2:3, 4). Jis žmonijai davė ne tiktai gyvenimą, bet taip pat suteikė jam prasmę arba tikslą. Tačiau Savo priešams Dievas nesuteiks amžinojo gyvenimo, todėl kad jie padarytų tik betvarkę ant žemės ir atneštų žalą kitiems. Ar mes gausime amžinąjį gyvenimą, priklausys nuo mūsų tikėjimo į Dievą, o tai reiškia, kad mes turime tapti Dievo draugais. „Be tikėjimo negalima patikti Dievui, nes tam, kurs artinasi į Dievą, reikia tikėti, kad Jis yra ir kad Jo ieškantiems Jis atlygina“ (Hebrajams 11:6).

 3. Koks yra pagrindinis Biblijos studijavimo tikslas?

³ Taigi, savo tikėjimu mes galime įsigyti Dievo draugystę, o ta draugystė atneša su savimi apdovanojimą. Studijuodamas Bibliją, tu parodai, kad ieškai Dievo, t. y., kad stengiesi susipažinti su Juo, Jam įtikti ir tapti Jo draugu. Ir, kuo daugiau tu susipažįsti su Juo, tuo tvirtesnis ir pagrįstesnis taps tavo tikėjimas (2 Petro 1:5-8).

 4. Kuo tu gali būti įsitikinęs, jeigu nuoširdžiai ieškai Dievo, studijuodamas Jo Žodį?

⁴ Tu, gal būt, klausi savęs: „Kodėl man galima suprasti Dievo ketinimus, tuo tarpu kai daugelis iš mano draugų ir pažįstamų nesupranta Jo?“ Tu iš tikrųjų gali būti laimingas, turėdamas tokią galimybę, nes iš milijonų žmonių Dievas paskaitė teisingu supažindinti tave su Savo ketinimais. Jis traukia prie Savęs kiekvieną, ką Jis nori, tačiau ne šališkai ir su geru pagrindu. Mes negalime matyti to, ką mato Dievas. Jis atveria Savo paslaptis tiems, kas nuoširdus ir smalsaus proto, nori susipažinti su Juo, kaip tai parodė Jėzus (Mato 13:10-15). Jis žino, kada yra palankios aplinkybės, kad kas nors pažintų gerosios žinios tiesą ir priimtų ją (Apaštalų darbų 8:25-36). Savo draugus Dievas pasirenka teisingai. Jis neklysta. Todėl tu gali būti tikras, kad tau atviros galimybės pasiekti amžinojo gyvenimo (Apaštalų darbų 13:48).

 5. Kaip Dievas parodo, kad Jis vertina tuos, kas nuoširdžiai Jo ieško?

⁵ Dievas Jehova mato širdį. Jis laimina tuos, kas išnaudoja savo protą ir nuoširdžiai studijuoja Jo Žodį: Jis vertina tuos, kas suteikia Jam nors mažiausią paslaugą ir Jis duoda jiems tolesnes galimybes susipažinti su Juo (Mato 10:40-42).

 6. Kodėl mums nereikėtų neįvertinti galimybių, kurias Dievas mums duoda, kad mes galėtume susipažinti su Juo arba jų nepaisyti?

⁶ Tačiau apaštalas Povilas perspėjo: „Kaip bendradarbiai mes jus raginame neimti Dievo malonės veltui“ (2 Korintiečiams 6:1). Tas, kuriam Dievas parodė Savo gerumą, turi parodyti dėkingumą ir nustatyti tikrus, tvirtus santykius su Dievu (2 Korintiečiams 6:2). Kaip būtų gaila, jeigu kas nors, įsigijęs Dievo palankumą, vėl nusigręžtų nuo Jo ir netektų puikaus apdovanojimo! (Patarlių 4:5-9).

PRASMINGAS GYVENIMAS JAU DABAR

 7. (a) Kokią išvadą mes galime padaryti iš to, ko mes išmokome? (b) Kas atsitiks, jeigu kas nors siekia kokio nors tikslo savo gyvenime, nekreipdamas dėmesio į Dievo valią?

⁷ Susipažindamas su Dievo Žodžiu ir Jo ketinimais, tu įsitikinai, kad ir tavo gyvenimas iš tikrųjų TURI PRASMĘ. Dievas nori, kad mes savo gyvenimą suderintume su Jo ketinimais, todėl kad tik Dievo išmintis ir Jo vadovybė gali atvesti mus į trokštamą ir laimingą tikslą. Kas nors su gerais ketinimais gali užsibrėžti sau tikslą, ir kurį laiką gali atrodyti, kad jis galės sėkmingai jį pasiekti. Bet jeigu siekdamas šito jis ignoruoja Dievą, tada jam teks nusivilti. Jis tada nebus santaikoje su likusiais Dievo tvariniais.

 8, 9. Kokia išvada bus tam, kas gyvena be jokio tikslo?

⁸ Apaštalas Povilas rašė jaunam Timotiejui, kodėl mūsų gyvenimo tikslu turėtų būti sekimas Dievo keliais. Jis pasakė: „Dideliuose namuose yra ne tik auksinių ir sidabrinių indų, bet taip pat medinių ir molinių, ir tai vieni garbei, kiti negarbei. Taigi, jei kas apsivalys nuo tokių, bus indas garbei, pašventintas ir naudingas Viešpačiui [Jehova Dievas išpirko visą žmoniją Savo Sūnaus auka], prirengtas kiekvienam geram darbui“ (2 Timotiejui 2:20, 21).

⁹ Be gyvenimo tikslo šitame pasaulyje galima lengvai tapti blogos įtakos auka ir būti „siūbuojamais ir nešiojamais bet kokio mokymo vėjo, žmonių apgaulės, jų gudrumo, vedančio į klystkelius“ (Efeziečiams 4:14). Tada mes taptume indais dėl negarbingo tikslo.

KRIKŠTAS — RIMTAS, BET BŪTINAS ŽINGSNIS

10. Kada reikėtų kam nors krikštytis?

¹⁰ Po to, kai tu susipažinai su Dievo valia ir atsidavei Dievui per Kristų, kad visam laikui vykdytum Dievo valią, tu gali krikštytis vandenyje. Šitas žingsnis labai rimtas. Tu turi būti tikrai įsitikinęs, kad nori eiti tuo keliu. Tokiu būdu tu seksi Jėzaus pavyzdžiu ir klausysi Jo įstatymų. Krikštas būtinas tiems, kas nori tapti Jėzaus Kristaus pasekėjais (Hebrajams 10:7; Mato 3:13-15; 28:19, 20). Krikštydamasis tu viešai parodai, kad tavo gyvenimo tikslas yra pilnai tarnauti Dievui, taip, kaip tau bus paskelbta Jo valia ir Jo ketinimai. Priimk savo nuosavą sprendimą. Tu neturi krikštytis tik todėl, kad kas nors „stumia“ tave prie šito arba todėl, kad krikštijasi kas nors kitas.

11. Ar naujai pasikrikštijęs turi galvoti, kad jam dabar daugiau nereikalingas patarimas arba pagalba? Kodėl?

¹¹ Krikštas, kaip tavo atsidavimo simbolis, yra tik tavo krikščioniško gyvenimo pradžia. Nesvarbu, koks tavo išsilavinimas ir padėtis pasaulyje, iš biblinio požiūrio taško dvasiniu atžvilgiu tu esi „kūdikis“. Todėl tau yra būtina studijuoti toliau ir priimti pagalbą tų, kas tarnauja Dievui (1 Korintiečiams 14:20). Tau reikia reguliariai bendrauti su krikščionių susirinkimu. Nesistenk pasitikėti tik savo jėgomis (Hebrajams 10:24, 25).

12. Ar ta aplinkybė, kad kas nors jau ilgą laiką yra „tiesoje“ pati savaime reiškia, kad jis yra subrendęs krikščionis? Kodėl?

¹² Laikas, kurį kas nors yra „tiesoje“, nėra vienintelis jo dvasiškumo arba santykių su Dievu „barometras“. Būtinas taip pat pastovus studijavimas ir biblinių principų panaudojimas, jeigu tu nori atnešti vaisius, liudijančius apie subrendimą (Hebrajams 5:14; Romiečiams 12:1, 2). Apaštalas Povilas tai išaiškino pirmojo šimtmečio žydų krikščionims. Jis jiems rašė: „Nes turėdami, žiūrint laiko, būti mokytojais, jūs vėl privalote būti mokomi, kokie yra pradiniai dalykai Dievo Žodyje; jūs pasidarėte tokie, kuriems reikia pieno, ne kieto valgio“. Po to jis patarė jiems: „Todėl, ... kreipsimės prie tobulo mokslo (subrendimo, NP)“ (Hebrajams 5:12; 6:1).

TIKĖTIS APDOVANOJIMO NĖRA EGOISTIŠKA

13. Ar egoistiška tarnauti Dievui su viltimi apdovanojimui? Paaiškink tai.

¹³ Jeigu mes, kaip Jėzaus Kristaus pasekėjai, siekiame savo gyvenimo tikslo, tai nėra egoistiška ir visai natūralu puoselėti viltį, kad Dievas už ištikimybę mus apdovanos (Kolosiečiams 3:24). Jehova leidžia mums žinoti, kad Jis yra Dievas, apdovanojantis tuos, kas myli Jį. Jis ne toks, kaip daugelis pasaulio žmonių, kurie neišreiškia dėkingumo, jeigu kas nors pasitarnavo jiems iš meilės arba lojalumo. Be to, Dievas, Kuris neparodo lojalumo ir dėkingumo, Kuris niekada neapdovanoja Savo tarnų, nebūtų vertas garbinimo. Tačiau Dievas Jehova lojalus; Jis kilnus ir artimas Savo draugams (Jeremijo 3:12). Net jeigu tu padarysi grubią klaidą, prašyk Jo atleidimo maldoje (1 Jono 1:9; 2:1, 2; Luko 18:1-8). Ieškok pagalbos pas kitus krikščionis (Jokūbo 5:16-18). Jeigu tu tvirtai laikaisi tikėjimo į Jį, Jis „tavęs nepames ir neapleis“ (Hebrajams 13:5, 6).

14. Kokią kryptį mums reikėtų turėti, net jeigu mes tarnaujame Dievui visomis savo jėgomis?

¹⁴ Jėzus pasakė, kad mes neturime galvoti, kad darome Dievui „malonę“ arba kad mes užsitarnaujame gyvenimą, kaip uždarbį, jeigu mes tarnaujame Jam. Jis pasakė Savo mokiniams: „Atlikę visa, kas jums buvo pavesta, sakykite: „Esame nenaudingi tarnai. Padarėme, ką turėjome padaryti“ (Luko 17:10). Vis dėlto, mes žinome, kad Dievas myli mus ir negalvoja, kad mūsų pastangos dėl Jo bevertės.

15. Kokį apdovanojimą atneš ištikimybė dabar ir ateityje?

¹⁵ Taigi, pas mus yra perspektyva dideliam apdovanojimui, didesniam, negu mes įsivaizduojame. Mūsų ištikimybė Dievui duoda mums galimybę jau dabar vesti geresnį, prasmingą gyvenimą (1 Timotiejui 4:8). Be to, mes turime perspektyvą priklausyti „naujos žemės“ „pagrindui“. Kaip gi džiaugsminga bus priklausyti prie pirmųjų, kurie turės paversti žemę į rojų! Kaip puiku bus matyti, kaip prisikelia mirusieji, mokyti juos, padėti jiems įsigyti žinojimą! Būsimasis gyvenimas turės puikią prasmę.

16. Kodėl yra tokia didele pirmenybe tarnauti dabar Dievui?

¹⁶ Tačiau mes negalime neįvertinti nuostabios galimybės tarnauti Dievui dabar. Nes tai yra paskutinis kartas, kad žmonės turės galimybę užimti poziciją Dievo pusėje, sprendžiant ginčo klausimą dėl universalaus viešpatavimo žmonijos pasaulyje, nežinančiame Dievo priemonių. Be to, tai yra paskutinė galimybė skelbti žmonėms gerąją žinią, nežiūrint į priešinimąsi. Kokia puiki galimybė įrodyti mūsų lojalumą Dievo atžvilgiu! (Mato 24:14). Šita veikla atneš didžiausią apdovanojimą. Dabar yra proga dirbti kartu su „Dievo namais“, „kurie yra Bažnyčia (susirinkimas, NP) gyvojo Dievo, tiesos šulas ir atrama“, ir skelbti gerąją žinią apie Karalystę (1 Timotiejui 3:15).

NENUSTOK DRĄSOS DĖL PRIEŠINIMOSI

17. Kodėl mes galime laukti pasipriešinimo, ir kaip mums reikia reaguoti į tai?

¹⁷ Tu gali palaikyti ryšius su tuo susirinkimu, kuriam Dievas pavedė tiesą apie Save Patį ir Savo ketinimus. Bet jeigu tu stengiesi pritaikyti Dievo Žodžio tiesą savo gyvenime ir kalbėti apie tai, kas teisinga, nesistebėk ir nenustok drąsos, jeigu tu sutiksi pasipriešinimą. Apaštalas Petras pasakė paguodžiančius žodžius: „Mylimieji, nesistebėkite, kad degina jus ugnis, lyg kad jums būtų atsitikę kas nepaprasta, nes taip darosi jums išmėginti. Verčiau jūs džiaukitės, dalyvaudami Kristaus kentėjimuose, kad ir tada, kai Jo šlovė apsireikš, galėtumėte džiūgauti ir linksmintis. Jei jus niekina dėl Jėzaus vardo, — jūs palaiminti, nes garbės ir Dievo dvasia ilsisi ant jūsų“ (1 Petro 4:12-14).

18. (a) Kaip tu gali parodyti užuojautą tiems, kas tau priešinasi? (b) Ar tu turi galvoti, kad rodantys tau pasipriešinimą absoliučiai „pikti“? (c) Kaip tau reikėtų reaguoti, jeigu su tavimi elgiasi nemaloniai?

¹⁸ Jeigu tau parodomas priešiškumas, būtų gerai apsidairyti atgal ir pagalvoti apie savo ankstesnį būvį — apie savo gyvenimą iki susipažinimo su Dievo ketinimais. Tai padės tau suprasti besipriešinančių tau situaciją ir parodyti jiems užuojautą. Tu gali suprasti, kad anksčiau savo nežinojime apie Dievo kelius tu taip pat daug kur elgeisi neteisingai, ką ir jie daro šiandieną. Pas tave, gal būt, buvo bloga orientacija Biblijos, Dievo ir Jo liudytojų atžvilgiu (Sulyg. Kolosiečiams 3:5-7). Jeigu tu prisiminsi, kaip galvojai anksčiau, galėsi išvengti požiūrio, kad šitie žmonės absoliučiai „blogi“, todėl kad jie neklauso. Tu nepasmerksi jų arba „nenumosi į juos ranka“, kaip į beviltiškus. Jeigu kas nors nemaloniai meta iššūkį tavo tikėjimui, tu visuomet būsi pasiruošęs „įtikinamai atsakyti kiekvienam, klausiančiam apie tavyje gyvenančią viltį“ (1 Petro 3:15).

VENK BŪTI „PER DAUG TEISINGU“

19. (a) Kaip gali kas nors patekti į pavojų tapti „per daug teisingu“? (b) Ką tau reikėtų pripažinti ir daryti, vietoje to, kad galvotum, kad tu geresnis už tuos, kas netarnauja Dievui?

¹⁹ Kam nors, kas pažino teisingą gyvenimo kelią, gali atsirasti pavojus tapti „per daug teisingu“. Jis gali turėti polinkį būti „tobulu“, pedantišku. Jis pradeda kritikuoti kitus, žiūrėti į kitus iš aukšto ir teisti savo artimuosius (Mokytojo 7:16, NP; Mato 7:1, 2). Vieną gražią dieną jis gali galvoti, esąs žymiai geresnis už kitus, kurie dar nepažino tiesos. Bet mums nereikia pamiršti, kad Kristus numirė už visus žmones. Tu esi vienu iš jų, ir be Jo pagalbos tu būtum kaip ir likusieji. Jėzus Kristus užjaučia visus. Jis žino, kad sąlygos ir šio pasaulio dvasia, viešpataujant šėtonui, daugelį žmonių privertė eiti blogu pasaulio gyvenimo keliu. Biblijoje pranašiškai sakoma: „Ir štai — tamsa uždengs žemę, ir rūkas — tautas“ (Izaijo 60:2). Taip yra šiandieną. Todėl būtina suprasti, užjausti ir stengtis padėti kitiems, vietoj to, kad kaltinti juos arba smerkti (1 Tesalonikiečiams 2:7, 8).

20, 21. Kokį principą turėtų pritaikyti kas nors, bendraudamas su artimaisiais ir kaip jis turėtų elgtis su jais?

²⁰ Tokiu būdu, vyras arba žmona, pasiekę tiesos pažinimo, turi dėti pastangas tapti geresniu vyru arba geresne žmona. Vaikas turi tapti geresniu ir paklusnesniu tėvams. Tu gali sudaryti kitiems didesnį įspūdį, negu žodžiai. Visi, pažinę tiesą, turi būti pilni įkvėpimo ir uolūs, tačiau būtina suprasti, kad bet kokios pastangos daryti spaudimą netikinčiam sutuoktiniui, giminaičiui arba draugui sulaikys jį nuo klausymosi. Nesikabink pastoviai prie ko nors, tik todėl, kad pas jį yra įprotis, kuriam tu nepritari. Geriau parodyk kantrybę ir būk mandagesnis, negu paprastai. Netgi su tais, kas užima priešišką padėtį, „būk gudrus (atsargus, NP) kaip žalčiai ir neklastingas (nekaltas, NP) kaip balandžiai“, stengdamasis kiek galima ir su meile padėti kitiems pažinti tiesą (Mato 10:16; 1 Korintiečiams 9:20, 23). Kas tu bebūtum — žmona, vyras arba vaikas,— sek principu, kurį išreiškė apaštalas Petras 1 Petro 3:1, 2:

²¹ „Jūs, žmonos, būkite klusnios savo vyrams, kad tie, kurie neklauso žodžio, ir be žodžio būtų laimėti tikėjimui žmonų elgesiu matydami jūsų gyvenimo dievobaimingumą ir skaistumą“.

ELKIS NEPRIEKAIŠTINGAI IR BŪK LAIMINGAS

22. (a) Ar gali tu, stengdamasis pritaikyti biblinius principus visada pašalinti visas problemas? (b) Kokios nuotaikos tau reikėtų vengti, jeigu ne viskas eina taip, kaip tu norėtum?

²² Tavo krikščioniško gyvenimo bėgyje ne visada viskas vyks sklandžiai, nes mes dar nesame naujoje Dievo sistemoje. Tavo pastangos pritaikyti biblinius principus ne visada išspręs arba pašalins problemas. Tačiau tie principai padės tau susidoroti su šiomis problemomis. Jie padės tau imtis priemonių, kad jos nebūtų tokios nemalonios. Jeigu atsitiks kas nors, kas tau kels nerimą, nesiskųsk tuo kiekvieną kartą. Būk geriau laimingas. Džiaukis tiesa. Suprask, kad tavo sunkumų priežastimi yra ne Dievas, o Adomo nuodėmė ir „šio pasaulio dievo“ šėtono įtaka (2 Korintiečiams 4:4, NP).

23. Jeigu Dievo tautos susirinkime atsitinka kas nors bloga, ar tai sudaro priežastį tapti prislėgtam, įsižeisti arba pykti?

²³ Taigi, vietoj to, kad skųstis sunkumais arba nemalonumais, apie kuriuos tu galvoji, kad jie negali įvykti Dievo tautoje, pasinaudok atveju, kad įrodytum, jog tu, kaip ir Jėzus Kristus, laikaisi savo gero elgesio. Išteisink Jehovos vardą, įrodydamas, kad ne visi žmonės dėl sunkumų nusigręžia nuo Dievo, kaip kartą tvirtino šėtonas, bet kad jie gali išsaugoti savo nekaltumą.

24. (a) Kokiu būdu mūsų tarnavimas Dievui duoda mums patenkinantį tikslą gyvenime? (b) Ar galime mes laukti, kad mūsų gyvenimas bus prasmingas per amžius ir netaps nuobodžiu arba monotonišku?

²⁴ Kokią juk vertingą prasmę turi gyvenimas! Su visu tuo, ką mes galime daryti dabar, naudodamiesi esančiomis pas mus „dovanomis“ arba gabumais, kad gerbti Dievą ir padėti supantiems mus žmonėms, mūsų gyvenimas gali būti iš tikrųjų patenkinantis — mes galime rasti savo vietą gyvenime. Dievas, naudodamasis mumis, nereikalauja iš mūsų palikti normalų, produktyvų gyvenimą ir tapti asketais arba fanatikais. Vietoj to Jis pagerina mūsų gyvenimą ir daro jį labiau produktyvų ryšium su tuo, kad turi pastovią vertę. Be to, visais laikais mes gausime iš Dievo naujas ir įkvepiančias užduotis, kad gyvenimas įgaus didesnę prasmę ir niekada nebus monotoniškas. Yra taip, kaip rašė apaštalas Povilas savo krikščioniškiems broliams: „O mano Dievas Kristuje Jėzuje tenkins visus jūsų reikalus iš savo turtų Jėzus Kristus garbei“ (Filipiečiams 4:19; Psalmyno 144:16; Romiečiams 8:38, 39).