8 SKYRIUS
Kūrėjas apgyvendina „Erdvės laivą — žemę“
1. (a) Kokiame priešingume stovi mūsų žemė palyginus su mėnuliu ir dirbtiniais laivais, kuriuos išrado žmogus? (b) Kaip parodo daugelis asmenybių, kad jie neįvertina žemės? (Psalmyno 9:25)
KETVIRTOS Dievo tvėrimo dienos pabaigoje žemės paviršius įgavo puikų vaizdą. Įvairūs atspalviai teikė jai grožį ir gyvybę. Daug vėliau, mūsų XX amžiuje matė ją vienas astronautas, būdamas nykiame mėnulio paviršiuje ir taip aprašė:
„Kai mes žiūrime į mūsų žemę nuotolyje nuo jos per 3800000 km., ypač, kada ji stovi už horizonto ir yra jame bombarduojama, tada mes matome, kad mūsų planeta vienintelė visatoje, kuri gražiai nuostabi, nes turime tokią nuostabiai gražią planetą. Stebėdamasis klausiu aš save, kodėl mes visame pasaulyje negalime įvertinti to, ką turime.“
Šis astronautas pats patyrė, ką reiškia gyventi nutolusioje nuo žmonių erdvėje nesvarumo būklėje. Koks skirtumas, palyginus su normaliu gyvenimu, kurį gali vesti žmogus kitų bendruomenėje „erdvės laive — žemėje“, kurią paruošė jam Kūrėjas! Tačiau dauguma žmonių ne tik delsia įvertinti visa tai, ką turi, bet ir neigia didįjį Konstruktorių, žemės Statytoją. Daugelis žmonių elgiasi panašiai bepročiui, kuris tarė savo širdyje: „Nėra Jehovos“ (Psalmyno 13:1).
„SIELOS“ ŽUVYS IR SKRAIDANČIOS BŪTYBĖS
2. (a) Kada ir kodėl Dievas pradėjo apgyvendinti mūsų „erdvės laivą“? (b) Kokios „sielos“ buvo sukurtos penktą „dieną“?
2 Ne prieš milijonus metų, kaip galvoja ir tiki kai kurie, bet palyginus neseniai Dievas pradėjo apgyvendinti mūsų „erdvės laivą“, sutinkamai su Jo laiko planu. Jis sukūrė pirmąsias „sielas“. Žodis „siela“ (žydiškas „nefeš“), kaip jis pasirodo čia Biblijoje, liečia kvėpuojančius, sugebančius jausti tvarinius, nesvarbu apie ką eina kalba, ar apie žuvį, paukštį, žinduolį gyvūną ar apie žmogų. Penktą tvėrimo „dieną“ Dievas davė gyvybę žuvų ir paukščių „sieloms“ (Pradžios 1:20-23).
3. (a) Kokius principus (dėsnius), rastus gyvų būtybių organizmuose, perėmė žmogus? Tačiau ką jis turi pripažinti? (Jobo 12:7-10) (b) Kaip žuvys ir paukščiai yra palaima dėl žmogaus?
3 Tų gyvų būtybių sukūrimas parodo didelę Dievo išmintį. Kai kuriais atvejais žmogus galėjo pritaikyti principus rastus tuose tvariniuose, pavyzdžiui, sepijos savybes, šikšnosparnių zoninę sistemą ir kai kuriuos aerodinaminius paukščių savitumus. Tačiau tų „sielų“ organizmo struktūroje yra dar daugiau stulbinančių paslapčių, kurių žmogus iki šiol neatskleidė. Žuvys ir paukščiai puošia žmogaus gyvenimą ir daro jį įdomų. Be to, jie sudaro skanaus maisto gausumą, nuo to laiko, kai Dievas nustatė, kaip jie turi tarnauti žmogui „dėl maisto“ (Pradžios 9:2, 3).
GYVOS SIELOS SAUSUMOJE
4. (a) Ką sukūrė Dievas „šeštą dieną“ ir kaip? (b) Kokiu atžvilgiu tarnavo gyvūnai žmogaus naudai? (Pradžios 1:25)
4 Šeštos tvėrimo „dienos“ pradžioje Dievas Jehova tarė:
„Teišduoda žemė gyvas sielas pagal jų rūšį, gyvulius, kirmėles ir žvėris, kiekvieną pagal savo rūšį“ (Pradžios 1:24).
Veikiant Dievo nematomai jėgai, žemėje atsirado nuostabi gyvūnijos pasaulio įvairovė. Kai kurie iš jų vykdė pereinamą tikslą, kiti išliko iki šių dienų. Kai kurie iš tų gyvūnų atneša žmogui ne tiktai pasitenkinimą, bet tarnauja ir jo naudai. Arkliai tarnauja dėl jodinėjimo, šunys — bandos saugojimui, drambliai — krovinių transportavimui, jaučiai — arimui, avys — vilnai ir t. t. Gyvūnų „sielos“ tikrai naudingos žmogui ir suteikia jam džiaugsmo.
5. Kodėl mes turime dėkoti Dievui už Jo tvėrimo darbus? (Psalmyno 8:4, 6-9)
5 Faktiškai mes turime dėkoti Jehovai už Jo kūrimo darbus. Todėl psalmistas išsakė tai tokiais žodžiais:
„Aš, Jehova, Tavo malones giedosiu per amžius, kartų kartoms savo burna garbinsiu Tavo tiesą. ... Tavo yra dangus ir žemė; Tu žemę sukūrei ir kas tik yra ant jos“ (Psalmyno 88:2, 12).
ŽEMIŠKOS KŪRYBOS VAINIKAS
6. (a) Kokį padėjėją turėjo Dievas tvėrimo metu? (Jono 1:1-4) (b) Ką kalbėjo Dievas Savo Bendradarbiui ir kokiame santykyje yra žmogus su gyvūnais?
6 Savo kūrybinės veiklos metu Dievas Jehova turėjo danguje padėjėją — Išmintingą Meistrą — Kurį Jis pamilo labiau už savo angelus (Patarlių 8:30). Šeštos tvėrimo dienos pabaigoje, kreipdamasis į Savo bendradarbį, Jehova pasakė:
„Sukursime žmogų, pagal mūsų paveikslą ir panašumą, ir teviešpatauja jis ant jūros žuvų, dangaus paukščių, gyvulių ir ant visos žemės ir ant visų šliaužiojančių žeme“ (Pradžios 1:26-28).
7. (a) Kaip sukūrė Dievas žmogų? (Jobo 33:4) (b) Kas įrodo, kad žmogus negalėjo išsivystyti pats? (Psalmyno 99:3)
7 Ar Dievas žiūrėjo į žmogų, kaip į sudėtingo vystimosi proceso rezultatą? Ne, tai buvo daug paprasčiau. Biblija mums praneša:
„Ir sukūrė Dievas Jehova žmogų iš žemės grunto ir įkvėpė į jo nosį gyvybės kvapą ir tapo žmogus gyva siela“ (Pradžios 2:7).
Biblija čia nekalba, kad žmogus išsivystė iš plaukuotos, panašios beždžionei būtybės. Jeigu jis būtų pradėjęs egzistavimą dėka atsitiktinio išsivystymo, tada jis neturėtų sugebėjimo mąstyti apie praeitį ir ateitį, jis neturėtų sąžinės ir jausmo atskirti tiesą nuo neteisybės ir neturėtų nuostabių savybių kaip gailestingumas ir meilė. Tik aukščiausia, apdovanota protu asmenybė — Dievas (Jehova) galėjo perduoti jam tokias savybes. Dievas Jehova sukūrė pirmąjį žmogų pagal Savo „paveikslą“, o ne pagal ankstyvųjų žemiškų būtybių, paukščių, keturkojų ir šliaužiojančių paveikslą (Romiečiams 1:23). Tarp neturinčių proto tvarinių ir apdovanoto protu tiesiai vaikščiojančio žmogaus yra bedugnė, kurios negalima peržengti jokiais išsivystymo procesais ir jokiais tiltais!
8. (a) Kas parodo, kad pirmas žmogus galėjo gerai kalbėti? (b) Kaip galima kvalifikuoti Dievo kūrybą? (Pakartoto Įstatymo 32:4)
8 Kai vėliau Dievas paėmė miegančio žmogaus šonkaulį ir padarė iš jo žmoną, Ievą, atvesdamas tą žavingą moterį Adomui, nėra pasakyta, kad Adomas ištarė kokius nors gyvuliškus garsus, reikšdamas savo džiaugsmą. Nejučia jis pasakė poetinius pirmus žodžius:
„Štai pagaliau kaulas nuo mano kaulo
Ir kūnas nuo mano kūno.
Ji bus vadinama žmona,
Nes paimta iš vyro“
Sukūręs žmogų „vyriškos ir moteriškos“ lyties, Dievas „užbaigė Savo žemišką tvėrimo darbą“.
„Ir matė Dievas, kad visa, ką Jis sukūrė, buvo labai gera. Ir buvo vakaras, ir buvo rytas, šešta diena“ (Pradžios 1:31).
PAGRINDAS BŪTI DĖKINGIEMS MŪSŲ SUTVĖRĖJUI
9. Kokie žmogiško organizmo ypatumai turi pažadinti mus garbinti Sutvėrėją?
9 Puikus Dievo žemiškos kūrybos darbas — žmogus — tikrai buvo „labai geras“. Mes, kaip pirmųjų žmonių palikuonys nuolat turime būti dėkingi Dievui už Jo nuostabų meną. Pagalvok apie džiaugsmus, kuriuos gali perduoti mūsų penki jausmai: įvairių valgių skonis, mylimų rankų prisilietimo jausmas, spalvingų gamtovaizdžių stebėjimas, ausų ir nosies jutimai, o taip pat kiti svarbūs, dovanoti mums, kūno organai. Dešimt pirštų tobulai suderinti tarp savęs, kad galėtų dirbti. Trisdešimt du dantys suteikia mums galimybę susmulkinti maistą ir parodyti kitiems švytinčią šypseną. Mūsų sugebėjimas per juoką išreikšti džiaugsmą ir jumorą (ko nėra pas gyvūnus), yra dar viena palaima. Kokį pasitenkinimą gali duoti mums gyvenimas, kai mes keliaujame, bėgiojame, šokinėjame ir plaukiojame! Jeigu mes pagalvojame apie tūkstantį nuostabių mūsų organizmo ypatybių, kuriomis mus apdovanojo Sutvėrėjas, mes pajausime troškimą išreikšti tokius žodžius, kaip Dovydas:
“„O, Jehova! Tu ištyrei mane ir pažįsti. Aš dėkoju Tau, kad esu taip nuostabiai sukurtas. Nuostabūs yra Tavo darbai ir mano siela tai gerai žino“ (Psalmyno 138:1, 14).
10. Kaip dauginimosi procesas atspindi Dievo Jehovos išmintį?
10 Kita stebėtina Dievo dovana yra sugebėjimas daugintis. Nors dabartinis pasaulis seksualumą naudoja amoraliems tikslams, tačiau nėra nieko nešvaraus, jeigu santuokinės poros pagal Dievo ketinimą turi iš to naudą (t. y. panaudoja savo poreikiui). Koks nuostabus procesas yra dauginimasis! Moters kiaušialąstė — mažytė ląstelė — ir ją apvaisina viena vyriška sėklinė ląstelė, kurios dydis tik 85-tūkstantoji dalis kiaušialąstės dydžio. Dėka tų ląstelių susijungimo laiko bėgyje pilnai išsivysto žmogus, jis paveldi iš abiejų tėvų savybes, pagal DNR statybinį planą, kuris susidaro ląstelių susijungimo metu. Architektai sudaro ištisus statybinių planų tomus, tačiau Dievas sudėjo statybinį planą į beveik nematomą ląstelę, sukurti žmogui, kuris daug sudėtingesnis už bet kokį pastatą. Ryšium su tuo žmogaus išsivystymu, karalius Dovydas pripažino, kad Jehova gali matyti ir nematomus dalykus:
„Nė vienas kaulelis Tau nebuvo slaptas, kai kūrei mane mano motinos viduje. Mano gemalą matų Tavo akys, Tavo knygoje surašytos visos mano dienos, kai jų nė vienos dar nebuvo. Nesuvokiami, Dieve, man Tavo sprendimai, nesuskaitoma jų gausybė!“ (Psalmyno 138:13, 16, 17).
11. Už kokias smegenų ypatybes mes turime dėkoti Dievui?
11 Tikrai brangios Dievo mintys! Ir mes turime būti labai dėkingi Dievui, kad Jis davė mums smegenis, kurių pagalba mes galime mąstyti Jo mintimis. Koks nuostabus organas yra smegenys! Jos turi tiek informacijos, kad jeigu žmogus norėtų sukurti elektroninius smegenis tokiam darbui, tam prireiktų tiek vietos, kiek užima Empair steits Bilding Niujorke (Pasaulio Enciklopedija, leid. 1973. 459 pusl.). Jehova tikrai žino, kaip galima sutaupyti vietą. Pagal biochemikų pasisakymus žmogaus smegenų talpa daug pranašesnė už gyvūnų smegenis. Yra pripažinta, kad žmogaus smegenys sukaupia informacijos milijardą kartų daugiau negu jos tai daro 70-80 gyvenimo metų bėgyje. Sutinkamai su savo ketinimais leisti žmogui amžinai gyventi žemėje, Dievas davė jam smegenis, kurios galėtų sukaupti įspūdžius visai amžinybei. Todėl kaip svarbu maitinti savo protą „vertingomis“ mintimis (Filipiečiams 4:8).
DIEVO KETINIMAS SUKURIANT ŽMOGŲ
12. (a) Kokį ketinimą turėjo Dievas, sukuriant žmogų? (b) Kuo taps žemė, nežiūrint į blogą žmogaus elgesį su ja, ir kada? (Izaijo 65:17, 18)
12 Dievas turėjo ketinimą, kurdamas žmogų ir mes turime elgtis pagal jį. Kada Jehova sukūrė pirmą žmonių porą, Jis laimino juos ir pasakė:
„Vaisinkitės ir dauginkitės, pripildykite žemę ir užvaldykite ją, viešpataukite ant jūros žuvų ir dangaus paukščių ir ant visokių gyvūnų, šliaužiojančių žemėje“ (Pradžios 1:28).
Tačiau ką mes matome šiandieną, praėjus 6000 metų? Kai kuriose srityse žemė pripildyta žmonėmis, tačiau didžiąja dalimi jie nežino, kad yra priklausomi nuo savo Sutvėrėjo Dievo Jehovos, ir negarbina Jo. Vietoje to, kad pajungti sau žemę, jie užteršė ją ir gadina toliau, privesdami prie daugelio gyvūnų išnykimo. Mes galime būti dėkingi, kad Dievas paskelbė Savo galutinį sprendimą „sunaikinti tuos, kurie naikina žemę“, ir paversti visą žemę rojumi, iki pasibaigs Jo didžioji poilsio „diena“ (Apreiškimo 11:18).