⁷ Tačiau kad išgirstume šį liudijimą, reikia įžvalgos. Dangūs liudija „be jokio kalbesio ir be jokių žodžių“, bet taip veiksmingai, kad „žinia skamba visoje žemėje, jų žodžiai girdėti iki pat pasaulio pakraščių“. (Psalmyno 19:4, 5 [19:3, 4, Brb]) Savo bebalsiu liudijimu dangūs išties pripildė visą žemę.

8, 9. Kokių yra įdomių duomenų apie Saulę?

⁸ Toliau Dovydas kalba apie kitą Jehovos kūrinijos stebuklą: „Danguose jis pastatė palapinę saulei. Lyg nuotaka ji išeina iš už savo jungtuvių užuolaidos ir lyg galiūnė džiugiai bėga savo keliu. Iš vieno dangaus skliauto galo ji pradeda žygį, o jos kelias veda prie kito galo; nuo jos kaitros pasislėpti niekas negali.“ (Psalmyno 19:5-7 [19:4-6, Brb])

10. a) Kaip Saulė išlenda iš savo „palapinės“ ir vėl joje pasislepia? b) Kaip ji bėga tarsi „galiūnė“?

¹⁰ Psalmininkas gieda apie Saulę simboliškai, kaip apie „galiūnę“, bėgančią per dieną nuo vieno horizonto prie kito, o naktį pasislepiančią „palapinėje“. Kai ši didelė žvaigždė panyra už horizonto, atrodo, kad nuėjo pailsėti į palapinę. O rytą pakyla švytėdama ‘lyg nuotaka, išeinanti iš už savo jungtuvių užuolaidos’. Piemenaudamas Dovydas patyrė, kokios žvarbios yra naktys. (Pradžios 31:40) Jis nepamiršo, kaip Saulės spinduliai bemat sušildydavo jį ir laukus aplinkui. Tikrai ši žvaigždė nepailsta sukdamasi iš Rytų į Vakarus, bet tarsi galiūnė visada pasiruošusi naujai kelionei.