Jie rado Mesiją

„Radome Mesiją!“ (JN 1:41).

 1. Kada ir iš kieno lūpų nuskambėjo žodžiai „radome Mesiją!“?

JONAS KRIKŠTYTOJAS stovi su dviem savo mokiniais. Išvydęs ateinantį Jėzų, jis taria: „Štai Dievo Avinėlis!“ Andriejus, o sykiu ir kitas mokinys tuojau nueina paskui Jėzų ir su juo praleidžia visą dieną. Vėliau Andriejus susiieško savo brolį Simoną Petrą ir jam tiesiai sako: „Radome Mesiją!“ O tada ir jį nusiveda pas Jėzų (Jn 1:35-41).

 2. Kodėl mums verta nuodugniau patyrinėti pranašystes apie Mesiją?

² Andriejus, Petras ir kiti mokiniai laikui bėgant dar daug gilinsis į šventuosius raštus ir galės su tvirtu įsitikinimu visiems kalbėti, kad Jėzus iš Nazareto yra žadėtasis Mesijas. Mes irgi, nuodugniai patyrinėję pranašystes apie Mesiją, matysime, koks patikimas yra Dievo Žodis, ir tuo, kas jame rašoma apie Jehovos Pateptąjį, tikėsime dar tvirčiau.

„Štai atkeliauja tavo karalius“

 3. Kokios pranašystės išsipildė, kai Jėzus iškilmingai įžengė į Jeruzalę?

³ Mesijas į Jeruzalę turėjo įžengti iškilmingai. Zacharijo pranašystėje buvo pasakyta: „Didžiai džiūgauk, Siono dukterie, garsiai krykštauk, dukterie Jeruzale! Štai pas tave ateina tavo Karalius, jis išaukštintas ir pergalingas, jis nuolankus ir joja ant asilo, ant asiliuko, asilės jauniklio“ (Zch 9:9). Ir psalmininkas rašė: „Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu“ (Ps 118:26, Brb). Jėzus nebūtų galėjęs iš anksto surežisuoti, kaip elgsis minia. O pranašystės vis dėlto pildėsi ir žmonės spontaniškai sveikino jį džiaugsmo šūksniais. Skaitydami apie tai Evangelijoje, mintyse susikurkime visą reginį, įsivaizduokime, kaip skambėjo smagūs balsai. (Perskaityk Mato 21:4-9.)

 4. Paaiškink, kaip išsipildė žodžiai iš Psalmyno 118:22, 23.

⁴ Buvo numatyta, kad daugelis nepaisys aiškių įrodymų ir Jėzaus Mesiju nepripažins, tačiau Dievui jis bus labai brangus. Akivaizdžius faktus ignoruojantys žmonės, kaip pranašystėje ir sakoma, Jėzų ‘paniekino, laikė nieku’ (Iz 53:3; Mk 9:12). Bet vieną psalmininką Dievas įkvėpė parašyti ir tokius žodžius: „Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu. Tai Viešpaties padaryta“ (Ps 118:22, 23). Kartą į šią Rašto eilutę Jėzus atkreipė dėmesį kalbėdamasis su priešiškai nusiteikusiais žydų religiniais vadovais, ir apaštalas Petras vėliau paaiškino, kad šitie žodžiai išsipildė Kristui (Mk 12:10, 11; Apd 4:8-11). Jėzus tikrai tapo krikščionių bendruomenės „kertiniu akmeniu“. Nuo Dievo nusigręžę asmenys jo nepripažino, bet vis tiek jis yra „Dievo akyse išrinktas, brangus“ (1 Pt 2:4-6, Jr).

Išduotas ir paliktas vienas

5, 6. Kas buvo išpranašauta apie Mesijo išdavimą ir kaip tai išsipildė?

⁵ Buvo išpranašauta, kad Mesiją išduos artimas žmogus. Dovydas pranašavo: „Net mano geriausias bičiulis, kuris dalijosi su manimi duona, taikėsi man įspirti“ (Ps 41:10 [41:9, Brb]). Kas kartu valgo duoną, buvo laikomas draugu (Pr 31:54). Todėl Judas Iskarijotas, išduodamas Jėzų, padarė didžiausią niekšystę. Pats Jėzus, kalbėdamas apie savo išdavėją, pabrėžė, kad čia pildosi pranašiški Dovydo žodžiai. Apaštalams jis aiškino: „Deja, tai sakau ne apie visus jus. Aš žinau, ką esu išsirinkęs, bet turi išsipildyti Rašto žodžiai: ‘Tas, kuris valgė mano duoną, taikėsi mane sutrypti’“ (Jn 13:18).

⁶ Už Mesijo išdavimą turėjo būti sumokėta trisdešimt sidabrinių — vergo kaina. Remdamasis žodžiais iš Zacharijo 11:12, 13, evangelistas Matas pasakoja, kad Jėzus kaip tik ir buvo išduotas už tokią niekingą sumą. Tačiau kodėl Matas sako, jog tai išpranašavo „pranašas Jeremijas“? Tikriausiai todėl, kad šventųjų raštų dalis, prie kurios Zacharijo knyga priskiriama, anuomet buvo sudėstyta taip, kad prasidėdavo nuo Jeremijo. (Palygink Luko 24:44.) Savo nešvariai uždirbtų pinigų Judas, kaip žinia, neišleido: nusviedė juos šventovėje, o pats nuėjo ir pasikorė (Mt 26:14-16; 27:3-10).

 7. Kaip išsipildė žodžiai iš Zacharijo 13:7?

⁷ Turėjo išsisklaidyti net ir Mesijo mokiniai. „Užmušk piemenį, kad būtų išblaškytos avys“, — rašė Zacharijas (Zch 13:7). Jėzus savo mokiniams 33 m. e. m. nisano 14-ąją pasakė: „Šią naktį jūs visi manimi pasipiktinsite, nes parašyta: ‘Ištiksiu piemenį, ir avių kaimenė išsisklaidys.’“ Taip ir atsitiko. Matas pasakoja, kad „visi mokiniai, palikę [Jėzų], pabėgo“ (Mt 26:31, 56).

Kaltinamas ir mušamas

 8. Kaip, pildantis žodžiams iš Izaijo 53:8, klostėsi įvykiai?

⁸ Mesijas turėjo būti teismo pasmerktas. (Perskaityk Izaijo 53:8.) Nisano 14-osios ankstų rytą visas sinedrionas surengė pasitarimą, Jėzų surišo ir perdavė Romos vietininkui Poncijui Pilotui. Šis Jėzų apklausė ir nerado jame jokios kaltės. Kai pasiūlė Jėzų paleisti, minia išsireikalavo, kad verčiau paleistų nusikaltėlį Barabą, o dėl Jėzaus šaukė: „Pakabink jį ant stulpo!“ Norėdamas miniai įsiteikti, Pilotas Barabą paleido, o Jėzų nuplakdino ir atidavė prikalti prie stulpo (Mk 15:1-15, NW).

 9. Kaip Jėzaus atveju pasitvirtino žodžiai iš Psalmyno 35:11?

⁹ Prieš Mesiją turėjo susimokyti melagingi liudytojai. Psalmininkas Dovydas rašė: „Pikti žmonės liudija prieš mane, kaltina nusikaltimais, apie kuriuos nieko nežinau“ (Ps 35:11). Kaip ir išpranašauta, „aukštieji kunigai ir visa teismo taryba ieškojo neteisingo parodymo prieš Jėzų, kad galėtų jį nuteisti mirti“ (Mt 26:59). Iš tikrųjų „daugelis melagingai liudijo prieš jį, tačiau jų liudijimai nesutapo“ (Mk 14:56). Piktiems Jėzaus priešams mažai terūpėjo, kad parodymai yra išgalvoti. Jie siekė tik viena — pasmerkti Jėzų myriop.

10. Paaiškink žodžius iš Izaijo 53:7.

¹⁰ Buvo numatyta, kad Mesijas kaltintojų akivaizdoje tylės. Izaijas pranašavo: „Nors buvo žiauriai kankinamas, jis pakluso ir burnos nepravėrė. Kaip tyli ėriukas, vedamas pjauti, kaip tyli avis kerpama, taip jis nepratarė nė žodžio“ (Iz 53:7). „Aukštųjų kunigų ir seniūnų skundžiamas“ Jėzus, kaip rašoma Evangelijoje, „visai neatsiliepė“. Pilotas paklausė: „Ar negirdi, kaip baisiai tave kaltina?“ Vis dėlto Jėzus „neatsakė nė į vieną kaltinimą ir tuo be galo nustebino valdytoją“ (Mt 27:12-14). Savo kaltintojams Jėzus neatsikirtinėjo (Rom 12:17-21; 1 Pt 2:23).

11. Kaip išsipildė žodžiai iš Izaijo 50:6 ir Michėjo 4:14 (5:1, Brb)?

¹¹ Izaijas pranašavo, kad Mesijas bus mušamas. „Atsukau nugarą mane plakantiems, — rašė pranašas, — atkišau žandus raunantiems man barzdą, nuo užgauliojimo ir spjūvių neslėpiau veido“ (Iz 50:6). Ir Michėjas pranašavo: „Jie smogia lazda į žandą Izraelio valdovui“ (Mch 4:14 [5:1, Brb]). Kaip šios pranašystės išsipildė, paliudija evangelistas Morkus: „Kai kurie ėmė į [Jėzų] spjaudyti, dangstė jam veidą, mušė kumščiais ir reikalavo: ‘Pranašauk!’ O tarnai daužė jį per veidą.“ Morkus taip pat rašo, jog kareiviai „daužė jam galvą nendrine lazda, spjaudė ir priklaupdami neva garbino jį“ (Mk 14:65; 15:19). Pats Jėzus, aišku, tokių užgaulių neišprovokavo.

Dievui ištikimas iki mirties

12. Kaip Jėzui yra taikytini žodžiai iš Psalmyno 22:17 (22:16, Brb) ir Izaijo 53:12?

¹² Kai kas buvo išpranašauta ir apie Mesijui teksiančią mirties bausmę. „Nedorėlių gauja mane apspinta; jie žeidžia man rankas ir kojas“, — rašė psalmininkas Dovydas (Ps 22:17 [22:16, Brb]). Apie įvykį, gerai žinomą Biblijos skaitytojams, evangelistas Morkus pasakoja: „Buvo trečia valanda [apie devintą ryto], kai jį prikalė prie stulpo“ (Mk 15:25, NW). Dar buvo išpranašauta, kad Mesiją priskaitys prie nusidėjėlių. „[Jis] atidavė save mirčiai ir buvo priskirtas nusidėjėliams“, — rašė Izaijas (Iz 53:12). Taip ir atsitiko: „šalia jo pakabinti ant stulpų buvo ir du plėšikai — vienas iš dešinės, kitas iš kairės“ (Mt 27:38, NW).

13. Kaip Jėzui išsipildė žodžiai iš Psalmyno 22:8, 9 (22:7, 8, Brb)?

¹³ Kad Mesijas bus užgauliojamas, pranašavo ir Dovydas. (Perskaityk Psalmyno 22:8, 9 [22:7, 8, Brb].) Evangelistas Matas pasakoja, jog iš Jėzaus, pakabinto ant kančių stulpo, tikrai buvo šaipomasi: „Praeiviai jį užgauliojo kraipydami galvas ir sakydami: ‘Ei tu, kuris nugriauni šventyklą ir per tris dienas atstatai, gelbėk save! Jeigu tu Dievo sūnus, nuženk nuo stulpo!’“ Iš jo tyčiojosi ir aukštieji kunigai, Raštų žinovai bei vyresnieji: „Kitus gelbėjo, o pats negali išsigelbėti! Jis Izraelio karalius, tad tenužengia dabar nuo stulpo ir mes juo tikėsime. Jis pasitikėjo Dievu, tai tegul dabar Dievas išgelbsti jį, jeigu Dievui jis brangus, nes jis sakė: ‘Aš Dievo Sūnus’“ (Mt 27:39-43, NW). O Jėzus visa tai oriai iškentė. Koks sektinas pavyzdys!

14, 15. Paaiškink, kaip išsipildė pranašystės dėl Mesijo drabužių ir acto.

¹⁴ Dėl Mesijo drabužių turėjo būti metamas burtas. „Dalijasi tarpusavyje mano drabužius ir meta kauliukus dėl mano apdaro“, — rašė psalmininkas (Ps 22:19 [22:18, Brb]). Taip ir įvyko. „Prikalę jį prie stulpo [romėnų kariai] pasidalijo [Jėzaus] drabužius mesdami burtą“ (Mt 27:35, NW; perskaityk Jono 19:23, 24).

¹⁵ Mesijui turėjo būti pasiūlyta gerti acto ir dar kažkokio kartaus mišinio. „Man į maistą jie deda nuodų, — rašė psalmininkas, — troškuliui numalšinti man jie duoda acto“ (Ps 69:22 [69:21, Brb]). Evangelistas Matas pasakoja: „Jie davė [Jėzui] gerti vyno, sumaišyto su kartėle, bet jis tik paragavo ir nepanorėjo gerti.“ Paskui Matas dar sako, kad „vienas iš jų tuojau nubėgęs paėmė kempinę, pamirkė ją rūgščiame vyne ir užmovęs ant nendrės davė jam gerti“ (Mt 27:34, 48, NW).

16. Paaiškink, kaip išsipildė pranašiški žodžiai, užrašyti Psalmyno 22:2 (22:1, Brb).

¹⁶ Buvo numatyta, kad Mesijas atrodys tarytum Dievo apleistas. (Perskaityk Psalmyno 22:2 [22:1, Brb].) Kaip pranašystėje ir sakoma, „devintą valandą [apie trečią po pietų] Jėzus garsiai sušuko: ‘Eloji, Eloji, lema sabachtani?’ Tai reiškia: ‘Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?!’“ (Mk 15:34). Tikėjimo dangiškuoju Tėvu Jėzus neprarado. Dievas tiesiog atėmė savo apsaugą ir atidavė Jėzų priešams, kad jo nepriekaištingumą išbandytų iki galo. Tuos žodžius Jėzui sušukus, išsipildė, kas užrašyta Psalmyno 22:2 (22:1, Brb).

17. Kaip išsipildė žodžiai iš Zacharijo 12:10 ir Psalmyno 34:21 (34:20, Brb)?

¹⁷ Mesijas turėjo būti pervertas, bet nė vienas jo kaulas nesulaužytas. Pranašas rašė, kad Jeruzalės gyventojai ‘žvelgs į tą, kurį pervėrė’ (Zch 12:10). Ir Psalmyno 34:21 (34:20, Brb) skaitome: „[Dievas] saugo visus jo kaulus, nė vienas jų nebus sulaužytas.“ Šitų žodžių tikrumą paliudija apaštalas Jonas: „Vienas kareivis ietimi perdūrė [Jėzaus] šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens. Regėjusis [Jonas] tai paliudijo, ir jo liudijimas teisingas [...]. Taip įvyko, kad išsipildytų Raštas: ‘Nė vienas jo kaulas nebus sulaužytas.’ Vėl kitoje vietoje Raštas sako: ‘Jie žiūrės į tą, kurį perdūrė’“ (Jn 19:33-37).

18. Kaip atsitiko, kad Jėzus buvo palaidotas su turtuoliais?

¹⁸ Mesijas turėjo būti palaidotas su turtuoliais. (Perskaityk Izaijo 53:5, 8, 9, Brb.) Artinantis nisano 14-osios vakarui, „turtingas žmogus iš Arimatėjos, vardu Juozapas“, Pilotą paprašė Jėzaus kūno ir valdytojas įsakė jį atiduoti. Toliau evangelistas Matas priduria: „Juozapas pasiėmė kūną, įvyniojo į švarią drobulę ir paguldė savo naujame kapo rūsyje, kurį buvo išsikaldinęs uoloje. Paskui jis užrito didelį akmenį ant rūsio angos ir nuėjo“ (Mt 27:57-60).

Sveikinkime Karalių Mesiją!

19. Kaip pasitvirtino pranašiški žodžiai iš Psalmyno 16:10?

¹⁹ Mesijas turėjo būti prikeltas iš mirusiųjų. Dovydas rašė: „Juk [tu, Jehova] nepaliksi manęs Šeolui“ (Ps 16:10). Įsivaizduokime, kaip nustebo moterys, atėjusios prie kapo, kuriame buvo paguldytas Jėzaus kūnas. Čia jos išvydo angelą žmogaus pavidalu, ir šis joms tarė: „Nebijokite! Jūs ieškote Jėzaus Nazarėno, kuris buvo pakabintas ant stulpo. Jis prikeltas, čia jo nėra. Štai vieta, kur buvo jį paguldę“ (Mk 16:6, NW). Miniai, susirinkusiai Jeruzalėje 33 m. e. m. Sekminių dieną, apaštalas Petras aiškino: „Dovydas visa tai numatė ir kalbėjo apie Mesijo prisikėlimą, kad jis neliksiąs mirusiųjų pasaulyje ir jo kūnas nesupūsiąs“ (Apd 2:29-31). Dievas neleido, kad mylimojo Sūnaus kūnas suirtų. Jėzui jis stebuklingai grąžino gyvastį, prikėlė Sūnų jau kaip dvasinę esybę (1 Pt 3:18).

20. Kas pranašystėse sakoma apie Mesijo viešpatavimą?

²⁰ Kaip ir išpranašauta, Dievas balsu patvirtino, kad Jėzus yra jo Sūnus. (Perskaityk Psalmyno 2:7; Mato 3:17.) Taip pat minios žmonių Jėzų sveikino, džiaugėsi ateinančia Karalyste. Kalbėti apie jį ir apie nuostabų jo valdymą mums irgi yra didelis džiaugsmas (Mk 11:7-10). Netrukus Kristus išžygiuos „pergalingai ginti tiesos ir teisumo“, — joks priešas neatsilaikys (Ps 2:8, 9; 45:2-7 [45:1-6, Brb]). Jo karaliavimas pasaulyje tada įtvirtins taiką ir gerovę (Ps 72:1, 3, 12, 16; Iz 9:5, 6 [9:6, 7, Brb]). Kokia garbė mums liudyti už Jehovą, kurio Sūnus, Mesijas, jau karaliauja danguje! Kokia garbė šias žinias skelbti!

Kaip atsakytum?

• Kaip Jėzus buvo išduotas ir paliktas vienas?

• Kokios pranašystės pildėsi, kai Jėzus Kristus buvo pasmerktas mirti?

• Kas tave įtikina, kad Jėzus yra žadėtasis Mesijas?

[Iliustracija 13 puslapyje]

Kokios pranašystės išsipildė, kai Jėzus iškilmingai įžengė į Jeruzalę?

[Iliustracijos 15 puslapyje]

Mesijas Jėzus, miręs už mūsų nuodėmes, dabar jau karaliauja iš dangaus